2025-04-27, Sekmadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 768

Ramūnas Aušrotas. Schema „pagalba mainais į ideologiją“

0

Pradeda veikti Europos gynybos fondasTo buvo galima tikėtis. „Pagalba mainais į ideologiją“ schemą sistemingai taiko JT agentūros, siekdamos eksportuoti į Pietų Ameriką ir Afriką vadinamąsias reprodukcines teises (abortus, kontracepciją).

Šį kartą šią minkštosios galios priemonę pritaikė ES, kurios atstovai lankėsi Ukrainoje praeitą savaitę.

Stambulo konvencija nėra ES steigimo sutartis, tai net nėra ES teisės aktas. Jos taikymo apimtis išeina ir ES teisinio reguliavimo ribų. Taigi, teigti, jos jos ratifikavimas yra sąlyga gauti ES šalies kandidatės statusą, yra ne kas kita, kaip piktnaudžiavimas galia nelaimėje atsidūrusios valstybės atžvilgiu. Kitaip tariant, manipuliacija.

Man kelia nuostabą tai, kaip lengvai Ukraina, kovojanti su komunistine Rusija, pasidavė eurokomunistinės ideologijos eksportui.

Iš kitos pusės, stebėtis gal ir nereikia. Pabendravęs su ukrainiečių pabėgėliais padariau išvadą, kad pagal visuomenės politinę brandą Ukraina yra tokioje situacijoje, kokioje buvo Lietuva, kai stojo į ES. Tada mes buvome pasirengę bet ką padaryti, kad mus priimtų. Ukrainos situacija dar blogesnė, dėl ten vykstančio karo – ją galima spausti į kampą. Kas ir buvo pademonstruota ES šalių narių vadovų vizito metu.

Turbūt tai tik pradžia.

Karas Ukrainoje. Šimtas septynioliktoji (birželio 20 diena)

0

Vakarai turi ruoštis ilgam karui Ukrainoje, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. Teigiama, kad Rusija įnirtingai kovodama Ukrainos rytuose, vis labiau įsitvirtina. ” – Turime pasirengti tam, kad jis (karas) gali trukti ne vienerius metus. Neturime nustoti remti Ukrainos, net jei išlaidos bus didelės tiek dėl karinės paramos, tiek dėl kylančių energijos ir maisto kainų”.

Gražiai ir teisingai kalba garbūs vyrai. Tačiau mes kiek pakoreguotume jų strategines įžvalgas dėl “karo Ukrainoje”: Rusija šį karą pradėjo ne prieš Ukrainą, o prieš Vakarus, vadinasi, karas tęsis tol, kol nekapituliuos (tokie Kremliaus tikslai) Vakarai. Skamba beprotiškai, tačiau būtent taip mąsto Putinas su visa savo mesiją supančia svita – atleiskit – karo nusikaltėlių ir kriminalinių iškrypėlių gauja.

Primename, jog vasario 24-osios invazija prasidėjo po to, kai JAV neišgirdo (o gal nesuprato) Maskvos ultimatumo nešdintis iš Europos lauk, o NATO – grįžti į 1997 metus. Kremliaus orda, kartojame, sustos tik tuomet, kai nuo Vakarų gaus tokį smūgį į snukį, kad išspjovus išmuštus dantis, bedante burna beliks čiulpti arbatoje sumirkytus džiūvėsius.

„- Dabar būtina sukurti kariuomenę, galinčią kovoti kartu su mūsų sąjungininkais ir nugalėti Rusiją mūšyje. <..> Mes esame karta, kuri vėl turi parengti kariuomenę karui Europoje „, – teigia Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Patrick Sanders.

Gali būti, jog pagaliau rimtai pažvelgta į viešus Kremliaus propagandistų grasinimus paskandinti „nedidelę salą“ ir bundama iš komos supratus, su kuo Vakarų pasaulis turi reikalą.

Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Italija, Lenkija ir Belgija kovo-gegužės mėnesiais buvo didžiausios Rusijos iškastinio kuro, įskaitant anglį, naftą, gamtines dujas bei naftos produktus, eksporto pirkėjos. Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos pirkimai sudarė beveik pusę 97 mlrd. JAV dolerių pajamų, kurias Rusija gavo iš degalų eksporto. ES planuoja šiais metais (viščiukus skaičiuosim rudenį) laipsniškai nutraukti rusiškos naftos importą. Dujų tiekimą artėjant žiemai, mums regis, maskoliai patys nutrauks.

Šiuo metu rusiška nafta yra pigesnė už kitų rūšių naftą, nes Vakarų sankcijos ir prekybininkai, vengiantys ją pirkti, sumažino pagrindinės „Urals” rūšies naftos vertę. Tikimasi, kad pigios Rusijos naftos ir dujų pardavimai 2022 m. sieks 285 mlrd. dolerių – tai yra net 20 proc. daugiau, palyginti su 2021 m. iš naftos ir dujų gautu pelnu. Pusę pajamų Rusija gaus iš prekyba jūra vykdomų pardavimų Kinija ir Indijai.


Volodymyras Zelenskis perspėjo partnerius ir savo šalies piliečius, jog ši savaitė gali būti lemtinga įvairiose fronto linijose. Sprendžiasi Ukrainos stojimo į ES likimas. Maskvos įtūžis gali išsilieti ne tik bombų kruša.

Kai kurių Ukrainos ekspertų manymu, rusai šiuo metu nepajėgūs užimti Severodonecko ir Lysičiansko, nes tam reiktų sutraukti gerokai didesnes pajėgas, tačiau jas perdislokavus, susilpnėtų kiti fronto ruožai. Vis dėlto, nepasaint optimistinių pasisakymų ir prognozių, rusai replėmis suspaudė paskutinę Luhansko srities tvirtovę ir tėra laiko klausimas, kada ji kris – kastuvėliais, perfrazuojant Ukrainos užsienio reikalų ministrą D. Kulebą, deja, ordos naikintuvų ir artilerijos nesunaikinsi.

Šiaurėje, Charkivo apylinkėse okupantai naudojo aviaciją ir artileriją bei dėjo visas pastangas, kad neleistų ukrainiečių daliniams priartėti prie valstybinės sienos.

Šiaurės rytuose, Sumų apylinkėse rusai aviacijos smūgiais taikėsi į ukrainiečių pozicijas. Kaip visada, kentėjo civilių infrastruktūra.

Rytuose, Severodonecko mieste tebesitęsia smarkūs mūšiai, Rusijos pajėgos bando palaužti ukrainiečių gynėjų pasipriešinimą ir užimti likusias rytinės Luhansko srities dalis. Vėl buvo apšaudyta chemijos gamykla „Azot”, kurioje slepiasi apie 500 civilių gyventojų. Ukrainiečiai buvo priversti pasitraukti iš kelių gyvenviečių į rytus ir pietryčius nuo Severodonecko.

Pietuose ukrainiečiai spaudžia orkų gynybines pozicijas ir lėtai slenka Chersono kryptimi. Esant permainingai taktinei situacijai, atrodo, Ukrainos gynėjai perėjo į puolimą ir artėja prie miesto.

Jungtinėms ukrainiečių pajėgoms spaudžiant driskius nuo Mykolaivo, Chersono mieste dedasi neregėti (šypt šypt) dalykai – okupantus žudo kavinėse: bent du iš maskolių, pavaišinti automatų serijomis, pakratė kojas.

72-oji Ukrainos kariuomenės brigada paėmė į nelaisvę „privačios“ Wagnerio“ karinės grupuotės pilotą, samdinį Andrejų Fedorčiukovą. Tardymo metu rusų pilotas prisipažino, dalyvavo žudant ukrainiečius už 205 000 (3441 eur.) rublių per mėnesį atlyginimą.

Juodojoje ir Azovo jūrose 5 rusų sparnuotųjų raketų nešėjai pasirengę suduoti raketinius smūgius objektams Ukrainos teritorijoje.
Odesa iš Krymo apšaudyta Onyx raketomis.

Su pakeltais antakiais stebime kaip Vakaruose ir Lietuvoje visuomenė dalinasi žinomo, lyg ir rusų opozicijos, veikėjo Michailo Chodorkovskio pasisakymais. Neva nepriklausomose rusų medijose jis teigia, kad Ukraina karą pralaimės ir labai greitai. „ – Blogiausiu atveju po mėnesio ar dviejų įvyks kovos dėl Kyjivo, kuris bus užimtas ir jame bus įvestas marionetinis režimas. Kalbos apie tai, kad Vakarai tiekia tiek daug ginklų, kad Ukraina galėtų atsiimti Krymą ir net įžengti į Rusijos teritoriją, yra (skirta tenkinti) tik vargšų interesus. Tikroji padėtis yra visai kitokia“, – teigia rusų oligarchas.

Jo interviu metu naudojamas išsireiškimas „karo normalizacija“, su kuria neva susitaikė Vakarų elitas. Tai reiškia, kad karą Ukrainoje mėginama primesti kaip duotybę, su kuria turime visi susitaikyti ir pamiršti detales. Jose, kaip žinote, slypi pats Vėlinas.

Atkreipiame dėmesį į du dalykus.

Pirma – bandoma parodyti, kad Rusijoje yra ir laisva žiniasklaida (krenč negyvi), o joje politikuojantis oligarchas yra opozicionierius. Na na, tik jo žinučių turinys kažkodėl yra naudingas Kremliui.

Antra – pastangos „normalizuoti karą“ jau davė rezultatų, nes vartotojiški Vakarai linkę pamiršti tai, kas buvo vakar, ištrinant iš atminties labai svarbius dalykus. Kas šiandien rūpinasi nelaisvėje esančių apie 2,5 tūkst. bataliono “Azov” karių likimu, dėl kurių buvo išlieta tiek daug ašarų ir emocijų?

Kremliui į pirmus pasaulio žiniasklaidos puslapius stumiant Chodorkovskio pranašystes, bandoma užglaistyti Kazachstano prezidento K. J. Tokajevo pareiškimą Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume apie tai, kad Kazachstanas neketina pripažinti Luhansko ir Donecko (kažkokios) liaudies respublikų. Tokajevas taip pat minėjo Rusijos politikų nedraugiškus pasisakymus Kazachstano atžvilgiu – kai kurie Rusijos dūmos nariai ragina okupuoti Šiaurės Kazachstano regionus, jei šalis nebus visiškai lojali Maskvai.

Seno Maskvoje išauginto lapino Tokajevo pasisakymas įdomus tuo, jog šis veikėjas buvo (arba yra) visiškai lojalus Kremliui. Prisiminkime Rusijos „karinę operaciją” – pasirengimą Kyjivo šturmui – Almatoje šių metų pradžioje. Kadangi „aštrus pasisakymas“ skambėjo šalia sėdint pačiam Putinui, šis manevras greičiausiai suderintas su Maskva. Tačiau esminis klausimas – ar tai viso labo ženklas, kad Kazachstanui tikrai gresia okupacija, ar ši Centrinės Azijos šalis rodo ragus Kremliui, nes turi Kinijos stogą?

Kaip bebūtų, vakar Rusija apribojo naftos gabenimą iš Kazachstano per Novorosijsko uostą, o  Kazachstanas praneša, kad neblokavo anglies, tai – melagiena/ Kazachstanas užblokavo rusiškos anglies eksportą ir sustabdė 1700 vagonų.

Atrodo, kažkas pradeda naują xiàngqí partiją.

̨̌ ̇ ̄

******

https://www.facebook.com/Parakomanai/videos/400620051842054/

„Trijų kirvių” (taip ukrainiečiai vadina haubicą M777) darbo rezultatas.

Locked N’ Loaded

Donbaso kryptis
Šiaurinis flangas

Charkiv. Situacija čia toliau negerėja. Agresorius spaudžia šiaurės rytuose (Ternova – Rubizhne ruože), ukrainiečiai priversti gintis. Tuo pačiu pasirodė informacija, kad suaktyvėjo kovos šiaurėje (Pytomnyk kryptimi). Ar tai tik lokalus paūmėjimas, ar orkai bando sukurti dar vieną probleminį tašką – sunku pasakyti. Tačiau akivaizdu viena – iniciatyva sektoriuje slysta iš ukrainiečių rankų.

Izyum
Ukrainiečiai toliau sėkmingai atmušinėja orkų atakas Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne ruože. Pasirodė informacija apie susidūrimus Sydorove, t.y. apie 5 km nuo Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne ruožo į rytus, link ukrainiečių užnugario. Galimai tai arba 1) orkų bandymai iš kitos Severskyi Donec upės pusės ugnimi atakuoti gyvenvietės gynėjus arba 2) negausių agresoriaus pajėgų (iki kuopos) žvalgyba mūšiu nuo Svyatohirsk – Tetyanivka. Būtume labiau linkę tikėtina pirma opcija. Bendrai mūšių intensyvumas sumažėjęs, kol kas tiesioginės grėsmės Slaviansk nėra.

Ukrainiečiai toliau atsargiai juda vakariniame Izyum flange. Tiesa, panašu, kad ankstesnės žinios apie išlaisvintą Zavody – Spivakivka – Prydonetske ruožą gali būti per ankstyvos, tačiau visgi ukrainiečiai nustūmė orkus nuo Velyka Komyshuvakha ir atsargiais žingsneliais stengiasi judėti palei Severskyi Donec link Izyum. Progresas mažas, tačiau pats tokio judėjimo faktas jau yra reikšmingas. Tai yra viena priežasčių, kodėl stringa orkų puolimas nuo Izyum link Slaviansk.

Lyman. Ukrainiečiai ir toliau laiko orkų pajėgas per kovinį atstumą, artilerijos pagalba užkerta visas didesnes pastangas forsuoti Severskyi Donec upę. Agresorius ir toliau laukia savo Izyum grupuotės puolimo rezultatų, į mūšį dėl Slaviansk kol kas neįsijungia.

Severodonetsk
Mūšis vakarinėje Severodonetsk miesto dalyje toliau tęsiasi, agresoriui nepavyksta pasiekti savo tikslų, puolimas įstrigęs.

Agresoriui lygiai taip pat nesiseka pralaužti ukrainiečių gynybos į pietus ir pietryčius nuo miesto (Borivske – Voronove – Metolkine ruožas). Ypač orkai bando spausti Metolkine, tačiau visos jų atakos atmuštos.

Lysychansk prieigų gynyba sunki, tačiau sėkminga. Orkai eilinį kartą pabandė užimti Toshkivka, tačiau kaip ir vakar, kaip ir prieš dvi savaites, jokių rezultatų nepasiekė.

Bakhmut
Tęsiasi mūšiai prie Bakhmut – Lysychansk kelio, padėtis stabiliai sudėtinga. Nei kirsti kelio, nei pasiekti tikslų prie Mykolajivka orkams nesiseka. Puikiai dirba ukrainiečių artilerija.

Panašu, kad orkai po truputį atsisako planų visiškai nukirsti Zolote „kišenę“. Iki tol aktyviai puolusi agresoriaus grupuotė Komyshuvakha – Vrubivka, su tikslu apsupti „kišenę“ iš rytų, dabar vis dažniau puola į šiaurę, t.y. Mykolaivka link. Tuo tarpu orkų žnyplės Zolote „kišenėje“ sumažėjo perpus, t.y. nuo Orikhove puolama link Hirske (iš rytų) bei nuo Pervomaisk puolama Zolote (iš pietų). Tiesa, ir tai agresoriui nedavė rezultatų – ukrainiečiai apsigynė.

Centras. Dalį orkų manevrinių vienetų perkėlus į Severodonetsk ir Bakhmut sektorius, susidūrimų intensyvumas dar labiau sumenko. Ir toliau dominuoja artilerija.

Zaporizhia. Tęsiasi pozicinės kautynės, aktyviausi lokalūs susidūrimai Huliajpole ruože. Melitopolio meras pranešė, kad ukrainiečių pajėgos 10 km priartėjo prie miesto. Iš karinės pusės tai neinformatyvus ir ne itin profesionalus pareiškimas, kadangi neaišku: 1) kokiame ruože konkrečiai ukrainiečiai pasistūmėjo; 2) kokiame laikotarpyje šis pasistūmėjimas įvyko (vakar ar per savaitę); 3) ar į tuos 10 km įskaičiuojami tie 5-7 km, kuriuos ukrainiečiai jau prieš kurį laiką atsiėmė puldami nuo Vasylivka. Kaip ten bebūtų, džiugu, kad ukrainiečiai juda į priekį.

Pietų kryptis. Ukrainiečiai baigia įsitvirtinti užimtuose ruožuose Cherson apylinkėse (iki miesto 15-20 km). Tuo tarpu orkai iš naujai atvykusių pajėgų formuoja manevrinius vienetus (BTG ir KTG) bei tikėtina bandys atsikovoti ką prarado.

Žvelgiant bendrai:
Agresoriaus puolimas svarbiausioje kryptyje t.y. šiauriniame Donbaso flange, buksuoja. Iš RF gilumos ir nuo kitų sektorių nuimti manevriniai, artilerijos, aviacijos vienetai mesti į šiuos sektorius situacijos neperlaužė. Prie to ženkliai prisidėjo ne tik ukrainiečių manevrinių vienetų tvirta gynyba ir kontratakos, bet geresnė artilerijos darbo kokybė (jau savaitė laiko kaip į kitą dimensiją teleportuojasi orkų štabai, šaudmenų ir degalų sandėliai, agresoriaus pajėgų susitelkimo vietos).

Ukrainiečių sėkmė prie Cherson verčia orkus reaguoti. Taip, kol kas iš šiaurinio Donbaso flango pajėgos į Cherson nepermetamos, tačiau Kryme ir Rostove prie Dono esantys orkų rezervai metami ir į Pietų kryptį, o ne tik į šiaurinį Donbaso flangą. Taip agresoriaus pajėgos išskaidomos, o tai yra šis tas pozityvaus.

Yra problemų Charkiv, ukrainiečiai praranda iniciatyvą. Tačiau jei kas mūsų, sėdinčių ant sofos paklaustų, ką pasirinkti – stiprinti Charkiv sektorių ar tęsti judėjimą nuo Velyka Komyshuvakha Izyum link, mes pasirinktume antrą variantą. Charkiv ir taip apšaudomas haubicomis, orkai čia gali pasiekti tik taktinių laimėjimų, miesto neužims. Tuo tarpu orkų puolimo Slaviansk link sustabdymas – vienas esminių uždavinių šiame karo etape.

******

Volodymyras Zelenskis aplankė Pietų Ukrainos regionus, Odesą, Mykolaivą. Prezidentas paprašė karių „saugoti Ukrainą“.

Orkostano „strategai“ kaip mat išplatino pranešimą, kad Mykolaive Ukrainos saugumo pajėgos surengė specialų filmavimą, kuris buvo vykdomas pačių ukrainiečių sugriautuose privačių namų kvartaluose, filmavimui pasamdyta 40 aktorių ir jiems sumokėtas 25 $ vienkartinis atlygis.

“- Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos yra išskirtinai humaniškos civiliams gyventojams ir nesikėsina į civilinę infrastruktūrą”, – pareiškė Rusijos nacionalinio gynybos valdymo centro viršininkas generolas pulkininkas Michailas Mizincevas.

Aha, ieškokit maskoliai glušių. Jūs dar tikitės, kad Vakaruose kas nors patikės, jog Ukrainos kariuomenė griauna savo pačių miestus ir prievartauja savo vaikus? Nors jei tokie vėmalai platinami iki šiol, vadinasi, yra ir vartotojas.

Putinas Sankt Peterburge tarptautiniame ekonomikos forume paskelbė „vienpolio pasaulio eros” pabaigą. „Laimėjusios Šaltąjį karą, JAV pasiskelbė esančios Dievo atstovais žemėje, žmonėmis, kurie neturi jokių pareigų – tik interesus. Tuos interesus jos paskelbė šventais. Dabar tai vienpusis eismas, dėl kurio pasaulis tampa nestabilus”, – kalbėjo į mesijo vaidmenį įsijautęs 21-ojo amžiaus diktatorius, kuriam nėra lygių. Karo nusikaltimų apimtimi ir intensyvumu.

Putinas visiems paaiškino, jog JAV iki šiol įsivaizdavo, kad „laimėjo… o visa kita – kolonija, užnugaris“. Beje, pasirodo, Putinas „leido“ Ukrainai stoti į ES.

Dvasios negalia sergantis Putinas su visa šalimi įstrigęs viduramžiškame imperijų kūrime, užgrobiant svetimas valstybes ir teritorijas. Tik va kažkodėl ekonomikos forume niekas nepaklausė Putlerio, kaip jis įsivaizduoja dominavimą pasaulyje, kuomet Rusijos BVP vos didesnis už Olandijos ir mažesnis už Italijos. Varomoji driskių jėga – elementarių žinių stygius. Apie savivoką ir intelektą neverta ir užsiminti.

Po vizito Irpinėje Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog kai kuriems lyderiams „absoliučiai būtina” tiesiogiai kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Klausimas: ar tokie pokalbiai ir „kalbėjimaisi“ su Putinu ką nors kada nors pakeitė? Ne. Nebent tai, jog suteikė Putleriui dar daugiau įžūlumo ir pasitikėjimo savimi ir išvirto bombų kruša ant civilių galvų. Kodėl taip elgiasi Scholz mes jau sakėme, tik pridursime, kad jei tokie šolcai šiandien sėdėtų Londone, Vašingtone, Varšuvoje, Kopenhagoje, Stokholme, Helsinkyje ir Vilniuje – šiuo metu mes visi galvotumėme toli gražu ne apie atostogas. Vakarų „sušolcinimas“ – pagrindinis Kremliaus uždavinys. Tą turime įsisąmoninti visi.

„Gazprom” per dvi dienas sumažino „Nord Stream” dujotiekio Nord Stream pralaidumą 40 %. Šiuo metu Europos šalys kaupia dujų atsargas žiemai, saugyklos užpildytos 56 %. Per 100 karo dienų dienų Rusijos pajamos iš iškastinio kuro eksporto išaugo iki 93 mlrd. eurų.

Kremliaus gudročiai tikisi, jog Europa šaltuoju sezono metu ims cypti ir atsivers nuolaidų Rusijai skrynelė. Maskva masto pragmatiškai: kol prabangus automobilis, atostogos „su vaizdu“ ir geras vynas svarbiau nei tūkstančiai gyvybių „kažkur rytuose“, tol mins ant jautriausių mūsų vietų.

Teigiama, jog karas Ukrainoje pasiekė lemiamą momentą, kuris gali nulemti tolesnę veiksmų eigą. Ukrainos pusė informuoja, kad rusai metė visas turimas pajėgas į mūšius dėl Slovjansko, Severodonecko ir Bachmuto.

Nereiktų pernelyg džiūgauti, jei orkams kurį laiką nepavyktų įgyvendinti operacinių tikslų ir manyti, kad driskiai atistrauks į savo urvus. Maskva dar turi kozirį – visuotinę mobilizaciją, o ir geležies pakanka.

Šiuo metu pagrindinis Ukrainos uždavinys – Chersono išvadavimas. Maskoliai tuo tarpu intensyvina puolimą Charkivo kryptimi. Taip abi pusės manevruoja, siekdamos išsekinti priešą ir atitraukti pajėgas nuo pagrindinių mūšių arenos.

Baltarusijoje tęsiamos sienos apsaugos pratybos, stengiantis sukurti potencialios grėsmės pavojų.

Charkivo srityje okupantai tvirtina pozicijas, inžinerinę įrangą ir vykdo oro žvalgybą.

Severodonecke tęsiasi kovos. Nors rusai praneša, kad kontroliuoja beveik visą miestą, ukrainiečiai sėkmingai laikosi įsitvirtinę pramoninėje jo dalyje.

Zaporižės ir Chersono kryptimis rusai vykdo intensyvias artilerines atakas.

Mykolajivo kryptimi okupantai apšaudė Ukrainos gynybos pajėgų dalinius, todėl mums neramu, kad ugnies vietose lankosi Ukrainos prezidentas.

Maskoliai ir toliau meluoja, jog civilių objektuose dislokuojami Ukrainos kariuomenės daliniai. Rusai apšaudo ne tik karinę, bet ir civilinę infrastruktūrą. Raketų ir artilerijos ugnimi griaunami sandėliai, logistiniai punktai bei kiti civilių naudojami pastatai.

Ukrainos kariuomenė per parą sunaikino 7 priešo amunicijos sandėlius.

̨̌ ̇ ̄
Foto: Mi-17 sraigtasparniai parengti perduoti Ukrainai.

******

unian.net

Vidaus reikalų ministerija patvirtino, kad yra sunaikinats Rusijos Federacijos 20-osios armijos valdymo centras

Paprastai šiuose centruose dirba nuo 200 iki 300 žmonių.

Vidaus reikalų ministerija pakomentavo informaciją apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sunaikintą Rusijos Federacijos 20-osios jungtinės ginkluotės armijos vadavietę. Sėkmingo išpuolio detales savo „Telegram“ kanale atskleidė vidaus reikalų ministro patarėjas Viktoras Andrusivas.

„Patvirtinu, kad vakar buvo sunaikinta Rusijos Federacijos 20-osios armijos vadavietė. Tačiau yra svarbus patikslinimas: tai nebuvo vadavietė, vadovybės ir žvalgybos centras. Ten renkama visa žvalgybos informacija, apdorojama, analizuojama ir perduodama į štabą“, – sakė jis.

Andrusivo teigimu, šiuo metu Vidaus reikalų ministerija neturi tikslių duomenų apie Rusijos okupantų patirtus nuostolius. Tačiau dažniausiai tokiuose centruose būna nuo 200 iki 300 žmonių, o jiems vadovauja ne žemesni karininkai, nei pulkininkas.

Primename, kad apie Rusijos Federacijos 20-osios kombinuotųjų ginklų armijos vado posto sunaikinimą pirmą kartą pranešė Ukrainos žurnalistas Romanas Tsymbalyukas.

Kalbama, jog likviduota daugiau nei 40 Rusijos okupantų: 20-osios kombinuotos ginkluotės armijos aukščiausio rango kariškiai ir Generalinio žvalgybos departamento vyriausiojo žvalgybos centro (32801 karinis padalinys, Voronežas) 533 tarnybos personalo vadovybė.

Anksčiau žiniasklaida pranešė, kad Donecke buvo sunaikinti mažiausiai septyni Rusijos Federacijos kariniai sandėliai.

******

Prezidentas Volodymyras Zelenskis palankiai įvertino teigiamą Europos Komisijos išvadą suteikti Ukrainai kandidatės statusą. „Tai pirmas žingsnis narystės ES link, kuris neabejotinai priartins mūsų pergalę. Dėkojame pirmininkei Ursulai von der Leyen ir visiems EK nariams už šį istorinį sprendimą. Tikiuosi teigiamų kitos savaitės ES aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų”, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter”. Kandidatės statusas suteiktas ir Moldovai.

Vieni apžvalgininkai ir politikai su itin dideliu entuziasmu sutiko šią Komisijos išvadą, kiti gi reagavo santūriai, sakydami, kad tai – nieko kol kas faktiškai nereiškiantis informacinis triukšmas. Mes vertiname, kad tai svarbus pirmas žingsnis ilgame nelengvame kelyje bei žvelgiame į Komisijos išvadą daugiau iš psichologinės perspektyvos: viltis, žinoma, kvailių motina, bet be jos vaikų iš viso nebūtų.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas atvyko į Ukrainą iš anksto neskelbto vizito. Pranešama, kad B. Johnsonas turėjo dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime Donkasteryje, tačiau paskutinę minutę atsisakė ir išvyko į Kyjivą.

Na džiaugiasi širdis, tikrai. Pirma, niekas nieko nežada, nesipiarina, ir nekomentuoja, o ima ir padaro. Antra, atvykstama kaip pas gerą draugą, pasikalbėti ir pasidalinti rūpesčiais. Trečia, mums be galo knieti sužinoti, tai koks gi buvo abiejų lyderių pokalbių turinys: ar tik Borisas neatvyko pasitikrinti, ką trys karaliai siūlė dieną prieš? Gal kokią Lotaringiją Putkai nuramint?

Ankstų penktadienio rytą Rusijos karo laivas du kartus pažeidė Danijos teritorinius vandenis į šiaurę nuo Bornholmo salos Baltijos jūroje, kur vyko demokratijos festivalis. Jame dalyvavo aukšti pareigūnai ir verslininkai, pranešė Danijos ginkluotosios pajėgos.

Su nuoširdžia ir didžiule pagarba Danijai ir jos žmonėms, šaliai, kuri visada pirmoji, nelaukdama Aljanso, Europos Sąjungos ar kitų tarptautinių institucijų pritarimo ar parėdymų, skuba į pagalbą Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, drįstame prašyti daugiau – jėga stabdyti agresoriaus laivus, orlaivius, karius, neva diplomatus ir kitą bjaurastį. Imkime pavyzdį – šiuo atveju – iš turkų.

Rusija pakvietė Kinijos prezidentą, Komunistų partijos lyderį ir diktatorių Xi Jinpingą penktadienį pasakyti kalbą Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume. Kalbėdamas per vaizdo ryšį, Xi forume sakė, kad būtina „kurti atvirą pasaulio ekonomiką ir atmesti bandymus atsieti, nutraukti tiekimą, vienašališkas sankcijas ir maksimalų spaudimą”, šeštadienį pranešė valstybinė kinų žiniasklaida.

Įdomu, kodėl nepranešė, kad Putleris ilgą laiką negalėjo pasisakyti, o daugelis dalyvių užsiregistruoti ir patekti į forumą, nes šaunuoliai hakeriai nulaužė atgrubnagių maskolių IT sistemas.

Jungtinių Tautų duomenimis, per karą Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista daugiau kaip 10 000 civilių gyventojų, įskaitant šimtus vaikų. Iki birželio 16 d. vidurnakčio Kyjive žuvo ne mažiau kaip 4 509 žmonės, o 5 585 buvo sužeisti, kasdien atnaujinamoje ataskaitoje pranešė Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR). Tarp žuvusiųjų yra 294 vaikai, teigė OHCHR.
Tai ką darysim, ponios ir ponai? Ne už kalnų ir žiema. Stebėsime suvestines?

Be pakitimų. Rusai siekia pradėti puolamąją operaciją Slovjansko (ir Kramatorsko) kryptimi, o ukrainiečiai bandys smogti iš užnugario tam, kad atkirstų puolimui parengtas orkų pajėgas ir vėliau galėtų jas sunaikinti.

Rusija deportuoja civilius gyventojus iš Severodonecko į Mordoro gilumą. Nuo invazijos pradžios karo nusikaltėliai taiko viduramžių strategiją – prievartauja moteris ir jas, kartu su vaikais, išgabena į savo teritoriją, vyrus kolaborantus mobilizuoja į karines struktūras tam, kad jie žūtų kovodami su savo pačių valstybe, kurią išdavė, likusius visus besipriešinančius suvaro į koncentracijos stovyklas.

Demokratinis, už žmogaus teises vėliavomis ir lozungais kovojantis, pasaulis susineraminęs dūsauja ir laukia, kas bus. Kas bus, mes žinom – bemojuojant vėliavytėmis, ateis eilė ir mums. Kai kas gal ir gėlių šiltam sutikimui pasiruoš.

Šiaurėje rusai vykdė žvalgybines ir diversines operacijas į pietus nuo Sumų.

Šiaurės rytuose į pietus nuo Charkivo ir į pietryčius nuo Iziumo ruošdamiesi platesnio masto puolimui goblinai artilerija ir aviacija apšaudė ukrainiečių gynybines pozicijas.

Rytuose toliau vyko mūšiai aplink ir Severodonecko mieste, rusai naudojo aviaciją nesirinkdami taikinių.

Pietuose toliašaude artilerija ir raketomis žudikai smogė daugeliui gyvenviečių palei fronto liniją siekdami kuo daugiau civilių aukų. Nepatvirtintais duomenimis Mykolaive griaudėjo sprogimai, tikėtina, po sparnuotųjų raketų smūgių.

Rusai paleido šešias raketas į Kremenčuko naftos perdirbimo gamyklą. Ir pataikė į dar du šiluminės elektrinės pastatus, tačiau nukentėjusiųjų nebuvo.

Nuskendo Rusijos Juodosios jūros laivyno vilkikas „Vasylij Bech”. Birželio 17 d. naktį Ukrainos ginkluotosios pajėgos vilkikui smogė daniškomis raketomis „Harpoon”. Žvalgybos teigimu, laivas gabeno ginklus į taktiškai svarbią Gyvatės salą.

Be nuskandinto maskolių laivo, per praėjusią parą ukrainiečiai numušė rusų naikintuvą ir į pavėsį padėjo dar apie 200 driskių.
Okupuotame Donecko mieste pokši ir dega orkų amunicijos sandėliai. Karštos dienos nusimato ir ateityje.

 

̨̌ ̇ ̄

*****

uninan.net

Didžioji Britanija pasiūlė Ukrainai didelio masto karinio parengimo programą.

Johnsonas pasiūlė pradėti programą su galimybe kas 120 dienų apmokyti iki 10 000 Ukrainos karių. Tai pareiškė jis susitikime su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Didžiosios Britanijos premjeras taip pat pridūrė, kad jo neskelbtas vizitas į Kijevą turėtų pasiųsti Ukrainos žmonėms aiškią ir paprastą žinią apie paramą savo šaliai.

„JK yra su jumis ir mes būsime su jumis tol, kol laimėsite“, – sakė Johnsonas.

Primename, kad birželio 17 d. Johnsonas atvyko į Kijevą iš anksto neskelbtu vizitu.

Prezidento kanceliarijos ir vyriausybės komanda su Johnsonu aptarė sunkiosios ginkluotės ir oro gynybos sistemų tiekimo poreikį, ekonominę paramą Ukrainai, padidintą sankcijų spaudimą Rusijai, ypač tarptautinės McFaul-Yermak grupės pasiūlymus.

Taip pat tarp temų buvo ir saugumo garantijos Ukrainai bei būtinybė Rusijai atlyginti Ukrainos valstybei padarytą žalą.

******

Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet pareiškė, kad žūtys ir griuvėsiai Mariupolio uostamiestyje rodo „šiurkščius” tarptautinės žmogaus teisės pažeidimus. Ji taip pat sakė, kad šis miestas yra „mirtiniausia vieta Ukrainoje”, ir išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie „filtravimo” procesus. Su-si-rū-pi-ni-mą.

Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Rumunijos vadovai susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kad išreikštų paramą, kuri, kaip tikisi Kyjivas, padės užtikrinti didesnį ginklų tiekimą ir griežtesnes sankcijas Rusijai. Per pirmąjį tokį vizitą į Ukrainos sostinę nuo Rusijos invazijos pradžios Prancūzijos Emmanuelis Macronas, Vokietijos Olafas Scholzas, Italijos Mario Draghi ir Rumunijos Klausas Iohannisas ketvirtadienį taip pat išreiškė paramą Kyjivo siekiui prisijungti prie Europos Sąjungos.

Ko tai aplodismentai skystoki, ar čia tik mums taip atrodo?

Karo nusikaltimų bendrininkas, Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras ir nepataisomas melagis S. Lavrovas, duodamas interviu BBC sakė, kad Rusija neužpuolė Ukrainos. ” – Mes neįsiveržėme į Ukrainą. Paskelbėme „specialiąją karinę operaciją”, kai nebeturėjome kaip paaiškinti Vakarams, kad jie vykdo nusikalstamą veiklą, įtraukdami Ukrainą į NATO”, – išvertęs akis bubleno Putlerio draugelis.

Štai ji, rusofašistiškoji ideologija visame gražume – mes, Putinas ir Rusija, pasiimame viską ultimatumais ir/arba jėga. Kai Rusija ir jos zombiai prievartauja, žudo, degina, sprogdina, terorizuoja – tai vadinama teisingumu ir prigimtine Rusijos teise. Kai bet kuri kita šalis, saugodamasi nuo branduolinę galvutę išsitraukusio recidivysto, su kaimynais apsitveria savo namą tvora ir jame įsistato duris, tai – nusikaltimas.

Lavrovai, dvišakį liežuvį, ragus ir kanopas tik kartuvių kilpa nusiųsti atgal į pragarą gali. Ten, verdant smalos puode, Kobzonui ir Žirinovskiui apie NATO nusikaltimus bus laiko visą amžinybę aiškint.

Duomenys rodo, kad tūkstančiai milijonierių bando palikti Rusiją, o tolesnis verslo ir oligarchų bendruomenės išvykimas tikriausiai dar labiau padidins ilgalaikę karo žalą jos ekonomikai, penktadienį pareiškė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija. Migracijos paraiškos rodo, kad 15000 Rusijos milijonierių tikriausiai jau bando išvykti, teigė ministerija.

Būtent tai ir yra Achilo kulnas. Vos tik prasidėjus invazijai sakėme, kad visus RF piliečius, neturinčius pagrindo būti Vakaruose (pvz., politinis persekiojimas ar mirtinos ligos, kurių gydymui būtina Vakarų medicina) reikia paskelbti nepageidaujamais ir išsiųsti į Maskoliją. Laikas gal jau baigti su „mes čia niekuo dėti, čia dėl visko kaltas Putka” ir siųsti juos į šalį, kuriai jie moka mokesčius – tegu daro tvarką savo srutų duobėje.

Nyderlandų žvalgybos tarnyba išaiškino Rusijos agentą, kuris pasinaudodamas suklastota tapatybe bandė įsiskverbti į Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), tiriantį kaltinimus Rusijai karo nusikaltimais Ukrainoje. S. Čerkasovas sukūrė sudėtingą priedangos istoriją tam, kad š.m. balandžio mėnesį patektų į Nyderlandus kaip Brazilijos pilietis ir galėtų stažuotis Hagoje įsikūrusiame TBT, ketvirtadienį naujienų agentūrai „Reuters” sakė tarnybos vadovas.

Vaje, kiek vargo. O Putkos ir jo sėbrų ten seniai jau laukia nesulaukia. Ir jokių priedangos istorijų nereikia.

Nei viena pusė nepasiekė reikšmingesnių pergalių. Ukrainiečiai nori tęsti puolimą pietuose, taip spaudžiant rusus permesti pajėgas iš rytų ir pietryčių Chersono link. Rusai gi spaudžia šiaurės rytuose ir rytuose, mėgindami nustumti ukrainiečius į vakarus, ruošdamiesi pozicijas / placdarmą tolimesniam slinkimui iš pietų ir šiaurės į Krivyj Rihą, strategiškai reikšmingą metalurgijos centrą.

Ukraina dar kartą įvardino, kad gynėjams tragiškai trūksta salvinės ugnies raketų sistemų ir sunkiosios artilerijos bei dronų. Vakarų paramos reikia dabar, ne už dviejų mėnesių.

Mums regisi, kad Vakaruose nuolatinis kalbėjimas apie strateginę Ukrainos pergalę ir Rusijos pralaimėjimą yra kaip kompresas, kaip poteriai lavonui. Nežiūrint pergalės mantros, išsakomos patogiai sėdint už plačių ažuolinių stalų nuo 8 iki 5 – šeštadienį ir sekmadienį prašome netrukdyti – Ukrainos gynėjai kiekvieną valandą be išeiginių žūva nuo okupanto ugnies, ir tą dabar galima sustabdyti tik jėga.

Šiaurėje tuoj už Rusijos – Ukrainos sienos praėjusią parą vyko mūšiai, taip pat ir Charkivo apylinkėse. Rusai skelbiasi vėl (?) užėmę Krasnopilje į prietryčius nuo Sumų, tačiau ukrainiečių teigimu, rusų ataka atremta, okupantas atsitraukė.

Šiaurės rytuose rusams apšaudžius Lysičianską ir Severodonecką artilerija ir aviacija, mažiausiai 6 žmonės žuvo, sužeistųjų skaičius nežinomas.
Rytuose orda veržiasi Slovjansko link, mūšiai vyksta Zolotoje rajone į šiaurę nuo Popasnos. Ukrainiečiai teigia atrėmę puolimą.

Pietuose rusai iš artilerijos pabūklų bei raketinių salvinės ugnies sistemų apšaudė ukrainiečių pozicijas aplink Mykolajivą ir netoli Chersono. Ukrainiečių jungtinėms pajėgoms spaudžiant okupantą pietryčių kryptimi, dirbo gynėjų aviacija į rytus nuo Chersono link Zaporižės, kur rusai kaupia rezervus galimam puolimui, tokiu būdu kaustant rusų laisvą judėjimą fronto linijoje. Balistine raketa smogta orkų štabui Novoje Kachovkoje.

Okupacinė valdžia pripažino kolaborantę T. J. Tomiliną Chersono valstybinio universiteto rektore. 2014 m. ji buvo atleista iš universiteto dėl savo prorusiškos pozicijos. Partizanai jau ruošiasi prie jos namų kabint lapelį pagal geriausias aitvarų tradicijas: „šiuo pranešama, kad esi išgama ir už akių nuteista mirties bausme, kuri gali būti atidėta tamstai nedelsiant atsisakius einamų pareigų.”

******

 

Dėl Simono Gentvilo plano dvigubai apmokestinti gyventojus Seimo nariai kreipėsi į teismą

Nuotr. jp.lt

12 Seimo narių kreipėsi į teismą, įvertinę aplinkos ministro Simono Gentvilo ketinimus dvigubai apmokestinti gyventojus. Kreipimąsi rengusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinė aplinkos ministrė Ligita Girskienė sako, jog toks ministro sprendimas yra nesąžiningas.

„Už atliekų, kurios susidaro dėl tam tikrų produktų naudojimo, sutvarkymą turi mokėti pirminis atliekų darytojas, t.y. pakuotę gaminanti ar importuojanti organizacija. Taškas. Jokių diskusijų. Už pakuotės sutvarkymą vartotojai sumoka pirkdami prekę, todėl versti juos mokėti už pakuotės sutvarkymą antrą kartą yra nesąžininga. Matydama aplinkos ministro Simono Gentvilo nesąžiningus ir galbūt neteisėtus veiksmus įsakymu keičiant įstatymų nuostatas, kreipiausi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“, – sako L. Girskienė.

Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“. Tai reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas reikiamai atliekų tvarkymo infrastruktūrai įrengti ir eksploatuoti, turi apmokėti pirminis atliekų darytojas, gamintojas ar importuotojas. Būtent pakuočių gamintojai ir importuotojai yra atsakingi už vidaus rinkai teikiamų gaminių ir pakuočių poveikį aplinkai per visą būvio ciklą nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo, įskaitant surinkimo, vežimo, perdirbimo, naudojimo ir šalinimo sistemos organizavimą ir finansavimą.

Aplinkos ministrui Simonui Gentvilui ir jo komandai šios įstatymo nuostatos turi būti žinomos. Tačiau ministras nusprendė pelnyti pakuočių tvarkytojų palankumą savo įsakymu pakeisdamas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas taip, kad pakuočių importuotojams ir tvarkytojams išlaidos už šios prievolės vykdymą sumažėtų net 10 procentų.

2022 m. balandžio 29 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-123 „Dėl Pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimo būtinųjų reikalavimų ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarties būtinųjų sąlygų patvirtinimo“, kuriuo nustatoma, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. 90 proc. pakuočių tvarkymo, surinkimo ir pan. paslaugų išlaidų finansuojama pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas turinčių gamintojų ir importuotojų organizacijų lėšomis ir 10 proc. šių paslaugų išlaidų finansuojama komunalinių atliekų turėtojų sumokėtų vietinių rinkliavų ar kitų įmokų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lėšomis.

Minėtos įsakymo nuostatos priimtos ne tik neturint įgaliojimų, savavališkai pernelyg išplečiant aplinkos ministro kompetenciją, bet ir neturint teisės nustatyti pareigą savivaldybėms mokėti 10 proc. išlaidų, susidarančių dėl pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiuojamojo surinkimo. Pažymėtina, kad poįstatyminiu teisės aktu negali būti keičiamos įstatymo nuostatos. Manytina, kad aplinkos ministro įsakymas yra neteisėtas, nes prieštarauja Konstitucinio Teismo nutarimams, Teisėkūros pagrindų įstatymui, Viešojo administravimo įstatymui, Vietos savivaldos įstatymui, Atliekų tvarkymo įstatymui, Rinkliavų įstatymui.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs (2006-03-14, 2009-06-22 nutarimai), kad konstitucinis teisinės valstybės principas neleidžia poįstatyminiu teisės aktu reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais. Taigi, žemesnės galios teisės akte draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktu. Poįstatyminio norminio teisės akto paskirtis yra konkretinti bei aiškinti įstatymo nuostatas, taip pat nurodyti įstatymų normų taikymo tvarkų konkrečiose situacijose. Todėl aplinkos ministras, priimdamas žemesnės galios teises aktą, įsakymą dėl 2021-06-17 Lietuvos Respublikos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr.IX-5l7 2,4, 4(2), 7, 10, 11(2) straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo, negali pakeisti aukštesnės galios teisės aktų (įstatymų. Vyriausybės nutarimų).

Pareiškimu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašoma ištirti, ar minėtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės bei 3 straipsnio 8 punkte įtvirtintam nepiktnaudžiavimo valdžia principams, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje, Europos parlamento ir tarybos 2004/35/EB direktyvoje įtvirtintam „teršėjas moka“ principui, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktui, Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 punktui, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktui.

Lina Vaitkutė. Adomynės lobio ieškojimas

Adomynės dvaro pastatas

Grožis čia puoselėtas visada

Kupiškio rajono Adomynės gyvenvietė savo kruopščiai išpuoselėta aplinka garsėja nuo seno. Dar tarybiniais laikais, 1987-aisiais, ji buvo pripažinta viena iš gražiausiai tvarkomų gyvenviečių visoje SSSR. Aišku, nuo to laiko daug vandens nutekėjo, tačiau šio krašto gyventojų tradicijos, skirtos gimtinės patrauklumui išsaugoti, niekada nenustojo gyvavusios. Ne veltui Adomynė prieš trejus metus buvo paskelbta mažąja Lietuvos kultūros sostine. O kai šis garbingas vardas jai buvo suteiktas, gyvenvietė, ir taip nestokojusi svečių, sulaukė tikrai didelio Lietuvos gyventojų (ir ne tik jų!) susidomėjimo. Kuo gi traukia turistus šis kraštas ir ką jiems gali parodyti svetingi vietos bendruomenės nariai?

„Prašome, ponuliai, į svečius!”

plačiai šypsosi prie istorinio Adomynės dvaro atvykėlius pasitinkantys jo šeimininkai – dvarininkai ir jų tarnai. Teatralizuota programa – tik vienas iš renginių, kuriais turistus džiugina vietos bendruomenės nariai. Tačiau koks renginys bebūtų, atvykusieji pirmiausia supažindinami su pagrindine gyvenvietės puošmena – jos dvaru, dabar naujai pritaikytu krašto praeičiai pažinti…

Adomynės dvaro pastatas iš kitos pusės

O šio dvaro istorija, skaičiuojanti šimtmečius, margų margiausia. Kažkada, dar XVI amžiuje, jis priklausė Lietuvoje žinomai Pliaterių giminei, bet dvarą valdęs Adomas Pliateris, kažkaip nevykusiai šeimininkaudamas, sugebėjo prisidaryti skolų ir buvo priverstas savo valdas perleisti Jonui Žurauskiui. Šis ponas buvęs itin žiaurus, labai engęs jam dirbusius žmones, taigi visi jo nekentę. Tačiau dabar stūksantys dvaro rūmai buvo pastatyti būtent jo iniciatyva. Vėliau, Jonui Žurauskiui mirus, dvarą tvarkė jo bendravardis giminaitis, silpnai išmanęs ūkio reikalus. Galiausiai dvarą įsigijo paskutinysis jo savininkas Adomas Vilėniškis, buvęs teisingas valstiečiams, fundavęs vietos bažnyčios statybą, įsteigęs pašto skyrių, vartotojų bendrovės krautuvėlę ir daręs kitus gerus darbus. Jo garbei ir kaimas Adomyne buvęs pavadintas.

Adomynės dvaro aplinka

Tarybiniais laikais dvare veikė kolūkio raštinė, parduotuvė, jame buvusiuose butuose gyveno žmonės, ir per tą laiką dvaro pastatai gerokai nušiuro. Medinis architektūros paminklas atgijo vietos bendruomenės iniciatyva jau nepriklausomybės laikais. Restauratoriai džiaugėsi, kad išliko laiko nesudarkyta L raidės dvaro pastatų forma bei vidaus išplanavimas. Tebestovi dvaro prieangis su stogeliais ir gražiomis medinėmis kolonomis. Dabartinis skardinis stogas kadaise buvo dengtas malksnomis. Naujam gyvenimui specialistai prikėlė kelias senąsias koklines krosnis, duonkepę, sutvarkė medinius langus su įspūdingomis langinėmis, filingines duris su metaliniais apkaustais, išsaugojo išlikusias parketo dalis, atsivėrusias freskas. Antrame dvaro aukšte buvo palėpė ir keli mansardinio tipo kambariai, kuriuose kadaise miegodavo į dvarą atvykę svečiai. Viename iš dvaro kambarių net koplyčia buvo įrengta, kol neiškilo Adomynės bažnyčia.

Adomynės bažnytėlė

Autentiškų dalykų – išlikusių senojo dekoro elementų, originalių senovinių koklinių krosnių, senovinio ąžuolinio parketo adomyniečiams gali pavydėti ne vienas dvaras. Žinoma, krosnimis dabar pastatas nešildomas, jis apkūrenamas elektra. Buvo restauruotas net dvaro rūsys, kur dvarininkai laikydavo vyną, varydavo spiritą. Dvaro sodybos kompleksui priklausė ir sodas su parku, upeliu ir tvenkiniu. Šalia dvaro rūmų esantis tvenkinys dabar išvalytas, o jo pakrantėse plytintis parkas gražiai tvarkomas. Naujai atgimusiame dvaro pastate atsirado vietos bendruomenės susibūrimams ir renginiams, kultūros centrui ir nedideliam muziejėliui, supažindinančiam lankytojus su senoviniais buities reikmenimis.

Adomynės dvaro lubų fragmentas

Kadangi dvare buvusių autentiškų daiktų beveik nebeliko (išskyrus vieną staliuką, krapylą ir užuolaidos kutą), senovinių daiktų į muziejų atnešė patys apylinkės gyventojai. Kitą dalį jų pavyko surinkti, su mokiniais išsirengus į etnografines ekspedicijas. Kiekvienas čia saugomas eksponatas turi savą istoriją, kurią mielai pasakoja svečius po dvarą vedžiojantys šeimininkai. Jie būtinai pabrėžia, jog sudėtingo plano dviaukštis Adomynės dvaro pastatas yra gražus ir retas medinio klasicizmo pavyzdys, ko gero, pastatytas vietos meistrų rankomis.

Edukacinės programos – naujai užgimstančių tradicijų dalis

Adomynės dvaro viduje – praeitį menantys eksponatai

Adomynės kaimo bendruomenė – sutelkta kaip reta. Neveltui ji yra pelniusi garbingą nominaciją „Kam kaime gyventi gera“ ir nominaciją „Darniausia bendruomenė“. Adomyniškiai ne tik rūpinasi kasdieniais gyvenimiškais vietos žmonių reikalais – jie dar ir itin stengiasi, kad kaime gyvuotų gražios kultūrinės tradicijos, į užmarštį nenugrimztų šio krašto istorija, būtų palaikomi gražūs ryšiai su iš čia kilusiais žmonėmis. Dabar daugelis Lietuvos gyventojų yra tiesiog „atradę“ Adomynę, jos šventes ir kitus įdomius renginius.

Į minėtąjį dvarą, virtusį kultūros centru, nuolat atvyksta įvairiausi atlikėjai, čia skamba „Poezijos pavasarėlio“ eilės, organizuojami folkloro festivaliai, dailininkų ir medžio drožėjų plenerai, meno kūrinių ir karpinių meistrų darbų parodos. Atvykusius svečius šiltai pasitinka vietos etnografinis ansamblis „Jara“, gyvuojantis jau daugelį metų. Bendruomenė atgaivino nuo seno Adomynėje gyvavusį „Antaninių pakermošį“, ir jis jau tapo puikia proga visiems šio krašto gyventojams (ir esamiems, ir jau gyvenantiems kitur)susiburti, išėjus iš bažnyčios po šv. Antano atlaidų… Bendruomenė organizuoja „Antaninių pakermošio“ koncertus, įvairias atrakcijas vaikams ir suaugusiesiems.

Senoviniai eksponatai Adomynės dvare

Labai mėgiama visų adomyniškių ir jų svečių yra ir Netradicinio sūrio šventė. Kokių tik sūrių nemoka suspausti vietos šeimininkės: ir šviežių, ir ilgai brandintų, ir džiovintų; su įvairiomis žolelėmis, kmynais, saldžiais priedais! Vietos gyventojai ne tik labai vaišingi – jie puoselėja savitas kulinarines tradicijas, garsas apie kurias yra pasklidęs labai plačiai. Pavyzdžiui, apie čia kepamas vadinamąsias „pagrabines bandeles“ dabar kalba visa Lietuva.

Adomynės dvare – praeities laikų buities detalės

Lietuvos kulinarinio paveldo produktas

Taip, būtent šios bandelės turi oficialų šio paveldo sertifikatą. Mat Adomynėje jos kepamos jau labai seniai – maždaug pusantro šimto metų. Gal ką nors ir glumina toks jų pavadinimas, bet jis susiklostė istoriškai, o autentiškus dalykus vadinti kitaip būtų…na, tiesiog nesolidu. Šių bandelių receptas, atkeliavęs iš gilios praeities, buvo perduodamas iš kartos į kartą, tad nekeista, kad išliko populiarus iki šių dienų. O „pagrabinėmis“ jos vadintos todėl, kad jomis buvo vaišinama per laidotuves, vietos gyventojų vadintomis pagrabu. Anksčiau, kai į paskutinę kelionę velionį išlydėdavo visas kaimas, per gedulingą vakarienę irgi reikėdavo pamaitinti gausų žmonių būrį. Pinigų saujomis nežarstantiems mirusiojo giminaičiams tokios bandelės būdavo tikras išganymas – ir nebrangu, ir sotu. Kepdavo „pagrabines“ su mėsos, grybų, daržovių įdarais, apipildavo atitinkamu padažu ir dar karštas patiekdavo į stalą. Taigi jos valgomos kaip antrasis patiekalas.

Vaizdas pro dvaro verandos langą

Į Adomynės dvarą atkeliaujantys ir edukacinėse programose dalyvaujantys svečiai ne vien jų paragauja, bet ir patys jų gaminti pasimoko. Visam mokymosi procesui vadovaujančios šeimininkės dažniausiai jas gamina su varškės įdaru, o į stalą patiekia, apipiltas saldžiu padažu. Patirtis parodė, jog tokių desertinių vaišių lankytojai pageidauja dažniausiai. Edukacinė programa „Smagu širdžiai, gardu pilvui“ yra itin populiari. Jos metu lankytojai ne tik pasimėgauja „pagrabinėmis bandelėmis“, ypatingu Adomynės ponų viralu ir gėrimais, bet ir susipažįsta su įdomia dvaro istorija, senaisiais jo šeimininkais ir jų gyvenimu. Tradiciškai vakarojama su etnografinio ansamblio „Jara“ nariais, pateikiančiais svečiams autentiškų kupiškėnų dainų, šokių, ratelių, mįslių ir minklių pynę.

Rūpestingai sutvarkyta dvaro aplinka

Kita itin populiari edukacinė programa vadinasi „Adomynės lobio ieškojimas“. Ji daugiausia skiriama moksleiviams, kuriems papasakojama, jog restauruojant Adomynės dvarą, buvo rastas lobis – puodas su sidabrinėmis monetomis. Manoma, kad surasti tikrai ne visi ponų paslėpti turtai, taigi atvykusiesiems siūloma jų pabandyti paieškoti. O beieškodamas jaunimas daug įdomaus sužino apie dvaro istoriją, senuosius dvarponius ir jų pomėgius, išvysta puikią medinę architektūrą, na, ir, žinoma, įveikia daugybę smagių užduočių, kurios jį priartina prie pagrindinio tikslo – didžiojo Adomynės lobio. Jis, žinoma, surandamas, ir kiekvienąsyk – vis kitoks.

Taigi bendruomenė sėkmingai įgyvendina pagrindinį tikslą, kurio vardan ir buvo įkurta: puoselėti ir gražinti gimtąjį kaimą ir puikiai reprezentuoti Kupiškio krašto istorinį, kultūrinį ir kulinarinį paveldą. Adomynė dabar yra vienas iš žinomiausių Lietuvos kaimų, kurį labai mielai lanko tiek Lietuvos žmonės, tiek ir svetimtaučiai. Per dvidešimt gyvavimo metų kaimo entuziastams pavyko įgyvendinti daugybę projektų, neleidusių nugrimzti į praeitį senovės tradicijoms ir sutelkusių kraštiečius. O kai šia linkme einama – kasdienybės nuoboduliui vietos tikrai nebelieka.

Adomynės moterų ansamblis

Ritos Pilipavičiūtės nuotraukos.

Projektą „nacionalinės savimonės, etnokultūrinės tapatybės, istorinės atminties ir pilietiškumo stiprinimas“ remia  SRTF

Edvardas Čiuldė. Ar Putinas bus pakartas po mirties?

1

Tarkime, Putinas dar pratemps metelius kitus, nežiūrint visų ligų ir galimų pasikėsinimų, numirs nuo senatvės tirono poste ir bus iškilmingai palaidotas su visais pagerbimais prie kokios nors sienos.

Putinas nėra nemirtingas Koščėjus, o yra net labai mirtingas Koščėjus, ar ne? Tačiau kartais sakoma, kad net tokiu atveju Rusija lengvai neatsisveikins su putinizmo palikimu, nes, kaip linkstama pranašauti, karo partija išliks net ir pakračius kojas didžiajam vadui ir nėra jokios garantijos, kad Putiną pakeitęs asmuo nebus dar didesnis išgama nei dabartinis Kremliaus valdytojas?

Žiūrint blaiviai, Putino aplinkos žmonės vis tik turėtų susiprotėti, kad jį keičiantis aukščiausiame poste asmuo būtų bent KGB generolas, matantis perspektyvą plačiau nei užstrigęs KGB karjeros lifte papulkininkis su užvaldžiusiais sielą nevykėlio kompleksais.

Netikėdami nė iš tolo KGB auklėtinių gera valia, puoselėkime viltį, kad padaręs karjerą, generolo laipsnį pelnęs kadrinis net ir nelabai šlovingos tarnybos karininkas turėtų suprasti, kad Putinas yra maras ir prakeiksmas pirmiausiai pačiai Rusijai, privedęs ją prie bedugnės krašto.

Kartą esu užsiminęs, kad šventa Rusijos patriotų laikoma žemė turėtų išspjauti palaidoto ten Putino lavoną dėl susikaupusių kūne jam dar gyvam esant neįtikėtino, žemei nepakeliamo intoksikacijos lygio. Tačiau tokia samprotavimo seka, nukreipta į žemės personifikaciją, yra tik metaforas įteisinimas mūsų pokalbyje, iš esmės nieko daugiau. Greičiausiai bus vis tik taip, jog kada nors pradėjusios laisvėti ir demokratėti Rusijos gyventojai patys išsikas Putino kūną ir pakars jį ant Kremliaus bokšto ar kitoje, tarkime, kuklesnėje ir labiau tinkamoje tam reikalui vietoje.

Toks veiksmas neprieštarautų pradėjusios demokratėti Rusijos iš naujo prisiimtam mirties bausmės moratoriumui, nes būtų mirties bausmės įvykdymas po mirties. Dar daugiau, – tai būtų demokratijos pradžios šventė, nežiūrint brutalios ir necivilizuotos šventimo formos su lavono išniekinimo apeigomis, nes leistų Rusijos gyventojams nepastebimai sau patiems atsisveikinti su putinizmo įšalu.

Mano vaizduotė piešia, kad tai būtų linksmas balaganas, padedantis išsilaisvinti nuo pasąmonės nuosėdų margaspalvis karnavalas, džiugesio fiesta su liaudies vaikštynėmis.

Jeigu Putiną ką tik pavadinome Koščėjumi, ar tai neduoda pagrindo sakyti, kad Kremliaus valdytojas yra didis magas, burtininkas, blogio genijus? Iš tiesų, į klausimą – tinka ar netinka Putiną demonizuoti, – vienareikšmio išmatavimo nėra, kaip atsakymą čia galima skelbti tiek „taip“, tiek „ne“, įvertinus tą aplinkybę, kad nekritiška demonizacija gali suteikti atgrasiai menkystai blogio auros pavidalą, pastūmėti net skirtingo plauko puspročius į blogio romantizaciją.

Arthuras Schopenhaueris yra sakęs, kad moderniaisiais laikais velnias jau nebedėvi ragų, o kvailys nebenešioja skambučio po kaklu, pranešančio apie jo pasirodymą apylinkėse. Tiesą sakant, kažką panašaus, kiek atsimenu, įrodinėjo ir Fiodoras Dostojevskis, velnio vidinę būseną apibudinęs kaip įsivaizduojamo personažo užklimpimą labiausiai buitinėse aplinkybėse, kaip norą patogiai įsikurti smulkmeniškumo domene, kaip savo pašaukimo atradimą banalybės bokštų statybose, kaip sutapimą su labiausiai niekingais žmogaus kompleksais ir žemiausiais polinkiais bei instinktais. Tačiau toks iš pirmo žvilgsnio tarsi ir žmogiškas velnias yra ne-žmogus, nes žmogus visados turi galimybė pakilti virš savo nuopuolio, o velnias – ne!

Krikščioniškuoju požiūriu, blogis nėra savarankiška gyvenimo jėga, o yra tik būties trūkumas, defektas, yra parazitavimo nutriušusios būties likučio pagrindu stichija. Kas be ko, blogio kaip būties trūkumo apibrėžimas, nesumažina jo atgrasumo, bjaurumo, tikrai nesiekia pridengti blogio, ištryškusio pūlių pavidalu, šleikštulio.

Blondinas pagal išvaizda, o pagal savo vidinę būsena – blyškioji kandis, kas tai yra? Taip gali būti charakterizuojamas kraštutinio būties išsekimo laipsnis ir visiškas išsibarstymas, be vilties kažką surinkti į vieną krūvą. Kai tokia kandis galiausiai nuplinka, ji tampa raukšlėta, nuplikusia kandimi, nesugebančia net įkąsti…

X X X
ratelyje kurį šokote
nuo pradžių buvo viena negyvėlis
klykdamas aš šaukiu
o balsas užlūžta pradingsta į gylį

tiktai negyvėlis mano
žvilgsnio dar vengia
————————————-
ką jie sau mano
šoka maivosi žvengia

COVID-19 metu pertrauką turėję virusai sugrįžo – ir elgiasi netikėtai

www.sti.lt

Beveik dvejus metus, kol COVID-19 pandemija trikdė gyvenimą visame pasaulyje, kitos infekcinės ligos buvo atsitraukusios. Dabar, kai pasaulis sparčiai atsisako priemonių, įdiegtų siekiant sulėtinti COVID-19 plitimą, kitos virusinės ir bakterinės ligos, kurių plitimas buvo sustabdytas, grįžta – ir elgiasi netikėtai.

Pagalvokite, ką matome pastaruoju metu.

Dvi praėjusias žiemas buvo vieni švelniausių gripo sezonų per visą istoriją, tačiau hospitalizacijų dėl gripo padaugėjo pastarosiomis savaitėmis – gegužės mėnesį! 41 tipo adenovirusas, anksčiau laikytas gana nekenksmingų virškinamojo trakto ligų priežastimi, sveikiems mažiems vaikams gali sukelti sunkų hepatitą.

Praėjusią vasarą ir ankstyvą rudenį JAV ir Europoje kilo dideli vaikų susirgimų protrūkiai dėl kvėpavimo takų sincitinio viruso (RSV), kuris paprastai sukelia ligas žiemą.

Dabar beždžionių raupai – virusas, paprastai aptinkamas tik Vakarų ir Centrinėje Afrikoje – sukėlė precedento neturintį protrūkį daugiau nei dešimtyje Europos, Šiaurės Amerikos, Artimųjų Rytų ir Australijos šalių.

Šie virusai nesiskiria nuo ankstesnių, tačiau skiriamės mes.

Viena vertus, dėl COVID-19 apribojimų turime daug mažiau neseniai įgyto imuniteto – kaip grupė esame labiau pažeidžiami. Ekspertų manymu, dėl padidėjusio jautrumo galime patirti tam tikrų sunkumų tol, kol pasieksime naują postpandeminę pusiausvyrą su mus užkrečiančiais virusais.

Gali kilti didesnės ligų bangos. Kai kuriais atvejais jos gali atskleisti tokias problemas, apie kurias nežinojome, kad šios ligos sukelia. Ligos gali plisti tuo metu arba tose vietose, kur paprastai jos neplistų.

„Manau, galime tikėtis, jog kai kurių ligų pasireiškimai bus neįprasti. Nebūtinai labai sunkūs, t. y. tai nėra pražūtingos prognozės. Bet manau, kad šiek tiek neįprasti“, – sakė Londono imperatoriškojo koledžo vaikų imunologijos profesorius Petteris Brodinas.

Roterdame (Nyderlandai) esančio Erasmus medicinos centro virusologijos skyriaus vadovė Marion Koopmans sakė mananti, kad mūsų gali laukti laikotarpis, kai bus sunku suprasti, ko tikėtis iš ligų, kurias manėme suprantantys.

Jos teigimu, įprastų infekcijų modelių sutrikimas gali būti ypač ryškus kalbant apie ligas, kuriose vaikai atlieka svarbų vaidmenį platinant užkratą.

Maži vaikai paprastai yra mikrobų magnetai ir „stiprintojai“. Tačiau pandemijos metu jų gyvenimas iš esmės pasikeitė. Dauguma vaikų ilgą laiką nelankė darželio ar mokyklos. Daugelis jų daug rečiau susidurdavo su žmonėmis už namų ribų, o kai susidurdavo, jie galėjo būti su kaukėmis.

„Be to, per pandemija gimę kūdikiai į pasaulį galėjo ateiti turėdami mažai antikūnų, kuriuos motinos jiems perdavė įsčiose, nes motinos nėštumo metu galėjo būti apsaugotos nuo RSV ir kitų kvėpavimo takų ligų sukėlėjų“, – sakė Hubertas Niestersas, klinikinės virusologijos ir molekulinės diagnostikos profesorius iš Groningeno universiteto Medicinos centro.

M. Koopmans sakė, kad jos komandos atliktas tyrimas, kurio metu buvo ieškoma antikūnų mažų vaikų kraujyje, parodė vadinamojo „infekcijos medaus mėnesio“ poveikį.

„Tikrai matyti, kad antraisiais pandemijos metais vaikai turi daug mažiau antikūnų prieš įprastus kvėpavimo takų virusus. Jie paprasčiausiai buvo mažiau veikiami“, – teigė ji.

Tokie veiksniai gali padėti paaiškinti pastaruoju metu užfiksuotus neįprastus mažų vaikų hepatito atvejus. Šiuos atvejus tiriantys mokslininkai mano, kad juos bent iš dalies galėjo sukelti 41 tipo adenovirusas, nes jo rasta daugelyje sergančių vaikų. Tokia galimybė glumina, nes anksčiau nebuvo pastebėta, kad šis virusas sukeltų tokio tipo ligas.

Tačiau kai kurie mokslininkai teigia, kad šis virusas visada galėjo būti atsakingas už nedidelę dalį kasmet pasitaikančių nepaaiškinamų vaikų hepatito atvejų. Svarstoma, galbūt per pastaruosius aštuonis mėnesius 41 tipo adenoviruso infekcijų buvo daug daugiau dėl padidėjusio vaikų imlumo. Tai savo ruožtu gali lemti, kad išryškėjo tai, kas anksčiau nebuvo pastebėta.

„Manau, kad kartais, norint pastebėti ir suprasti įprastų ligų retas komplikacijas, reikia pakankamai atvejų, kad būtų galima pradėti dėlioti detales. Yra įtarimų, kad tai gali būti susiję su hepatito atvejais“, – sakė Kolorado vaikų ligoninės vaikų infekcinių ligų specialistas Kevinas Messacaras.

Per pandemiją net ir suaugusieji nesusidarė tokio lygio antikūnų, kokie paprastai susidaro dėl reguliaraus sąlyčio su užkratu, todėl atsiranda vis daugiau imlių žmonių.

Pavyzdžiui, gripo ekspertai nerimauja, kad rimtai sugrįžus gripo virusams, susikaupęs žmonių, kurie pastaruoju metu nesirgo, skaičius gali lemti labai blogą gripo sezoną.

M. Koopmans sakė, kad kai kurie tyrimai rodo, jog po vienerių ar dvejų metų, kai gripo plitimas yra nedidelis, gali gerokai sumažėti žmonių, turinčių pakankamai aukšto lygio gripo antikūnų, kad juos būtų galima laikyti apsauginiais. „Taigi, gali atsirasti didesnė ir jautresnė suaugusiųjų grupė“, – sakė ji.

„Kalbame apie endemines ligas, kurioms būdingas tam tikras nuspėjamumo modelis. Šį modelį iš dalies lėmė sezoniškumas, tačiau iš dalies jį lėmė ir imuninės ar neimuninės populiacijos dydis. O pastaroji dalis, žinoma, padidėjo“, – sakė M. Koopmans.

Kaip tai pasireikš? Šį rudenį visų akys bus nukreiptos į vaikų ligonines, siekiant išsiaiškinti, ar padaugės į poliomielitą panašių susirgimų (AFM), kuriuos, kaip manoma, sukelia užsikrėtimas enterovirusu D68.

K. Messacaras, kuris taip pat yra Kolorado universiteto docentas, AFM tyrinėjo pastaruosius aštuonerius metus – nuo tada, kai 2014 m., 2016 m. ir 2018 m. vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį buvo užfiksuota pirmoji iš kelių kas dvejus metus pasikartojančių atvejų bangų.

Tuomet 2020 m. – nieko. Taip pat ir 2021 m. Ar tai reiškia, kad 2022 m. rudenį gali būti daug daugiau atvejų, nes daugiau vaikų gali būti imlesni enterovirusui D68? Turime būti pasiruošę tokiai galimybei, sakė Messacaras, kartu pabrėždamas, kad nežino, ko tikėtis.

„Dabar vaikai jau ketverius metus nematė šio viruso. Nežinome, kas nutiks. Nežinome, kada jis sugrįš. Bet kai jis sugrįš, bus daugiau imlių vaikų, kurie, kaip manoma, neturės imuniteto“, – sakė jis. „Štai ką mes stebime su įvairiais virusais.“

Ligų kontrolės ir prevencijos centro (JAV) Virusinių ligų skyriaus direktoriaus pavaduotojas Thomas Clarkas teigė, kad visuomenės sveikatos specialistai baiminosi, jog gali kilti vakcinomis valdomų ligų protrūkių, nes pandemijos metu daug vaikų visame pasaulyje nebuvo paskiepyti.

Tačiau jis sakė, kad dabar supranta, jog tai nėra vienintelis būdas, kuriuo pandemija gali paveikti užkrečiamąsias ligas.

„Mes labai daug dėmesio skiriame nepakankamai paskiepytiems vaikams (kurie skiepijami įprastiniais skiepais), nes tai yra terpė tymų plitimui. Tačiau taip pat buvo daug vaikų, kurie nesirgo įprastiniais virusais, su kuriais galėjo susidurti.“

Th. Clarko teigimu, galime pastebėti kai kurių ligų sunkumo skirtumus, nes maži vaikai, kurie ankstyvaisiais pandemijos etapais buvo apsaugoti nuo užkrato, dabar gali juo užsikrėsti būdami vyresni. Kai kurios ligos sukelia sunkesnius simptomus, jei jomis užsikrečiama vyresniame amžiuje.

„Didelis klausimas, ar per tokį trumpą laiką pamatysime tokius dalykus. Tačiau manau, kad tikrai verta tai atidžiai stebėti“, – sakė M. Koopmans.

Kai kurie ekspertai mano, kad pandemija galėjo turėti įtakos ne tik imlių žmonių skaičiui, bet ir ligos plitimo modeliams.

Davidas Heymannas, kuris vadovauja ekspertų komitetui, patariančiam PSO Sveikatos ekstremalių situacijų programai, teigė, kad pandemijos kontrolės priemonių panaikinimas galėjo paskatinti beždžionių raupų plitimą dabartinio protrūkio Europoje, Šiaurės Amerikoje ir už jos ribų metu. Daugelis beždžionių raupų atvejų diagnozuota vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais.

Po dvejus metus trukusių kelionių ir susibūrimų ribojimų, atstumų laikymosi žmonės atsikrato COVID-19 kontrolės priemonių pančių ir grįžta į prieš pandemiją buvusį gyvenimą. Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad dėl neseniai Ispanijoje ir Belgijoje vykusių audringų vakarėlių kai kurie dalyviai užsikrėtė virusu.

D. Heymannas, Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos užkrečiamųjų ligų epidemiologijos profesorius, svarstė, kad jau kurį laiką galėjo būti nedidelių beždžionių raupų protrūkių Jungtinėje Karalystėje ar kitur už Afrikos ribų, tačiau visuomenė apie juos sužinojo tik tada, kai vėl suaktyvėjo tarptautinės kelionės.

„Jei pažvelgtumėte į tai, kas pastaruosius kelerius metus vyko pasaulyje, ir į tai, kas vyksta dabar, galėtume nesunkiai susimąstyti, kad jei šis virusas į JK pateko prieš dvejus trejus metus, jis plito nepastebimai, jo perdavimo grandinės buvo lėtos. Ir tada staiga viskas atsivėrė, žmonės pradėjo keliauti ir maišytis“, – sakė D. Heymannas, karjeros pradžioje dirbęs raupų likvidavimo srityje.

Nors visa tai artimiausius porą metų gali kelti nerimą, Brodino teigimu, galiausiai viskas nurims.

„Manau, kad užsikrėtus daugeliui žmonių, atsiranda kolektyvinis imunitetas ir virusas išnyksta“, – sakė jis, kalbėdamas apie virusus apskritai. „Mes iš esmės nepakeitėme užkrečiamųjų ligų taisyklių.“

Šaltinis

Jonas Grigas. Grūdos kraštas – tai mano gimtinė

Grūdos kraštas.

Piečiausio Lietuvos krašto – Varėnos rajono Kabelių ir aplinkinių kaimų atstovai, neabejingi šio krašto ateičiai, įkūrė „Grūdos krašto asociaciją,“ kurios pirmininkė yra habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė kalbininkė Rūta Petrauskaitė.

Grūda yra nedidelis upelis, ištekantis iš ilgo ežero, kurio vienas galas beveik siekia Baltarusijos Berštų miestelį, kitas galas prieina prie Ašašnykų kaimo. Vietiniai ežerą vadina Ašašnykų ežeru. Grūda teka šalia Kabelių, Grybaulios, Darželių, Marcinkonių, Kašėtų ir Puvočių kaimų Merkinės link, pakeliui priglausdama pro Musteiką tekantį upelį, ir įteka į Merkį. Ant Grūdos kranto gražioje sodyboje Grybaulios kaime jau daug metų yra jaukiai įsikūrusi profesorė Rūta Petrauskaitė.

Ežere keletą dešimtmečių žvejojau, pradžioje su tėvu, vėliau vienas, baidare nuplaukdavau iki ežero galo Baltarusijoje. Ežeras buvo žuvingas ir maitino ne tik Ašašnykų, bet ir aplinkinių kaimų žmones. Nepriklausomybės laikais demarkuojant sieną, daug Ašašnykų kaimo žmonių žemių atiteko Baltarusijai, ežero viduriu eina siena su Baltarusija. Taigi Grūdos kraštas yra Baltarusijos pasienyje. Gal dėl Baltarusijos įtakos, gal dėl užsikonservavusio jotvingių palikimo šio krašto, ypač Ašašnykų žmonių, kalba yra savita ir seniai domina kalbininkus. Kalbą tyrinėja ir Kabeliuose gyvenanti Kabelių krašto šnektų tyrėja Lietuvių kalbos instituto doktorantė Danutė Valentukevičienė, jau paskelbusi eilę publikacijų apie šio krašto kalbos ypatumus.

Tai mano gimtinė

Grūdos kraštas yra mano gimtinė, čia prabėgo vaikystė ir jaunystė, o pasitraukęs nuo aktyvaus darbo šiltu metu gyvenu tėvų sodyboje. Buvau laimingesnis už miesto grindinio vaikus, kad gimiau žaliame Kabelių kame, vaizdingo dabartinio Dzūkijos nacionalinio parko pašonėje, Čepkelių raisto, kurį vietiniai žmonės vadina Gudo šalimi, kaimynystėje, senoje jotvingių žemėje, kur dar išlikusi jotvingių tarmė. Tačiau tą laimę sumažino vaikystėje prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. Išgyvenau keturias okupacijas – lenkų, rusų, vokiečių, vėl rusų ir sulaukiau laisvės, kuriai vėl grasinama.

Gimimo vieta ir laikas yra lemtingi žmogaus gyvenime, o gimtinės vardas man visą gyvenimą skambėjo mieliau už daug kartų lankytus Paryžių, ar Tokiją, Madridą, Vašingtoną ar Čikagą, o Dzūkijos smėlynai ir pušynų ošimas buvo mielesni už nuostabius Šveicarijos ir Austrijos Alpių ar Amerikos Jeloustouno peizažus ir Indijos Bengalijos pakrančių kokoso palmių ošimą.

Grūdos upelis tada man darė didesnį įspūdį nei vėliau Reinas ar Misisipė, Ašašnykų ežere tada aš su didesniu malonumu maudydavausi nei vėliau šiltose Viduržemio jūros ar Ramiojo vandenyno bangose. Sodyba, tėvo apsodinta ąžuolais ir liepomis su bičių aviliais sode, apsupta pilnais grybų ir uogų miškais buvo mano širdies meilė. Žvaigždžių taku tyloj atskriedavau širdim pabūti su ja.

Ir tolimiausiuose kraštuose būnant mintys grįždavo į Kabelius, kur upelyje ir ežere laukė žuvys ir vėžiai, paukščių čiulbesys ir gegutės kukavimai su tėvu šienaujant ankstyvais rytais ir gili kaimo žmonių išmintis. Kabeliuose praleidau daugiau kaip dešimt tūkstančių vienintelių ir nepakartojamų savo gyvenimo dienų. Ten buvo mano lobis, prie kurio prisiliečiau nuo vaikystės dienų ir kuris mane maitino visą gyvenimą. Bėgant metams, daug dvasinių, estetinių ir moralinių vertybių keitėsi, daug ką praradau, daug ko nesuradau.

Pušynais apaugusių smėlio kopų ir raistų glūdumoje išsibarstę kaimai buvo tarsi suaugę su gamta: miškų ir raistų žvėrys, grybai ir uogos juos maitino ir rengė. Todėl žmonės mokėjo ir vilkus vobinti, ir nuo gyvačių įkandimo užkalbėti, ir vaistų nuo visų ligų prisirinkti. Giliausiai į miškų ir pelkių Gudo šalį buvo įlindęs Musteikos kaimas, esantis už trijų kilometrų nuo Kabelių.

Pažiūrėti šios miško idilijos ir pamedžioti atvažiuodavo Varšuvos ponai. Buvo atvykęs čia dar studentu būdamas ir Tadas Ivanauskas. Vėliau jis prisiminė, kad Musteikos kaime pirmą kartą pakliuvo tarp tik lietuviškai kalbančių žmonių, o jis lietuviškai nemokėjo. Baigęs Varšuvos universitetą Tadas su žmona Honorata 1918 m. iš Baltarusijos arkliu atvažiavo į Musteiką ir įkūrė lietuvišką mokyklą. Jį čia patraukė gamtos grožis ir gausybė gyvūnų ir paukščių. Tačiau Honorata mokytojavo neilgai. Įsiveržus lenkams, Ivanauskai išvyko į Kauną. Bet ir lenkų okupacijos metais kultūrinis gyvenimas čia neužgęso.

Grūdos upelis buvo gilus ir žuvingas. Tėvas naktimis luokindavo žuvis iš valties, kurios viename gale pritvirtindavo deglą, o pats su žeberklu stebėdavo. Parnešdavo pusmetrinių lydekų, upėtakių, lašišų. Vėliau aš žvejojau. Kol nebuvo gamtos apsaugos, žuvų buvo gausu. Gamtą pradėjus saugoti, liko tik kuojos ir ešeriukai.

Šiame krašte guli geležies, granito ir urano telkiniai, bet girių raminanti žaluma priklauso ne nuo geležies, bet nuo anglies atomų chlorofile, kuriame jie šoka pasiutpolkę su elektronais. Susidarančios elektronų būsenos ir sukuria žalios spalvos gamas. Miškuose gyvenančių dzūkų raudonas kraujas taip pat priklauso ne nuo geležies ar urano atomų, bet yra matomasis molekulių veiklos kalambūras.

Buvome neramios kartos vaikai

Vaikystės metus nutvieskė Antrojo pasaulinio karo pašvaistės ir skaudūs pokario metų šūviai. Pulkininko Juozo Vitkaus –Kazimieraičio pakviesti daug Grūdos krašto vyrų pakabino pastogėse dalgius ir paėmę šautuvus išėjo į mišką kovoti su okupantais. Anksti pamačiau, kiek nedaug reiškia žmogus gyvybė ir kiek daug melo, prievartos ir siaubo kybo šiame pasaulyje virš mažos žmogaus širdies.

Kaip baisiai vienpusiškai mes brendome. Buvome neramios kartos vaikai, pilni baimės, atskirti nuo pasaulio, nuo jo visuomeninių ir estetinių idėjų. Išlikti buvo svarbiau, nei gyventi. Mums buvo pateikta tik viena pasaulio pažinimo versija. Vaikystė ir jaunystė buvo apvogta. Anksti sužinojau, kad duona yra ne tik socialinė, bet ir dvasinė vertybė: prieš paimant į rankas duonos riekę, reikėjo persižegnoti, nes ne visada jos buvo.

Anksti pradėjau dirbti visus žemės darbus. Jie padarė ryškiausią įtaką, o gal net suformavo mano vidinį pasaulį, sukūrė etinių ir estetinių vertybių sistemą, jų vienovę. Kai rusai tėvą pasodino į kalėjimą, man, dešimtmečiui, teko išmokti pjauti ir skaldyti malkas, jodinėti su kaimo vyrais į naktigones arklių ganyti ir kitų vyriškų darbų. Teko eiti paskui arklą, basom kojom jausti atriektos vagos vėsą, su viltimi žiūrėti į besikalančius želmenis, laukiant naujo derliaus. Atsimenu motinos rankas, įspaudžiant kryžiaus ženklą į duonos kepalą, prieš pašaunant jį į krosnį. Atsimenu su niekuo nepalyginamą šviežios ruginės duonos kvapą ir skonį. Bet sunkūs laikai gimdo stiprius, o lengvi – silpnus žmones. Mane jie paskatino gilintis į mokslą.

1952 m. pusiau išnaikintus Kabelių, Margionių, Šklėrių, Ašašnykų, Daržinėlių ir Musteikos kaimus pavyko suvaryti į vieną kolchozą. Greitai kolchozas žlugo, o šimtus hektarų dirbamų laukų apsodino pušynais. Grūdos upelis tekėjo pelkėtomis vietomis. Numelioravo pelkes ir įrengė šimtus hektarų pievų, įveisė šimtus galvijų ir įkūrė Kabelių gyvulininkystės ūkį. Bet pievas reikėjo šienauti, galvijus šerti ir melžti. Tad nutarė gyvulininkystės ūkį paversti žuvininkystės ūkiu ir Grybautos kaime iškasė daugybę tvenkinių. Kauno projektuotojai keistai sugalvojo vandenį į smėlynuose esančius kiaurus tvenkinius tiekti elektros siurbliais iš Grūdos. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, elektros energija kainavo daugiau nei išaugę žuvys. Tie tvenkiniai išdžiuvo ir žmonėms primena eilinį praeities absurdą.

Kabelių parduotuvės skaitykla

Nepaisant niekinamo sovietinio požiūrio į žmogų, net tais laikais buvo savotiškai rūpinamasi darbo jėga. Pro Kabelius iš Vilniaus į Druskininkus važinėjo traukinys, Kabeliuose buvo atidaryta aštuonmetė mokykla, pastatyti puikūs kultūros namai, kuriuose klestėjo kultūrinis gyvenimas, atidarytas paštas, žmonės kasdien gaudavo dešimtis laikraščių ir žurnalų, veikė felčerių punktas, kur žmonės gaudavo neatidėliotiną medicinos pagalbą, veikė valgykla, kavinė ir net vaikų darželis.

Kunigo Jono Lauriūno iniciatyva Kabeliuose veikė nelegali kunigų seminarija, kurioje kunigystei buvo paruoštas ir fizikos daktaras, dabartinis vyskupas Jonas Boruta, ir kuri Bažnyčios nepelnytai užmirštama. Buvo išasfaltuota pusė pagrindinės Kabelių gatvės, išskyrus tą dalį, kur buvo į partizanus išėjusių penkių vyrų sodybos, įskaitant ir manąją. Vėliau uždarytoje mokykloje veikė daugiafunkcinis centras su biblioteka ir gera kompiuterių klase.

Atrodė, kad civilizacijos ratas Kabeliuose sukasi į priekį. Bet palaipsniui visos šios įstaigos dėl objektyvų ir subjektyvių priežasčių buvo uždarytos.

Apie tai 2021-07-08 rašiau savo Feisbuke, o plačiau apie Grūdos kraštą – knygoje „Pažinimo keliais“ (2015).

Nors kultūrą Arvydas Šliogeris laikė reikalinga tik nuoboduliui išblaškyti, ji svarbi žmonių gyvenime.

„Grūdos krašto asociaciją“ bandys gaivinti šį kraštą. Musteikoje, Grybaulioje, Daržinėlėse ir kituose šio krašto kaimuose grįžta ir kuriasi inteligentai.

Danutė Valentukevičienė jau įkūrė unikalią „Kabelių parduotuvės skaityklą,“ kurioje gausu gerų knygų. Jas savitarna galima pasiimti ir perskaičius gražinti.

Asociacija regia įvairius renginius. Birželio 14 d. paminėta Gedulo ir vilties diena. Neabejingus šiam kraštui kviečiame jungtis ar kitais būdais paremti Asociaciją.

Asociacijos elektroninis adresas yra asociacija@grudoskrastas.eu Apie šį kraštą parašyti ar paskaityti galima tinklapyje: https://kabeliukrastas.lt Grūdos kraštas keičiasi, jis jau nebus toks, koks buvo mano vaikystės laikais, bet bus įdomesnis, pripildytas žingeidžių žmonių ir naujų technologijų.

Nieks laiko nebematuos pagal šešėlio pėdų skaičių, kaip matuodavau aš vaikystėje.

Karas Ukrainoje. Šimtas šešioliktoji (birželio 19 diena)

0


Volodymyras Zelenskis aplankė Pietų Ukrainos regionus, Odesą, Mykolaivą. Prezidentas paprašė karių „saugoti Ukrainą“.

Orkostano „strategai“ kaip mat išplatino pranešimą, kad Mykolaive Ukrainos saugumo pajėgos surengė specialų filmavimą, kuris buvo vykdomas pačių ukrainiečių sugriautuose privačių namų kvartaluose, filmavimui pasamdyta 40 aktorių ir jiems sumokėtas 25 $ vienkartinis atlygis.

“- Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos yra išskirtinai humaniškos civiliams gyventojams ir nesikėsina į civilinę infrastruktūrą”, – pareiškė Rusijos nacionalinio gynybos valdymo centro viršininkas generolas pulkininkas Michailas Mizincevas.

Aha, ieškokit maskoliai glušių. Jūs dar tikitės, kad Vakaruose kas nors patikės, jog Ukrainos kariuomenė griauna savo pačių miestus ir prievartauja savo vaikus? Nors jei tokie vėmalai platinami iki šiol, vadinasi, yra ir vartotojas.

Putinas Sankt Peterburge tarptautiniame ekonomikos forume paskelbė „vienpolio pasaulio eros” pabaigą. „Laimėjusios Šaltąjį karą, JAV pasiskelbė esančios Dievo atstovais žemėje, žmonėmis, kurie neturi jokių pareigų – tik interesus. Tuos interesus jos paskelbė šventais. Dabar tai vienpusis eismas, dėl kurio pasaulis tampa nestabilus”, – kalbėjo į mesijo vaidmenį įsijautęs 21-ojo amžiaus diktatorius, kuriam nėra lygių. Karo nusikaltimų apimtimi ir intensyvumu.

Putinas visiems paaiškino, jog JAV iki šiol įsivaizdavo, kad „laimėjo… o visa kita – kolonija, užnugaris“. Beje, pasirodo, Putinas „leido“ Ukrainai stoti į ES.

Dvasios negalia sergantis Putinas su visa šalimi įstrigęs viduramžiškame imperijų kūrime, užgrobiant svetimas valstybes ir teritorijas. Tik va kažkodėl ekonomikos forume niekas nepaklausė Putlerio, kaip jis įsivaizduoja dominavimą pasaulyje, kuomet Rusijos BVP vos didesnis už Olandijos ir mažesnis už Italijos. Varomoji driskių jėga – elementarių žinių stygius. Apie savivoką ir intelektą neverta ir užsiminti.

Po vizito Irpinėje Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog kai kuriems lyderiams „absoliučiai būtina” tiesiogiai kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Klausimas: ar tokie pokalbiai ir „kalbėjimaisi“ su Putinu ką nors kada nors pakeitė? Ne. Nebent tai, jog suteikė Putleriui dar daugiau įžūlumo ir pasitikėjimo savimi ir išvirto bombų kruša ant civilių galvų. Kodėl taip elgiasi Scholz mes jau sakėme, tik pridursime, kad jei tokie šolcai šiandien sėdėtų Londone, Vašingtone, Varšuvoje, Kopenhagoje, Stokholme, Helsinkyje ir Vilniuje – šiuo metu mes visi galvotumėme toli gražu ne apie atostogas. Vakarų „sušolcinimas“ – pagrindinis Kremliaus uždavinys. Tą turime įsisąmoninti visi.

„Gazprom” per dvi dienas sumažino „Nord Stream” dujotiekio Nord Stream pralaidumą 40 %. Šiuo metu Europos šalys kaupia dujų atsargas žiemai, saugyklos užpildytos 56 %. Per 100 karo dienų dienų Rusijos pajamos iš iškastinio kuro eksporto išaugo iki 93 mlrd. eurų.

Kremliaus gudročiai tikisi, jog Europa šaltuoju sezono metu ims cypti ir atsivers nuolaidų Rusijai skrynelė. Maskva masto pragmatiškai: kol prabangus automobilis, atostogos „su vaizdu“ ir geras vynas svarbiau nei tūkstančiai gyvybių „kažkur rytuose“, tol mins ant jautriausių mūsų vietų.


Teigiama, jog karas Ukrainoje pasiekė lemiamą momentą, kuris gali nulemti tolesnę veiksmų eigą. Ukrainos pusė informuoja, kad rusai metė visas turimas pajėgas į mūšius dėl Slovjansko, Severodonecko ir Bachmuto.

Nereiktų pernelyg džiūgauti, jei orkams kurį laiką nepavyktų įgyvendinti operacinių tikslų ir manyti, kad driskiai atistrauks į savo urvus. Maskva dar turi kozirį – visuotinę mobilizaciją, o ir geležies pakanka.

Šiuo metu pagrindinis Ukrainos uždavinys – Chersono išvadavimas. Maskoliai tuo tarpu intensyvina puolimą Charkivo kryptimi. Taip abi pusės manevruoja, siekdamos išsekinti priešą ir atitraukti pajėgas nuo pagrindinių mūšių arenos.


Baltarusijoje tęsiamos sienos apsaugos pratybos, stengiantis sukurti potencialios grėsmės pavojų.

Charkivo srityje okupantai tvirtina pozicijas, inžinerinę įrangą ir vykdo oro žvalgybą.

Severodonecke tęsiasi kovos. Nors rusai praneša, kad kontroliuoja beveik visą miestą, ukrainiečiai sėkmingai laikosi įsitvirtinę pramoninėje jo dalyje.

Zaporižės ir Chersono kryptimis rusai vykdo intensyvias artilerines atakas.

Mykolajivo kryptimi okupantai apšaudė Ukrainos gynybos pajėgų dalinius, todėl mums neramu, kad ugnies vietose lankosi Ukrainos prezidentas.

Maskoliai ir toliau meluoja, jog civilių objektuose dislokuojami Ukrainos kariuomenės daliniai. Rusai apšaudo ne tik karinę, bet ir civilinę infrastruktūrą. Raketų ir artilerijos ugnimi griaunami sandėliai, logistiniai punktai bei kiti civilių naudojami pastatai.

Ukrainos kariuomenė per parą sunaikino 7 priešo amunicijos sandėlius.

̨̌ ̇ ̄
Foto: Mi-17 sraigtasparniai parengti perduoti Ukrainai.

******

unian.net

Vidaus reikalų ministerija patvirtino, kad yra sunaikinats Rusijos Federacijos 20-osios armijos valdymo centras

Paprastai šiuose centruose dirba nuo 200 iki 300 žmonių.

Vidaus reikalų ministerija pakomentavo informaciją apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sunaikintą Rusijos Federacijos 20-osios jungtinės ginkluotės armijos vadavietę. Sėkmingo išpuolio detales savo „Telegram“ kanale atskleidė vidaus reikalų ministro patarėjas Viktoras Andrusivas.

„Patvirtinu, kad vakar buvo sunaikinta Rusijos Federacijos 20-osios armijos vadavietė. Tačiau yra svarbus patikslinimas: tai nebuvo vadavietė, vadovybės ir žvalgybos centras. Ten renkama visa žvalgybos informacija, apdorojama, analizuojama ir perduodama į štabą“, – sakė jis.

Andrusivo teigimu, šiuo metu Vidaus reikalų ministerija neturi tikslių duomenų apie Rusijos okupantų patirtus nuostolius. Tačiau dažniausiai tokiuose centruose būna nuo 200 iki 300 žmonių, o jiems vadovauja ne žemesni karininkai, nei pulkininkas.

Primename, kad apie Rusijos Federacijos 20-osios kombinuotųjų ginklų armijos vado posto sunaikinimą pirmą kartą pranešė Ukrainos žurnalistas Romanas Tsymbalyukas.

Kalbama, jog likviduota daugiau nei 40 Rusijos okupantų: 20-osios kombinuotos ginkluotės armijos aukščiausio rango kariškiai ir Generalinio žvalgybos departamento vyriausiojo žvalgybos centro (32801 karinis padalinys, Voronežas) 533 tarnybos personalo vadovybė.

Anksčiau žiniasklaida pranešė, kad Donecke buvo sunaikinti mažiausiai septyni Rusijos Federacijos kariniai sandėliai.

******

Prezidentas Volodymyras Zelenskis palankiai įvertino teigiamą Europos Komisijos išvadą suteikti Ukrainai kandidatės statusą. „Tai pirmas žingsnis narystės ES link, kuris neabejotinai priartins mūsų pergalę. Dėkojame pirmininkei Ursulai von der Leyen ir visiems EK nariams už šį istorinį sprendimą. Tikiuosi teigiamų kitos savaitės ES aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų”, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter”. Kandidatės statusas suteiktas ir Moldovai.

Vieni apžvalgininkai ir politikai su itin dideliu entuziasmu sutiko šią Komisijos išvadą, kiti gi reagavo santūriai, sakydami, kad tai – nieko kol kas faktiškai nereiškiantis informacinis triukšmas. Mes vertiname, kad tai svarbus pirmas žingsnis ilgame nelengvame kelyje bei žvelgiame į Komisijos išvadą daugiau iš psichologinės perspektyvos: viltis, žinoma, kvailių motina, bet be jos vaikų iš viso nebūtų.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas atvyko į Ukrainą iš anksto neskelbto vizito. Pranešama, kad B. Johnsonas turėjo dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime Donkasteryje, tačiau paskutinę minutę atsisakė ir išvyko į Kyjivą.

Na džiaugiasi širdis, tikrai. Pirma, niekas nieko nežada, nesipiarina, ir nekomentuoja, o ima ir padaro. Antra, atvykstama kaip pas gerą draugą, pasikalbėti ir pasidalinti rūpesčiais. Trečia, mums be galo knieti sužinoti, tai koks gi buvo abiejų lyderių pokalbių turinys: ar tik Borisas neatvyko pasitikrinti, ką trys karaliai siūlė dieną prieš? Gal kokią Lotaringiją Putkai nuramint?

Ankstų penktadienio rytą Rusijos karo laivas du kartus pažeidė Danijos teritorinius vandenis į šiaurę nuo Bornholmo salos Baltijos jūroje, kur vyko demokratijos festivalis. Jame dalyvavo aukšti pareigūnai ir verslininkai, pranešė Danijos ginkluotosios pajėgos.

Su nuoširdžia ir didžiule pagarba Danijai ir jos žmonėms, šaliai, kuri visada pirmoji, nelaukdama Aljanso, Europos Sąjungos ar kitų tarptautinių institucijų pritarimo ar parėdymų, skuba į pagalbą Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, drįstame prašyti daugiau – jėga stabdyti agresoriaus laivus, orlaivius, karius, neva diplomatus ir kitą bjaurastį. Imkime pavyzdį – šiuo atveju – iš turkų.

Rusija pakvietė Kinijos prezidentą, Komunistų partijos lyderį ir diktatorių Xi Jinpingą penktadienį pasakyti kalbą Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume. Kalbėdamas per vaizdo ryšį, Xi forume sakė, kad būtina „kurti atvirą pasaulio ekonomiką ir atmesti bandymus atsieti, nutraukti tiekimą, vienašališkas sankcijas ir maksimalų spaudimą”, šeštadienį pranešė valstybinė kinų žiniasklaida.

Įdomu, kodėl nepranešė, kad Putleris ilgą laiką negalėjo pasisakyti, o daugelis dalyvių užsiregistruoti ir patekti į forumą, nes šaunuoliai hakeriai nulaužė atgrubnagių maskolių IT sistemas.

Jungtinių Tautų duomenimis, per karą Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista daugiau kaip 10 000 civilių gyventojų, įskaitant šimtus vaikų. Iki birželio 16 d. vidurnakčio Kyjive žuvo ne mažiau kaip 4 509 žmonės, o 5 585 buvo sužeisti, kasdien atnaujinamoje ataskaitoje pranešė Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR). Tarp žuvusiųjų yra 294 vaikai, teigė OHCHR.
Tai ką darysim, ponios ir ponai? Ne už kalnų ir žiema. Stebėsime suvestines?

Be pakitimų. Rusai siekia pradėti puolamąją operaciją Slovjansko (ir Kramatorsko) kryptimi, o ukrainiečiai bandys smogti iš užnugario tam, kad atkirstų puolimui parengtas orkų pajėgas ir vėliau galėtų jas sunaikinti.

Rusija deportuoja civilius gyventojus iš Severodonecko į Mordoro gilumą. Nuo invazijos pradžios karo nusikaltėliai taiko viduramžių strategiją – prievartauja moteris ir jas, kartu su vaikais, išgabena į savo teritoriją, vyrus kolaborantus mobilizuoja į karines struktūras tam, kad jie žūtų kovodami su savo pačių valstybe, kurią išdavė, likusius visus besipriešinančius suvaro į koncentracijos stovyklas.

Demokratinis, už žmogaus teises vėliavomis ir lozungais kovojantis, pasaulis susineraminęs dūsauja ir laukia, kas bus. Kas bus, mes žinom – bemojuojant vėliavytėmis, ateis eilė ir mums. Kai kas gal ir gėlių šiltam sutikimui pasiruoš.

Šiaurėje rusai vykdė žvalgybines ir diversines operacijas į pietus nuo Sumų.

Šiaurės rytuose į pietus nuo Charkivo ir į pietryčius nuo Iziumo ruošdamiesi platesnio masto puolimui goblinai artilerija ir aviacija apšaudė ukrainiečių gynybines pozicijas.

Rytuose toliau vyko mūšiai aplink ir Severodonecko mieste, rusai naudojo aviaciją nesirinkdami taikinių.

Pietuose toliašaude artilerija ir raketomis žudikai smogė daugeliui gyvenviečių palei fronto liniją siekdami kuo daugiau civilių aukų. Nepatvirtintais duomenimis Mykolaive griaudėjo sprogimai, tikėtina, po sparnuotųjų raketų smūgių.

Rusai paleido šešias raketas į Kremenčuko naftos perdirbimo gamyklą. Ir pataikė į dar du šiluminės elektrinės pastatus, tačiau nukentėjusiųjų nebuvo.

Nuskendo Rusijos Juodosios jūros laivyno vilkikas „Vasylij Bech”. Birželio 17 d. naktį Ukrainos ginkluotosios pajėgos vilkikui smogė daniškomis raketomis „Harpoon”. Žvalgybos teigimu, laivas gabeno ginklus į taktiškai svarbią Gyvatės salą.

Be nuskandinto maskolių laivo, per praėjusią parą ukrainiečiai numušė rusų naikintuvą ir į pavėsį padėjo dar apie 200 driskių.
Okupuotame Donecko mieste pokši ir dega orkų amunicijos sandėliai. Karštos dienos nusimato ir ateityje.

 

̨̌ ̇ ̄

*****

uninan.net

Didžioji Britanija pasiūlė Ukrainai didelio masto karinio parengimo programą.

Johnsonas pasiūlė pradėti programą su galimybe kas 120 dienų apmokyti iki 10 000 Ukrainos karių. Tai pareiškė jis susitikime su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Didžiosios Britanijos premjeras taip pat pridūrė, kad jo neskelbtas vizitas į Kijevą turėtų pasiųsti Ukrainos žmonėms aiškią ir paprastą žinią apie paramą savo šaliai.

„JK yra su jumis ir mes būsime su jumis tol, kol laimėsite“, – sakė Johnsonas.

Primename, kad birželio 17 d. Johnsonas atvyko į Kijevą iš anksto neskelbtu vizitu.

Prezidento kanceliarijos ir vyriausybės komanda su Johnsonu aptarė sunkiosios ginkluotės ir oro gynybos sistemų tiekimo poreikį, ekonominę paramą Ukrainai, padidintą sankcijų spaudimą Rusijai, ypač tarptautinės McFaul-Yermak grupės pasiūlymus.

Taip pat tarp temų buvo ir saugumo garantijos Ukrainai bei būtinybė Rusijai atlyginti Ukrainos valstybei padarytą žalą.

******

Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet pareiškė, kad žūtys ir griuvėsiai Mariupolio uostamiestyje rodo „šiurkščius” tarptautinės žmogaus teisės pažeidimus. Ji taip pat sakė, kad šis miestas yra „mirtiniausia vieta Ukrainoje”, ir išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie „filtravimo” procesus. Su-si-rū-pi-ni-mą.

Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Rumunijos vadovai susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kad išreikštų paramą, kuri, kaip tikisi Kyjivas, padės užtikrinti didesnį ginklų tiekimą ir griežtesnes sankcijas Rusijai. Per pirmąjį tokį vizitą į Ukrainos sostinę nuo Rusijos invazijos pradžios Prancūzijos Emmanuelis Macronas, Vokietijos Olafas Scholzas, Italijos Mario Draghi ir Rumunijos Klausas Iohannisas ketvirtadienį taip pat išreiškė paramą Kyjivo siekiui prisijungti prie Europos Sąjungos.

Ko tai aplodismentai skystoki, ar čia tik mums taip atrodo?

Karo nusikaltimų bendrininkas, Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras ir nepataisomas melagis S. Lavrovas, duodamas interviu BBC sakė, kad Rusija neužpuolė Ukrainos. ” – Mes neįsiveržėme į Ukrainą. Paskelbėme „specialiąją karinę operaciją”, kai nebeturėjome kaip paaiškinti Vakarams, kad jie vykdo nusikalstamą veiklą, įtraukdami Ukrainą į NATO”, – išvertęs akis bubleno Putlerio draugelis.

Štai ji, rusofašistiškoji ideologija visame gražume – mes, Putinas ir Rusija, pasiimame viską ultimatumais ir/arba jėga. Kai Rusija ir jos zombiai prievartauja, žudo, degina, sprogdina, terorizuoja – tai vadinama teisingumu ir prigimtine Rusijos teise. Kai bet kuri kita šalis, saugodamasi nuo branduolinę galvutę išsitraukusio recidivysto, su kaimynais apsitveria savo namą tvora ir jame įsistato duris, tai – nusikaltimas.

Lavrovai, dvišakį liežuvį, ragus ir kanopas tik kartuvių kilpa nusiųsti atgal į pragarą gali. Ten, verdant smalos puode, Kobzonui ir Žirinovskiui apie NATO nusikaltimus bus laiko visą amžinybę aiškint.

Duomenys rodo, kad tūkstančiai milijonierių bando palikti Rusiją, o tolesnis verslo ir oligarchų bendruomenės išvykimas tikriausiai dar labiau padidins ilgalaikę karo žalą jos ekonomikai, penktadienį pareiškė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija. Migracijos paraiškos rodo, kad 15000 Rusijos milijonierių tikriausiai jau bando išvykti, teigė ministerija.

Būtent tai ir yra Achilo kulnas. Vos tik prasidėjus invazijai sakėme, kad visus RF piliečius, neturinčius pagrindo būti Vakaruose (pvz., politinis persekiojimas ar mirtinos ligos, kurių gydymui būtina Vakarų medicina) reikia paskelbti nepageidaujamais ir išsiųsti į Maskoliją. Laikas gal jau baigti su „mes čia niekuo dėti, čia dėl visko kaltas Putka” ir siųsti juos į šalį, kuriai jie moka mokesčius – tegu daro tvarką savo srutų duobėje.

Nyderlandų žvalgybos tarnyba išaiškino Rusijos agentą, kuris pasinaudodamas suklastota tapatybe bandė įsiskverbti į Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), tiriantį kaltinimus Rusijai karo nusikaltimais Ukrainoje. S. Čerkasovas sukūrė sudėtingą priedangos istoriją tam, kad š.m. balandžio mėnesį patektų į Nyderlandus kaip Brazilijos pilietis ir galėtų stažuotis Hagoje įsikūrusiame TBT, ketvirtadienį naujienų agentūrai „Reuters” sakė tarnybos vadovas.

Vaje, kiek vargo. O Putkos ir jo sėbrų ten seniai jau laukia nesulaukia. Ir jokių priedangos istorijų nereikia.

Nei viena pusė nepasiekė reikšmingesnių pergalių. Ukrainiečiai nori tęsti puolimą pietuose, taip spaudžiant rusus permesti pajėgas iš rytų ir pietryčių Chersono link. Rusai gi spaudžia šiaurės rytuose ir rytuose, mėgindami nustumti ukrainiečius į vakarus, ruošdamiesi pozicijas / placdarmą tolimesniam slinkimui iš pietų ir šiaurės į Krivyj Rihą, strategiškai reikšmingą metalurgijos centrą.

Ukraina dar kartą įvardino, kad gynėjams tragiškai trūksta salvinės ugnies raketų sistemų ir sunkiosios artilerijos bei dronų. Vakarų paramos reikia dabar, ne už dviejų mėnesių.

Mums regisi, kad Vakaruose nuolatinis kalbėjimas apie strateginę Ukrainos pergalę ir Rusijos pralaimėjimą yra kaip kompresas, kaip poteriai lavonui. Nežiūrint pergalės mantros, išsakomos patogiai sėdint už plačių ažuolinių stalų nuo 8 iki 5 – šeštadienį ir sekmadienį prašome netrukdyti – Ukrainos gynėjai kiekvieną valandą be išeiginių žūva nuo okupanto ugnies, ir tą dabar galima sustabdyti tik jėga.

Šiaurėje tuoj už Rusijos – Ukrainos sienos praėjusią parą vyko mūšiai, taip pat ir Charkivo apylinkėse. Rusai skelbiasi vėl (?) užėmę Krasnopilje į prietryčius nuo Sumų, tačiau ukrainiečių teigimu, rusų ataka atremta, okupantas atsitraukė.

Šiaurės rytuose rusams apšaudžius Lysičianską ir Severodonecką artilerija ir aviacija, mažiausiai 6 žmonės žuvo, sužeistųjų skaičius nežinomas.
Rytuose orda veržiasi Slovjansko link, mūšiai vyksta Zolotoje rajone į šiaurę nuo Popasnos. Ukrainiečiai teigia atrėmę puolimą.

Pietuose rusai iš artilerijos pabūklų bei raketinių salvinės ugnies sistemų apšaudė ukrainiečių pozicijas aplink Mykolajivą ir netoli Chersono. Ukrainiečių jungtinėms pajėgoms spaudžiant okupantą pietryčių kryptimi, dirbo gynėjų aviacija į rytus nuo Chersono link Zaporižės, kur rusai kaupia rezervus galimam puolimui, tokiu būdu kaustant rusų laisvą judėjimą fronto linijoje. Balistine raketa smogta orkų štabui Novoje Kachovkoje.

Okupacinė valdžia pripažino kolaborantę T. J. Tomiliną Chersono valstybinio universiteto rektore. 2014 m. ji buvo atleista iš universiteto dėl savo prorusiškos pozicijos. Partizanai jau ruošiasi prie jos namų kabint lapelį pagal geriausias aitvarų tradicijas: „šiuo pranešama, kad esi išgama ir už akių nuteista mirties bausme, kuri gali būti atidėta tamstai nedelsiant atsisakius einamų pareigų.”

******

 

Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos vadovai traukiniu atvyko į Kyjivą. ” – Norime parodyti ne tik solidarumą, bet ir užtikrinti, kad mūsų organizuojama pagalba – finansinė, humanitarinė ir ginklų – bus tęsiama <…> tol, kol ji bus reikalinga Ukrainos kovai”, – sakė O. Sholzas. Kancleris pridūrė, kad Rusijai taikomos ES sankcijos „prisideda prie galimybės Rusijai atsisakyti savo plano ir išvesti savo karius – nes toks yra tikslas”.

Prieš tai pasirodė informacija, kad salvinės ugnies raketų sistemos, kurias Vokietija įsipareigojo duoti Kyjivui, numatomos pristatyti liepos arba rugpjūčio mėn., kai Ukrainos kariai bus apmokyti naudotis šiais ginklais. ” – Mokymas naudotis šiais raketų paleidimo įrenginiais gali prasidėti birželio pabaigoje, o tai reiškia, kad jie gali būti pristatyti liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje”, – sakė Christine Lambrecht, Vokietijos gynybos ministrė, atvykusi į derybas su NATO kolegomis Briuselyje.

Gražu. Turime galvoje komunikaciją, nes trys numatomos pristatyti sistemos neatrodo rimtai žiūrint į Europos ekonomikos variklio pajėgumą.

Atrodo, kad Ukraina rado galimybę, nors ir nedideliais kiekiais, eksportuoti grūdus per Rumunijos Juodosios jūros uostą Konstancos mieste. Karo nualinta šalis skuba laiku eksportuoti apie 20 mln. tonų grūdų, įstrigusių jos elevatoriuose, kad atlaisvintų vietą naujam derliui kitą mėnesį. Grūdai iš Ukrainos į Konstancą transportuojami sausuma arba baržomis Dunojaus upe iš mažų Ukrainos Ismailo ir Reni uostų.

Trečiadienį paskelbtame 1 mlrd. dolerių vertės JAV karinės pagalbos Ukrainai pakete numatyta 18 haubicų ir 36 000 šaudmenų, taip pat 18 taktinių transporto priemonių haubicoms gabenti. Kartu JAV atsiųs šaudmenų anksčiau paskelbtoms didelio mobilumo artilerijos raketų sistemoms (HIMARS), keturias taktines transporto priemones technikai iš mūšio lauko išvilkti, atsargines dalis ir kitą įrangą, dvi pakrančių gynybos sistemas ir tūkstančius radijo stočių, naktinio matymo prietaisų, termovizorių bei kitų optinių prietaisų.

Dėkojame JAV ir kartu su Ukrainos gynėjais prašome siųsti viską kuo greičiau.

Rusijos Jamalo-Nencų autonominėje apygardoje Urengojaus dujų telkinyje užsidegė dujotiekis. „Gazprom Dobycha Urengoy” gamykloje tarp 7-8 dujų telkinių sprogo 1,4 m skersmens vamzdis, praneša šaltiniai Rusijoje.

Oho, na ir užmojai – rūkyti šalia dujų telkinio! Beje, nors tai tik sutapimas, bet dėl dujotiekio Nord Stream „remonto”, Gazprom 40-čia procentų sumažino dujų tiekimą Vokietijai.

Štai ką, Herr Kanzler, pridarėt savo pasivažinėjimu į Kyjivą.

Rusija kitą mėnesį planuoja didinti naftos gavybą, nes eksporto srautai nukreipiami siekiant išvengti Vakarų sankcijų į Kiniją ir Indiją. Maskoliai prognozuoja, kad naftos gavyba šalyje šiais metais nesikeis arba šiek tiek sumažės. ” – Iš tikrųjų esame arti vasario mėnesio lygio, kai (naftos gavyba) siekė 10,2 mln. barelių per dieną, planuojame ją toliau didinti liepos mėnesį, priklausomai nuo bendrovių planų”, – žurnalistams sakė ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Novakas.

Istorijos vadovėliuose rašoma, kad Antrojo pasaulinio karo metu jūrose dažnai skęsdavo tiek nacių, tiek sąjungininkų aprūpinimo laivai. Žinant liguistą driskių potraukį neatsargiai rūkyti, ką gali žinot, kas ten su tais rusų tanklaiviais gali nutikt.

Be didesnių pakitimų.
Nežiūrint visų pastangų, rusai nekontroliuoja Bachmuto – Lysičiansko greitkelio ir visiškai neužėmė Severodonecko. Atrodo, kad ir vėl atsiliekama nuo Kremliaus grafiko, nes pasirengimas pulti Slovjansko kryptimi lyg ir baigtas, tačiau nepasiekus paminėtų dviejų taktinių pergalių, jo pradėti, nenorint nusižudyt, kol kas orkai negali.

Ukrainos derybų grupės vadovas, Rados narys D. Arachamija pranešė, kad kovose dėl Donbaso per dieną žūsta iki 500 gynėjų, dar iki tūkstančio yra sužeidžiami. Mhm, mums tai labiau panašu į psichologinę operaciją, kuria bandoma spausti Vakarus greičiau tiekti taip laukiamą ginkluotę nei į faktinius skaičius.

Šiaurėje ir šiaurės rytuose rusai vykdė puolamąsias operacijas 9 kryptimis. Rusai, atrodo, rengiasi šturmui Slobožansko krytimi.

Šiaurės rytuose naktį Rusijos iš oro paleista raketa pataikė į Sumų miesto priemiestį, žuvo keturi žmonės ir šeši buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius. Jis sakė, kad ketvirtadienį 5 val. ryto dar vienas raketų smūgis teko Dobropilijos rajonui, esančiam šalia Rusijos sienos, o po to iš kitos sienos pusės buvo paleisti 26 minosvaidžio sviediniai.

Rytuose tęsėsi mūšiai aplink ir pačiame Severodonecke. Rusų pajėgos telkiamos puolimui Slovjansko kryptimi.

Pietuose rusai suaktyvino diversinių grupių veikimą bei inžinerinių gynybinių įtvirtinimų rengimą tarp Nikopolio ir Mykolajivo. Ukrainiečių jungtinės pajėgos sunaikino keletą diversantų, tačiau atrodo, kad rusai ruošiasi smogti keliomis kryptimis. Labiausiai tikėtinas atnaujintas bandymas veržtis Mykolajivo link, siekiant vėl užimti ukrainiečių pastarosiomis savaitėmis atsikovotas teritorijas.

Melitopolyje ūkininkai okupantus vaišina užnuodytomis trešnėmis. Okupantai žino, kad nieko negalima imti iš vietinių, todėl bando prisivogti uogų nuo trešnių medžių. Apdairūs ūkininkai jau nupurškė juos didžiulės koncentracijos chemikalais, skirtais ėdriam maskoliui numarinti skausmingu, sunkiai stabdomo kraujavimo iš skrandžio būdu.

*****

Locked N’ Loaded

Charkiv. Orkai toliau bando pulti Rubizhne ir Staryi Saltiv apylinkėse. Ukrainiečiai ginasi, tačiau bent jau šiame ruože agresorius iniciatyvą laiko savo rankose. Kol kas tai taktiniai orkų laimėjimai, kurie neleidžia ukrainiečiams išnaudoti bendros iniciatyvos Charkiv sektoriuje, t.y. grasinti agresoriaus tiekimo keliui Vovchansk – Kupiansk – Izyum. Receptas aiškus – rezervų, pritraukimas, persvaros ugnimi susikūrimas svarbiausiuose ruožuose ir kontratakos. Jei to nebus, yra grėsmė prarasti iniciatyvą visame Charkiv sektoriuje ir orkai grįš į šiaurines miesto prieigas.

Izyum
Ukrainiečiai toliau gina Bohorodychne – Dolyna – Krasnopillya ruožą, sunkūs mūšiai tęsiasi. Orkų propagandistai vakar ir užvakar labai užtikrintai stengėsi patys save įtikinti, jog neva Bohorodychne užimtas ir orkai puola Slaviansk link. Šiandien tokio optimizmo mažiau, kalbama apie „mūšius aplink Bohorodychne“.

Vakar dalis jūsų klausė dėl pranešimo apie ukrainiečių kontrataką į vakarus nuo Izyum ir apie išlaisvintą Pridonetske kaimą (kaip Zavody ir Spivakivka išlaisvinimo rezultatą). Dėl šios naujienos tylėjome pora dienų, nes pirmas įspūdis buvo, kad tai fake, nebuvo aišku nei kas įvyko (ir ar įvyko apskritai), laukėme oficialių ukrainiečių pranešimų. Jų ir toliau nėra, bet daugėja patvirtinimų iš kitų šaltinių. Tiesa, visi jie remiasi tuo pačiu šaltiniu – twitter paskyra „Ukraine Battle map“. Labai norime tikėti, jog tai yra tiesa, tik vis dar sunku suprasti, kodėl tyli oficialūs Ukrainos šaltiniai. Juk jei iš tiesų įvykdyta ši sėkminga operacija: ukrainiečiai atbloškė orkų pajėgas nuo Velyka Komyshuvakha ir iš esmės eliminavo grėsmę Barvinkove, ne tik išlaisvino 3 gyvenvietes, bet ir forsavo Severskyi Donets ir užėjo Izyum grupuotei į vakarinį flangą, grasina užnugariui, iki Izyum, esminės orkų bazės puolant Slaviansk, liko 10 km, t.y. ne tik darbinis atstumas artilerijai, bet ir teoriškai per dieną įveikiamas atstumas puolantiems manevriniams vienetams.

Kitais žodžiais tariant, tai keistų operacinę situaciją dvejuose sektoriuose – Izyum ir Slaviansk. Tokia situacija būtų nemažiau svarbi nei ukrainiečių sėkmė prie Cherson, apie kurią girdime visais kanalais. Tačiau apie kontratakas prie Izyum oficialūs ukrainiečių šaltiniai nekalba. Kodėl? Arba tai visgi fake, arba situacija labai trapi ir ukrainiečiai nenori eskaluoti šios temos. Stebėsime situaciją.

Lyman
sektoriuje orkų pajėgos Slaviansk link nepajudėjo, siekia įsitvirtinti ir susikurti tvarų placdarmą prie Staryi Karavan.

Prie Yampil veikiančios orkų pajėgos vykdo žvalgybą Siversk link (ne tik iš oro, bet ir žvalgybos grupėmis), toliau ieško vietų, kur galima forsuoti Severskyi Donets.

Severodonetsk. Mūšiai mieste ir pietiniame ruože toliau tęsiasi. Didėja spaudimas Lysychansk. Pasirodė pranešimų, kad agresorius atakavo miestą iš šiaurės, t.y. nuo Rubizhne. Neatmestina, kad tai dviejų orkų BTG padaliniai, apie kuriuos pranešėme prieš keletą dienų. Maža to, didėja spaudimas ukrainiečių pajėgoms ginančioms Toshkivka ir Ustynivka. Neatmestina, kad orkai Severodonetsk klausimą gali bandyti spręsti eliminuodami Lysychansk, t.y. eliminuoti taktinį pranašumą (miestas yra ant aukštumos), gynėjų artileriją, aprūpinimą ir galimybę rotuoti pajėgas. Tokią versiją patvirtintų tai, kad orkų aviacija bene pirmą kartą smūgiavo Lysychansk. Ukrainiečiai visas atakas atmušė.

Bakhmut
Kelias Bakhmut – Lysychansk toliau lieka no-mans-land. Orkai jo neperkirto, tačiau apšaudo, tad ukrainiečiai negali juo naudotis pilna apimtimi.

Zolote „kišenė“ ir toliau laikosi, nepaisant įnirtingo puolimo iš rytų ir vakarų. Sudėtinga situacija Vrubivka ir Komyshuvakha.
Kituose sektoriuose be didelių pakitimų.

Ir pabaigai – vis dažniau skaitome jūsų komentarus „jau viskas“, „nebesiseka“, „ukrainiečiai pasiduoda“. Chebra, nustokite krūpčioti. Net ir krepšinyje apsiginti nuo kiekvienos atakos neįmanoma, o čia karas. Tai dinamiškas, varginantis ir mirtinas procesas, kuriame abi pusės ieško savų sprendimų ir juos taiko. Prisiminkite Antrą pasaulinį – kiek kartų per tuos 6 metus buvo ups and downs? Taigi, kantrybės. Kova tęsiasi.

*****

Valdžia desperacijoje – apsimestinis patriotizmas nepadeda


Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Lietuvos valdžia visas savo pastangas nukreipė į karingos retorikos demonstravimą, parodomąsias keliones į Ukrainą ir didžiųjų Europos šalių politikos menkinimą. Ar tokie ir tik tokie valdžios veiksmai naudingi Lietuvos gyventojams?

Akivaizdu, kad tai nenaudos nei Lietuvai, nei Ukrainai neduoda. Reali ir vertinga pagalba Ukrainai mėgsta tylą, nes Rusija seka visą informaciją apie karinės ar kitokios pagalbos teikimą bei stengiasi naikinti visus tokios pagalbos tiekimo kanalus ir sutelkimo bazes Ukrainoje. Daug ką Rusija, pasigavusi iš viešosios erdvės panaudoja savo propagandai.

Daug ir bereikalinga kalbant, ką daro ir Lietuvos dabartinė valdžia, sukuria situacijas, kada didžiųjų Europos Sąjungos valstybių vadovai priverčiami gaišti laiką teisinimuisi dėl įvairių kaltinimų, vietoj to, kad būtų rūpinamasi karinės ir kitos pagalbos teikimu Ukrainai. O tuo tarpu, mūsiškiai, negalėdami nieko per daug patys pasiūlyti, viešai interpretuoja kitų valstybių vadovų elgesį, tokiu būdu pildami žibalą į kitų valstybių tarpusavio santykius.

Akivaizdu, jog mūsų valdžia dabar bando susikrauti politinį kapitalą, kaip didžiausi Europos „patriotai“, užmiršdami Lietuvos žmones ir jų problemas. Tą kapitalą jie kaupia Lietuvos žmonių sąskaita ir tik Lietuvoje, nes puikiai žino, kad karo tema jiems tampa tramplinu į augančius reitingus ir puikia priedanga bei sąlyga nieko nedaryti.

Jokia infliacija, kylančios kainos, didėjantis skurdas negali priversti valdžios sugrįžti į žemę, kuriai jie išrinkti tarnauti. Karas Ukrainoje leido valdžiai pridengti visišką negebėjimą spręsti problemas Lietuvos ekonomikoje, sveikatos apsaugoje, švietime, socialinėje apsaugoje, viskame už ką jie ir yra realiai atsakingi.

Suprantu, jog dabartinės Lietuvos valdžia yra neįgali rūpintis Lietuvos vidaus problemomis, todėl visi, kas jai jas primena, yra bandomi vadinti prorusiškais, nepatriotiškais. Juk versti priešais visus yra be galo patogu ir daug geriau, nei aiškintis, kodėl jie yra tokie buki ir abejingi Lietuvos žmonių atžvilgiu.

Tai, kas įvyko Seime, po bandymo išgelbėti žemės ūkio ministrą nuo interpeliacijos, tik parodo kokiomis formomis pasireiškia esamos valdžios arogancija ir bejėgiškumas.

Šnekėjimas apie išankstinius Seimo rinkimus tėra bandymas tuščiais pareiškimais didinti reitingus. Nei liberali valdžia, nei ją remiantys suliberalėję socialdemokratai, bei Sauliaus Skvernelio demokratai „Vardan Lietuvos“ išankstinių rinkimų nenori. Tai S. Skvernelis ir V. Blinkevičiūtė patvirtino savo paskutiniuose interviu.

Priežastis suprantama, be valstiečių jokia nauja dabartinio Seimo dauguma neįmanoma, o vertybiškai valstiečiai su liberaliomis valdžios ir opozicijos partijomis sunkiai sutaria. Tai rodo ir dabartinė situacija Seime, kada S. Skvernelis advokatauja valdžiai sakydamas, jog tik valstiečiai reikalauja į Seimo darbotvarkę nebetraukti klausimų dėl narkotikų dekriminalizavimo, civilinės sąjungos ar Vytauto Landsbergio pripažinimo šalies vadovu.

Priežastys, dėl ko protestuoja opozicija, skiriasi savo esme. Socialdemokratams ir S. Skvernelio partijai reikia dėmesio ir silpnos valdžios, kuri kartu su jais priiminėja liberalius įstatymus. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga daro viską, kad būtų sustabdytas liberalių politinių jėgų bandymas Lietuvą paversti narkotikų, alkoholio ir pseudo vertybių šalimi.

Nelengvas uždavinys, kada tenka kovoti ne tik su liberalia valdžia, liberalia opozicijos dalimi, bet pajausti liberalios valstybinės ir privačios žiniasklaidos blokadą, pasireiškiančią tik valdžios bei ją palaikančios opozicijos veiklos atspindėjimu.

Pastebėkite, kiek dažnai interneto portaluose skelbiami straipsniai ar laidos su valdžios, socialdemokratų ar „Vardan Lietuvos“ atstovais ir kiek su tradicinėms vertybėms atstovaujančiais politikais.

Nesiskundžiame, nes tai tikrai nepasikeis, mes dirbame prie alternatyvių sklaidos kanalų sukūrimo, kurie atspindėtų ne tik liberalių politikų nuomonę. Neseniai startavo Opozicija.TV, kuri Youtube kanale padės pasiekti įvairios nuomonės pageidaujančius žmones. Mes tikrai nedingome, neužtilome, mums rūpi valstybė ir žmonės.

Junkitės prie mūsų Facebook paskyrų, žiūrėkite Youtube socialiniame tinkle Opozicijos televiziją ir turėsite galimybę situaciją vertinti ne tik liberalų skleidžiamos informacijos apimtyje.

Prenumeruokite mūsų kanalą, kuris pildosi turiniu ir naujomis laidomis ČIA