2025-04-28, Pirmadienis
Tautos Forumas
Pradžia Dienoraštis Puslapis 769

Jonas Grigas. Grūdos kraštas – tai mano gimtinė

Grūdos kraštas.

Piečiausio Lietuvos krašto – Varėnos rajono Kabelių ir aplinkinių kaimų atstovai, neabejingi šio krašto ateičiai, įkūrė „Grūdos krašto asociaciją,“ kurios pirmininkė yra habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė kalbininkė Rūta Petrauskaitė.

Grūda yra nedidelis upelis, ištekantis iš ilgo ežero, kurio vienas galas beveik siekia Baltarusijos Berštų miestelį, kitas galas prieina prie Ašašnykų kaimo. Vietiniai ežerą vadina Ašašnykų ežeru. Grūda teka šalia Kabelių, Grybaulios, Darželių, Marcinkonių, Kašėtų ir Puvočių kaimų Merkinės link, pakeliui priglausdama pro Musteiką tekantį upelį, ir įteka į Merkį. Ant Grūdos kranto gražioje sodyboje Grybaulios kaime jau daug metų yra jaukiai įsikūrusi profesorė Rūta Petrauskaitė.

Ežere keletą dešimtmečių žvejojau, pradžioje su tėvu, vėliau vienas, baidare nuplaukdavau iki ežero galo Baltarusijoje. Ežeras buvo žuvingas ir maitino ne tik Ašašnykų, bet ir aplinkinių kaimų žmones. Nepriklausomybės laikais demarkuojant sieną, daug Ašašnykų kaimo žmonių žemių atiteko Baltarusijai, ežero viduriu eina siena su Baltarusija. Taigi Grūdos kraštas yra Baltarusijos pasienyje. Gal dėl Baltarusijos įtakos, gal dėl užsikonservavusio jotvingių palikimo šio krašto, ypač Ašašnykų žmonių, kalba yra savita ir seniai domina kalbininkus. Kalbą tyrinėja ir Kabeliuose gyvenanti Kabelių krašto šnektų tyrėja Lietuvių kalbos instituto doktorantė Danutė Valentukevičienė, jau paskelbusi eilę publikacijų apie šio krašto kalbos ypatumus.

Tai mano gimtinė

Grūdos kraštas yra mano gimtinė, čia prabėgo vaikystė ir jaunystė, o pasitraukęs nuo aktyvaus darbo šiltu metu gyvenu tėvų sodyboje. Buvau laimingesnis už miesto grindinio vaikus, kad gimiau žaliame Kabelių kame, vaizdingo dabartinio Dzūkijos nacionalinio parko pašonėje, Čepkelių raisto, kurį vietiniai žmonės vadina Gudo šalimi, kaimynystėje, senoje jotvingių žemėje, kur dar išlikusi jotvingių tarmė. Tačiau tą laimę sumažino vaikystėje prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. Išgyvenau keturias okupacijas – lenkų, rusų, vokiečių, vėl rusų ir sulaukiau laisvės, kuriai vėl grasinama.

Gimimo vieta ir laikas yra lemtingi žmogaus gyvenime, o gimtinės vardas man visą gyvenimą skambėjo mieliau už daug kartų lankytus Paryžių, ar Tokiją, Madridą, Vašingtoną ar Čikagą, o Dzūkijos smėlynai ir pušynų ošimas buvo mielesni už nuostabius Šveicarijos ir Austrijos Alpių ar Amerikos Jeloustouno peizažus ir Indijos Bengalijos pakrančių kokoso palmių ošimą.

Grūdos upelis tada man darė didesnį įspūdį nei vėliau Reinas ar Misisipė, Ašašnykų ežere tada aš su didesniu malonumu maudydavausi nei vėliau šiltose Viduržemio jūros ar Ramiojo vandenyno bangose. Sodyba, tėvo apsodinta ąžuolais ir liepomis su bičių aviliais sode, apsupta pilnais grybų ir uogų miškais buvo mano širdies meilė. Žvaigždžių taku tyloj atskriedavau širdim pabūti su ja.

Ir tolimiausiuose kraštuose būnant mintys grįždavo į Kabelius, kur upelyje ir ežere laukė žuvys ir vėžiai, paukščių čiulbesys ir gegutės kukavimai su tėvu šienaujant ankstyvais rytais ir gili kaimo žmonių išmintis. Kabeliuose praleidau daugiau kaip dešimt tūkstančių vienintelių ir nepakartojamų savo gyvenimo dienų. Ten buvo mano lobis, prie kurio prisiliečiau nuo vaikystės dienų ir kuris mane maitino visą gyvenimą. Bėgant metams, daug dvasinių, estetinių ir moralinių vertybių keitėsi, daug ką praradau, daug ko nesuradau.

Pušynais apaugusių smėlio kopų ir raistų glūdumoje išsibarstę kaimai buvo tarsi suaugę su gamta: miškų ir raistų žvėrys, grybai ir uogos juos maitino ir rengė. Todėl žmonės mokėjo ir vilkus vobinti, ir nuo gyvačių įkandimo užkalbėti, ir vaistų nuo visų ligų prisirinkti. Giliausiai į miškų ir pelkių Gudo šalį buvo įlindęs Musteikos kaimas, esantis už trijų kilometrų nuo Kabelių.

Pažiūrėti šios miško idilijos ir pamedžioti atvažiuodavo Varšuvos ponai. Buvo atvykęs čia dar studentu būdamas ir Tadas Ivanauskas. Vėliau jis prisiminė, kad Musteikos kaime pirmą kartą pakliuvo tarp tik lietuviškai kalbančių žmonių, o jis lietuviškai nemokėjo. Baigęs Varšuvos universitetą Tadas su žmona Honorata 1918 m. iš Baltarusijos arkliu atvažiavo į Musteiką ir įkūrė lietuvišką mokyklą. Jį čia patraukė gamtos grožis ir gausybė gyvūnų ir paukščių. Tačiau Honorata mokytojavo neilgai. Įsiveržus lenkams, Ivanauskai išvyko į Kauną. Bet ir lenkų okupacijos metais kultūrinis gyvenimas čia neužgęso.

Grūdos upelis buvo gilus ir žuvingas. Tėvas naktimis luokindavo žuvis iš valties, kurios viename gale pritvirtindavo deglą, o pats su žeberklu stebėdavo. Parnešdavo pusmetrinių lydekų, upėtakių, lašišų. Vėliau aš žvejojau. Kol nebuvo gamtos apsaugos, žuvų buvo gausu. Gamtą pradėjus saugoti, liko tik kuojos ir ešeriukai.

Šiame krašte guli geležies, granito ir urano telkiniai, bet girių raminanti žaluma priklauso ne nuo geležies, bet nuo anglies atomų chlorofile, kuriame jie šoka pasiutpolkę su elektronais. Susidarančios elektronų būsenos ir sukuria žalios spalvos gamas. Miškuose gyvenančių dzūkų raudonas kraujas taip pat priklauso ne nuo geležies ar urano atomų, bet yra matomasis molekulių veiklos kalambūras.

Buvome neramios kartos vaikai

Vaikystės metus nutvieskė Antrojo pasaulinio karo pašvaistės ir skaudūs pokario metų šūviai. Pulkininko Juozo Vitkaus –Kazimieraičio pakviesti daug Grūdos krašto vyrų pakabino pastogėse dalgius ir paėmę šautuvus išėjo į mišką kovoti su okupantais. Anksti pamačiau, kiek nedaug reiškia žmogus gyvybė ir kiek daug melo, prievartos ir siaubo kybo šiame pasaulyje virš mažos žmogaus širdies.

Kaip baisiai vienpusiškai mes brendome. Buvome neramios kartos vaikai, pilni baimės, atskirti nuo pasaulio, nuo jo visuomeninių ir estetinių idėjų. Išlikti buvo svarbiau, nei gyventi. Mums buvo pateikta tik viena pasaulio pažinimo versija. Vaikystė ir jaunystė buvo apvogta. Anksti sužinojau, kad duona yra ne tik socialinė, bet ir dvasinė vertybė: prieš paimant į rankas duonos riekę, reikėjo persižegnoti, nes ne visada jos buvo.

Anksti pradėjau dirbti visus žemės darbus. Jie padarė ryškiausią įtaką, o gal net suformavo mano vidinį pasaulį, sukūrė etinių ir estetinių vertybių sistemą, jų vienovę. Kai rusai tėvą pasodino į kalėjimą, man, dešimtmečiui, teko išmokti pjauti ir skaldyti malkas, jodinėti su kaimo vyrais į naktigones arklių ganyti ir kitų vyriškų darbų. Teko eiti paskui arklą, basom kojom jausti atriektos vagos vėsą, su viltimi žiūrėti į besikalančius želmenis, laukiant naujo derliaus. Atsimenu motinos rankas, įspaudžiant kryžiaus ženklą į duonos kepalą, prieš pašaunant jį į krosnį. Atsimenu su niekuo nepalyginamą šviežios ruginės duonos kvapą ir skonį. Bet sunkūs laikai gimdo stiprius, o lengvi – silpnus žmones. Mane jie paskatino gilintis į mokslą.

1952 m. pusiau išnaikintus Kabelių, Margionių, Šklėrių, Ašašnykų, Daržinėlių ir Musteikos kaimus pavyko suvaryti į vieną kolchozą. Greitai kolchozas žlugo, o šimtus hektarų dirbamų laukų apsodino pušynais. Grūdos upelis tekėjo pelkėtomis vietomis. Numelioravo pelkes ir įrengė šimtus hektarų pievų, įveisė šimtus galvijų ir įkūrė Kabelių gyvulininkystės ūkį. Bet pievas reikėjo šienauti, galvijus šerti ir melžti. Tad nutarė gyvulininkystės ūkį paversti žuvininkystės ūkiu ir Grybautos kaime iškasė daugybę tvenkinių. Kauno projektuotojai keistai sugalvojo vandenį į smėlynuose esančius kiaurus tvenkinius tiekti elektros siurbliais iš Grūdos. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, elektros energija kainavo daugiau nei išaugę žuvys. Tie tvenkiniai išdžiuvo ir žmonėms primena eilinį praeities absurdą.

Kabelių parduotuvės skaitykla

Nepaisant niekinamo sovietinio požiūrio į žmogų, net tais laikais buvo savotiškai rūpinamasi darbo jėga. Pro Kabelius iš Vilniaus į Druskininkus važinėjo traukinys, Kabeliuose buvo atidaryta aštuonmetė mokykla, pastatyti puikūs kultūros namai, kuriuose klestėjo kultūrinis gyvenimas, atidarytas paštas, žmonės kasdien gaudavo dešimtis laikraščių ir žurnalų, veikė felčerių punktas, kur žmonės gaudavo neatidėliotiną medicinos pagalbą, veikė valgykla, kavinė ir net vaikų darželis.

Kunigo Jono Lauriūno iniciatyva Kabeliuose veikė nelegali kunigų seminarija, kurioje kunigystei buvo paruoštas ir fizikos daktaras, dabartinis vyskupas Jonas Boruta, ir kuri Bažnyčios nepelnytai užmirštama. Buvo išasfaltuota pusė pagrindinės Kabelių gatvės, išskyrus tą dalį, kur buvo į partizanus išėjusių penkių vyrų sodybos, įskaitant ir manąją. Vėliau uždarytoje mokykloje veikė daugiafunkcinis centras su biblioteka ir gera kompiuterių klase.

Atrodė, kad civilizacijos ratas Kabeliuose sukasi į priekį. Bet palaipsniui visos šios įstaigos dėl objektyvų ir subjektyvių priežasčių buvo uždarytos.

Apie tai 2021-07-08 rašiau savo Feisbuke, o plačiau apie Grūdos kraštą – knygoje „Pažinimo keliais“ (2015).

Nors kultūrą Arvydas Šliogeris laikė reikalinga tik nuoboduliui išblaškyti, ji svarbi žmonių gyvenime.

„Grūdos krašto asociaciją“ bandys gaivinti šį kraštą. Musteikoje, Grybaulioje, Daržinėlėse ir kituose šio krašto kaimuose grįžta ir kuriasi inteligentai.

Danutė Valentukevičienė jau įkūrė unikalią „Kabelių parduotuvės skaityklą,“ kurioje gausu gerų knygų. Jas savitarna galima pasiimti ir perskaičius gražinti.

Asociacija regia įvairius renginius. Birželio 14 d. paminėta Gedulo ir vilties diena. Neabejingus šiam kraštui kviečiame jungtis ar kitais būdais paremti Asociaciją.

Asociacijos elektroninis adresas yra asociacija@grudoskrastas.eu Apie šį kraštą parašyti ar paskaityti galima tinklapyje: https://kabeliukrastas.lt Grūdos kraštas keičiasi, jis jau nebus toks, koks buvo mano vaikystės laikais, bet bus įdomesnis, pripildytas žingeidžių žmonių ir naujų technologijų.

Nieks laiko nebematuos pagal šešėlio pėdų skaičių, kaip matuodavau aš vaikystėje.

Karas Ukrainoje. Šimtas šešioliktoji (birželio 19 diena)

0


Volodymyras Zelenskis aplankė Pietų Ukrainos regionus, Odesą, Mykolaivą. Prezidentas paprašė karių „saugoti Ukrainą“.

Orkostano „strategai“ kaip mat išplatino pranešimą, kad Mykolaive Ukrainos saugumo pajėgos surengė specialų filmavimą, kuris buvo vykdomas pačių ukrainiečių sugriautuose privačių namų kvartaluose, filmavimui pasamdyta 40 aktorių ir jiems sumokėtas 25 $ vienkartinis atlygis.

“- Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos yra išskirtinai humaniškos civiliams gyventojams ir nesikėsina į civilinę infrastruktūrą”, – pareiškė Rusijos nacionalinio gynybos valdymo centro viršininkas generolas pulkininkas Michailas Mizincevas.

Aha, ieškokit maskoliai glušių. Jūs dar tikitės, kad Vakaruose kas nors patikės, jog Ukrainos kariuomenė griauna savo pačių miestus ir prievartauja savo vaikus? Nors jei tokie vėmalai platinami iki šiol, vadinasi, yra ir vartotojas.

Putinas Sankt Peterburge tarptautiniame ekonomikos forume paskelbė „vienpolio pasaulio eros” pabaigą. „Laimėjusios Šaltąjį karą, JAV pasiskelbė esančios Dievo atstovais žemėje, žmonėmis, kurie neturi jokių pareigų – tik interesus. Tuos interesus jos paskelbė šventais. Dabar tai vienpusis eismas, dėl kurio pasaulis tampa nestabilus”, – kalbėjo į mesijo vaidmenį įsijautęs 21-ojo amžiaus diktatorius, kuriam nėra lygių. Karo nusikaltimų apimtimi ir intensyvumu.

Putinas visiems paaiškino, jog JAV iki šiol įsivaizdavo, kad „laimėjo… o visa kita – kolonija, užnugaris“. Beje, pasirodo, Putinas „leido“ Ukrainai stoti į ES.

Dvasios negalia sergantis Putinas su visa šalimi įstrigęs viduramžiškame imperijų kūrime, užgrobiant svetimas valstybes ir teritorijas. Tik va kažkodėl ekonomikos forume niekas nepaklausė Putlerio, kaip jis įsivaizduoja dominavimą pasaulyje, kuomet Rusijos BVP vos didesnis už Olandijos ir mažesnis už Italijos. Varomoji driskių jėga – elementarių žinių stygius. Apie savivoką ir intelektą neverta ir užsiminti.

Po vizito Irpinėje Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog kai kuriems lyderiams „absoliučiai būtina” tiesiogiai kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Klausimas: ar tokie pokalbiai ir „kalbėjimaisi“ su Putinu ką nors kada nors pakeitė? Ne. Nebent tai, jog suteikė Putleriui dar daugiau įžūlumo ir pasitikėjimo savimi ir išvirto bombų kruša ant civilių galvų. Kodėl taip elgiasi Scholz mes jau sakėme, tik pridursime, kad jei tokie šolcai šiandien sėdėtų Londone, Vašingtone, Varšuvoje, Kopenhagoje, Stokholme, Helsinkyje ir Vilniuje – šiuo metu mes visi galvotumėme toli gražu ne apie atostogas. Vakarų „sušolcinimas“ – pagrindinis Kremliaus uždavinys. Tą turime įsisąmoninti visi.

„Gazprom” per dvi dienas sumažino „Nord Stream” dujotiekio Nord Stream pralaidumą 40 %. Šiuo metu Europos šalys kaupia dujų atsargas žiemai, saugyklos užpildytos 56 %. Per 100 karo dienų dienų Rusijos pajamos iš iškastinio kuro eksporto išaugo iki 93 mlrd. eurų.

Kremliaus gudročiai tikisi, jog Europa šaltuoju sezono metu ims cypti ir atsivers nuolaidų Rusijai skrynelė. Maskva masto pragmatiškai: kol prabangus automobilis, atostogos „su vaizdu“ ir geras vynas svarbiau nei tūkstančiai gyvybių „kažkur rytuose“, tol mins ant jautriausių mūsų vietų.


Teigiama, jog karas Ukrainoje pasiekė lemiamą momentą, kuris gali nulemti tolesnę veiksmų eigą. Ukrainos pusė informuoja, kad rusai metė visas turimas pajėgas į mūšius dėl Slovjansko, Severodonecko ir Bachmuto.

Nereiktų pernelyg džiūgauti, jei orkams kurį laiką nepavyktų įgyvendinti operacinių tikslų ir manyti, kad driskiai atistrauks į savo urvus. Maskva dar turi kozirį – visuotinę mobilizaciją, o ir geležies pakanka.

Šiuo metu pagrindinis Ukrainos uždavinys – Chersono išvadavimas. Maskoliai tuo tarpu intensyvina puolimą Charkivo kryptimi. Taip abi pusės manevruoja, siekdamos išsekinti priešą ir atitraukti pajėgas nuo pagrindinių mūšių arenos.


Baltarusijoje tęsiamos sienos apsaugos pratybos, stengiantis sukurti potencialios grėsmės pavojų.

Charkivo srityje okupantai tvirtina pozicijas, inžinerinę įrangą ir vykdo oro žvalgybą.

Severodonecke tęsiasi kovos. Nors rusai praneša, kad kontroliuoja beveik visą miestą, ukrainiečiai sėkmingai laikosi įsitvirtinę pramoninėje jo dalyje.

Zaporižės ir Chersono kryptimis rusai vykdo intensyvias artilerines atakas.

Mykolajivo kryptimi okupantai apšaudė Ukrainos gynybos pajėgų dalinius, todėl mums neramu, kad ugnies vietose lankosi Ukrainos prezidentas.

Maskoliai ir toliau meluoja, jog civilių objektuose dislokuojami Ukrainos kariuomenės daliniai. Rusai apšaudo ne tik karinę, bet ir civilinę infrastruktūrą. Raketų ir artilerijos ugnimi griaunami sandėliai, logistiniai punktai bei kiti civilių naudojami pastatai.

Ukrainos kariuomenė per parą sunaikino 7 priešo amunicijos sandėlius.

̨̌ ̇ ̄
Foto: Mi-17 sraigtasparniai parengti perduoti Ukrainai.

******

unian.net

Vidaus reikalų ministerija patvirtino, kad yra sunaikinats Rusijos Federacijos 20-osios armijos valdymo centras

Paprastai šiuose centruose dirba nuo 200 iki 300 žmonių.

Vidaus reikalų ministerija pakomentavo informaciją apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sunaikintą Rusijos Federacijos 20-osios jungtinės ginkluotės armijos vadavietę. Sėkmingo išpuolio detales savo „Telegram“ kanale atskleidė vidaus reikalų ministro patarėjas Viktoras Andrusivas.

„Patvirtinu, kad vakar buvo sunaikinta Rusijos Federacijos 20-osios armijos vadavietė. Tačiau yra svarbus patikslinimas: tai nebuvo vadavietė, vadovybės ir žvalgybos centras. Ten renkama visa žvalgybos informacija, apdorojama, analizuojama ir perduodama į štabą“, – sakė jis.

Andrusivo teigimu, šiuo metu Vidaus reikalų ministerija neturi tikslių duomenų apie Rusijos okupantų patirtus nuostolius. Tačiau dažniausiai tokiuose centruose būna nuo 200 iki 300 žmonių, o jiems vadovauja ne žemesni karininkai, nei pulkininkas.

Primename, kad apie Rusijos Federacijos 20-osios kombinuotųjų ginklų armijos vado posto sunaikinimą pirmą kartą pranešė Ukrainos žurnalistas Romanas Tsymbalyukas.

Kalbama, jog likviduota daugiau nei 40 Rusijos okupantų: 20-osios kombinuotos ginkluotės armijos aukščiausio rango kariškiai ir Generalinio žvalgybos departamento vyriausiojo žvalgybos centro (32801 karinis padalinys, Voronežas) 533 tarnybos personalo vadovybė.

Anksčiau žiniasklaida pranešė, kad Donecke buvo sunaikinti mažiausiai septyni Rusijos Federacijos kariniai sandėliai.

******

Prezidentas Volodymyras Zelenskis palankiai įvertino teigiamą Europos Komisijos išvadą suteikti Ukrainai kandidatės statusą. „Tai pirmas žingsnis narystės ES link, kuris neabejotinai priartins mūsų pergalę. Dėkojame pirmininkei Ursulai von der Leyen ir visiems EK nariams už šį istorinį sprendimą. Tikiuosi teigiamų kitos savaitės ES aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų”, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter”. Kandidatės statusas suteiktas ir Moldovai.

Vieni apžvalgininkai ir politikai su itin dideliu entuziasmu sutiko šią Komisijos išvadą, kiti gi reagavo santūriai, sakydami, kad tai – nieko kol kas faktiškai nereiškiantis informacinis triukšmas. Mes vertiname, kad tai svarbus pirmas žingsnis ilgame nelengvame kelyje bei žvelgiame į Komisijos išvadą daugiau iš psichologinės perspektyvos: viltis, žinoma, kvailių motina, bet be jos vaikų iš viso nebūtų.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas atvyko į Ukrainą iš anksto neskelbto vizito. Pranešama, kad B. Johnsonas turėjo dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime Donkasteryje, tačiau paskutinę minutę atsisakė ir išvyko į Kyjivą.

Na džiaugiasi širdis, tikrai. Pirma, niekas nieko nežada, nesipiarina, ir nekomentuoja, o ima ir padaro. Antra, atvykstama kaip pas gerą draugą, pasikalbėti ir pasidalinti rūpesčiais. Trečia, mums be galo knieti sužinoti, tai koks gi buvo abiejų lyderių pokalbių turinys: ar tik Borisas neatvyko pasitikrinti, ką trys karaliai siūlė dieną prieš? Gal kokią Lotaringiją Putkai nuramint?

Ankstų penktadienio rytą Rusijos karo laivas du kartus pažeidė Danijos teritorinius vandenis į šiaurę nuo Bornholmo salos Baltijos jūroje, kur vyko demokratijos festivalis. Jame dalyvavo aukšti pareigūnai ir verslininkai, pranešė Danijos ginkluotosios pajėgos.

Su nuoširdžia ir didžiule pagarba Danijai ir jos žmonėms, šaliai, kuri visada pirmoji, nelaukdama Aljanso, Europos Sąjungos ar kitų tarptautinių institucijų pritarimo ar parėdymų, skuba į pagalbą Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, drįstame prašyti daugiau – jėga stabdyti agresoriaus laivus, orlaivius, karius, neva diplomatus ir kitą bjaurastį. Imkime pavyzdį – šiuo atveju – iš turkų.

Rusija pakvietė Kinijos prezidentą, Komunistų partijos lyderį ir diktatorių Xi Jinpingą penktadienį pasakyti kalbą Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume. Kalbėdamas per vaizdo ryšį, Xi forume sakė, kad būtina „kurti atvirą pasaulio ekonomiką ir atmesti bandymus atsieti, nutraukti tiekimą, vienašališkas sankcijas ir maksimalų spaudimą”, šeštadienį pranešė valstybinė kinų žiniasklaida.

Įdomu, kodėl nepranešė, kad Putleris ilgą laiką negalėjo pasisakyti, o daugelis dalyvių užsiregistruoti ir patekti į forumą, nes šaunuoliai hakeriai nulaužė atgrubnagių maskolių IT sistemas.

Jungtinių Tautų duomenimis, per karą Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista daugiau kaip 10 000 civilių gyventojų, įskaitant šimtus vaikų. Iki birželio 16 d. vidurnakčio Kyjive žuvo ne mažiau kaip 4 509 žmonės, o 5 585 buvo sužeisti, kasdien atnaujinamoje ataskaitoje pranešė Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR). Tarp žuvusiųjų yra 294 vaikai, teigė OHCHR.
Tai ką darysim, ponios ir ponai? Ne už kalnų ir žiema. Stebėsime suvestines?

Be pakitimų. Rusai siekia pradėti puolamąją operaciją Slovjansko (ir Kramatorsko) kryptimi, o ukrainiečiai bandys smogti iš užnugario tam, kad atkirstų puolimui parengtas orkų pajėgas ir vėliau galėtų jas sunaikinti.

Rusija deportuoja civilius gyventojus iš Severodonecko į Mordoro gilumą. Nuo invazijos pradžios karo nusikaltėliai taiko viduramžių strategiją – prievartauja moteris ir jas, kartu su vaikais, išgabena į savo teritoriją, vyrus kolaborantus mobilizuoja į karines struktūras tam, kad jie žūtų kovodami su savo pačių valstybe, kurią išdavė, likusius visus besipriešinančius suvaro į koncentracijos stovyklas.

Demokratinis, už žmogaus teises vėliavomis ir lozungais kovojantis, pasaulis susineraminęs dūsauja ir laukia, kas bus. Kas bus, mes žinom – bemojuojant vėliavytėmis, ateis eilė ir mums. Kai kas gal ir gėlių šiltam sutikimui pasiruoš.

Šiaurėje rusai vykdė žvalgybines ir diversines operacijas į pietus nuo Sumų.

Šiaurės rytuose į pietus nuo Charkivo ir į pietryčius nuo Iziumo ruošdamiesi platesnio masto puolimui goblinai artilerija ir aviacija apšaudė ukrainiečių gynybines pozicijas.

Rytuose toliau vyko mūšiai aplink ir Severodonecko mieste, rusai naudojo aviaciją nesirinkdami taikinių.

Pietuose toliašaude artilerija ir raketomis žudikai smogė daugeliui gyvenviečių palei fronto liniją siekdami kuo daugiau civilių aukų. Nepatvirtintais duomenimis Mykolaive griaudėjo sprogimai, tikėtina, po sparnuotųjų raketų smūgių.

Rusai paleido šešias raketas į Kremenčuko naftos perdirbimo gamyklą. Ir pataikė į dar du šiluminės elektrinės pastatus, tačiau nukentėjusiųjų nebuvo.

Nuskendo Rusijos Juodosios jūros laivyno vilkikas „Vasylij Bech”. Birželio 17 d. naktį Ukrainos ginkluotosios pajėgos vilkikui smogė daniškomis raketomis „Harpoon”. Žvalgybos teigimu, laivas gabeno ginklus į taktiškai svarbią Gyvatės salą.

Be nuskandinto maskolių laivo, per praėjusią parą ukrainiečiai numušė rusų naikintuvą ir į pavėsį padėjo dar apie 200 driskių.
Okupuotame Donecko mieste pokši ir dega orkų amunicijos sandėliai. Karštos dienos nusimato ir ateityje.

 

̨̌ ̇ ̄

*****

uninan.net

Didžioji Britanija pasiūlė Ukrainai didelio masto karinio parengimo programą.

Johnsonas pasiūlė pradėti programą su galimybe kas 120 dienų apmokyti iki 10 000 Ukrainos karių. Tai pareiškė jis susitikime su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Didžiosios Britanijos premjeras taip pat pridūrė, kad jo neskelbtas vizitas į Kijevą turėtų pasiųsti Ukrainos žmonėms aiškią ir paprastą žinią apie paramą savo šaliai.

„JK yra su jumis ir mes būsime su jumis tol, kol laimėsite“, – sakė Johnsonas.

Primename, kad birželio 17 d. Johnsonas atvyko į Kijevą iš anksto neskelbtu vizitu.

Prezidento kanceliarijos ir vyriausybės komanda su Johnsonu aptarė sunkiosios ginkluotės ir oro gynybos sistemų tiekimo poreikį, ekonominę paramą Ukrainai, padidintą sankcijų spaudimą Rusijai, ypač tarptautinės McFaul-Yermak grupės pasiūlymus.

Taip pat tarp temų buvo ir saugumo garantijos Ukrainai bei būtinybė Rusijai atlyginti Ukrainos valstybei padarytą žalą.

******

Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet pareiškė, kad žūtys ir griuvėsiai Mariupolio uostamiestyje rodo „šiurkščius” tarptautinės žmogaus teisės pažeidimus. Ji taip pat sakė, kad šis miestas yra „mirtiniausia vieta Ukrainoje”, ir išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie „filtravimo” procesus. Su-si-rū-pi-ni-mą.

Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Rumunijos vadovai susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kad išreikštų paramą, kuri, kaip tikisi Kyjivas, padės užtikrinti didesnį ginklų tiekimą ir griežtesnes sankcijas Rusijai. Per pirmąjį tokį vizitą į Ukrainos sostinę nuo Rusijos invazijos pradžios Prancūzijos Emmanuelis Macronas, Vokietijos Olafas Scholzas, Italijos Mario Draghi ir Rumunijos Klausas Iohannisas ketvirtadienį taip pat išreiškė paramą Kyjivo siekiui prisijungti prie Europos Sąjungos.

Ko tai aplodismentai skystoki, ar čia tik mums taip atrodo?

Karo nusikaltimų bendrininkas, Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras ir nepataisomas melagis S. Lavrovas, duodamas interviu BBC sakė, kad Rusija neužpuolė Ukrainos. ” – Mes neįsiveržėme į Ukrainą. Paskelbėme „specialiąją karinę operaciją”, kai nebeturėjome kaip paaiškinti Vakarams, kad jie vykdo nusikalstamą veiklą, įtraukdami Ukrainą į NATO”, – išvertęs akis bubleno Putlerio draugelis.

Štai ji, rusofašistiškoji ideologija visame gražume – mes, Putinas ir Rusija, pasiimame viską ultimatumais ir/arba jėga. Kai Rusija ir jos zombiai prievartauja, žudo, degina, sprogdina, terorizuoja – tai vadinama teisingumu ir prigimtine Rusijos teise. Kai bet kuri kita šalis, saugodamasi nuo branduolinę galvutę išsitraukusio recidivysto, su kaimynais apsitveria savo namą tvora ir jame įsistato duris, tai – nusikaltimas.

Lavrovai, dvišakį liežuvį, ragus ir kanopas tik kartuvių kilpa nusiųsti atgal į pragarą gali. Ten, verdant smalos puode, Kobzonui ir Žirinovskiui apie NATO nusikaltimus bus laiko visą amžinybę aiškint.

Duomenys rodo, kad tūkstančiai milijonierių bando palikti Rusiją, o tolesnis verslo ir oligarchų bendruomenės išvykimas tikriausiai dar labiau padidins ilgalaikę karo žalą jos ekonomikai, penktadienį pareiškė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija. Migracijos paraiškos rodo, kad 15000 Rusijos milijonierių tikriausiai jau bando išvykti, teigė ministerija.

Būtent tai ir yra Achilo kulnas. Vos tik prasidėjus invazijai sakėme, kad visus RF piliečius, neturinčius pagrindo būti Vakaruose (pvz., politinis persekiojimas ar mirtinos ligos, kurių gydymui būtina Vakarų medicina) reikia paskelbti nepageidaujamais ir išsiųsti į Maskoliją. Laikas gal jau baigti su „mes čia niekuo dėti, čia dėl visko kaltas Putka” ir siųsti juos į šalį, kuriai jie moka mokesčius – tegu daro tvarką savo srutų duobėje.

Nyderlandų žvalgybos tarnyba išaiškino Rusijos agentą, kuris pasinaudodamas suklastota tapatybe bandė įsiskverbti į Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), tiriantį kaltinimus Rusijai karo nusikaltimais Ukrainoje. S. Čerkasovas sukūrė sudėtingą priedangos istoriją tam, kad š.m. balandžio mėnesį patektų į Nyderlandus kaip Brazilijos pilietis ir galėtų stažuotis Hagoje įsikūrusiame TBT, ketvirtadienį naujienų agentūrai „Reuters” sakė tarnybos vadovas.

Vaje, kiek vargo. O Putkos ir jo sėbrų ten seniai jau laukia nesulaukia. Ir jokių priedangos istorijų nereikia.

Nei viena pusė nepasiekė reikšmingesnių pergalių. Ukrainiečiai nori tęsti puolimą pietuose, taip spaudžiant rusus permesti pajėgas iš rytų ir pietryčių Chersono link. Rusai gi spaudžia šiaurės rytuose ir rytuose, mėgindami nustumti ukrainiečius į vakarus, ruošdamiesi pozicijas / placdarmą tolimesniam slinkimui iš pietų ir šiaurės į Krivyj Rihą, strategiškai reikšmingą metalurgijos centrą.

Ukraina dar kartą įvardino, kad gynėjams tragiškai trūksta salvinės ugnies raketų sistemų ir sunkiosios artilerijos bei dronų. Vakarų paramos reikia dabar, ne už dviejų mėnesių.

Mums regisi, kad Vakaruose nuolatinis kalbėjimas apie strateginę Ukrainos pergalę ir Rusijos pralaimėjimą yra kaip kompresas, kaip poteriai lavonui. Nežiūrint pergalės mantros, išsakomos patogiai sėdint už plačių ažuolinių stalų nuo 8 iki 5 – šeštadienį ir sekmadienį prašome netrukdyti – Ukrainos gynėjai kiekvieną valandą be išeiginių žūva nuo okupanto ugnies, ir tą dabar galima sustabdyti tik jėga.

Šiaurėje tuoj už Rusijos – Ukrainos sienos praėjusią parą vyko mūšiai, taip pat ir Charkivo apylinkėse. Rusai skelbiasi vėl (?) užėmę Krasnopilje į prietryčius nuo Sumų, tačiau ukrainiečių teigimu, rusų ataka atremta, okupantas atsitraukė.

Šiaurės rytuose rusams apšaudžius Lysičianską ir Severodonecką artilerija ir aviacija, mažiausiai 6 žmonės žuvo, sužeistųjų skaičius nežinomas.
Rytuose orda veržiasi Slovjansko link, mūšiai vyksta Zolotoje rajone į šiaurę nuo Popasnos. Ukrainiečiai teigia atrėmę puolimą.

Pietuose rusai iš artilerijos pabūklų bei raketinių salvinės ugnies sistemų apšaudė ukrainiečių pozicijas aplink Mykolajivą ir netoli Chersono. Ukrainiečių jungtinėms pajėgoms spaudžiant okupantą pietryčių kryptimi, dirbo gynėjų aviacija į rytus nuo Chersono link Zaporižės, kur rusai kaupia rezervus galimam puolimui, tokiu būdu kaustant rusų laisvą judėjimą fronto linijoje. Balistine raketa smogta orkų štabui Novoje Kachovkoje.

Okupacinė valdžia pripažino kolaborantę T. J. Tomiliną Chersono valstybinio universiteto rektore. 2014 m. ji buvo atleista iš universiteto dėl savo prorusiškos pozicijos. Partizanai jau ruošiasi prie jos namų kabint lapelį pagal geriausias aitvarų tradicijas: „šiuo pranešama, kad esi išgama ir už akių nuteista mirties bausme, kuri gali būti atidėta tamstai nedelsiant atsisakius einamų pareigų.”

******

 

Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos vadovai traukiniu atvyko į Kyjivą. ” – Norime parodyti ne tik solidarumą, bet ir užtikrinti, kad mūsų organizuojama pagalba – finansinė, humanitarinė ir ginklų – bus tęsiama <…> tol, kol ji bus reikalinga Ukrainos kovai”, – sakė O. Sholzas. Kancleris pridūrė, kad Rusijai taikomos ES sankcijos „prisideda prie galimybės Rusijai atsisakyti savo plano ir išvesti savo karius – nes toks yra tikslas”.

Prieš tai pasirodė informacija, kad salvinės ugnies raketų sistemos, kurias Vokietija įsipareigojo duoti Kyjivui, numatomos pristatyti liepos arba rugpjūčio mėn., kai Ukrainos kariai bus apmokyti naudotis šiais ginklais. ” – Mokymas naudotis šiais raketų paleidimo įrenginiais gali prasidėti birželio pabaigoje, o tai reiškia, kad jie gali būti pristatyti liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje”, – sakė Christine Lambrecht, Vokietijos gynybos ministrė, atvykusi į derybas su NATO kolegomis Briuselyje.

Gražu. Turime galvoje komunikaciją, nes trys numatomos pristatyti sistemos neatrodo rimtai žiūrint į Europos ekonomikos variklio pajėgumą.

Atrodo, kad Ukraina rado galimybę, nors ir nedideliais kiekiais, eksportuoti grūdus per Rumunijos Juodosios jūros uostą Konstancos mieste. Karo nualinta šalis skuba laiku eksportuoti apie 20 mln. tonų grūdų, įstrigusių jos elevatoriuose, kad atlaisvintų vietą naujam derliui kitą mėnesį. Grūdai iš Ukrainos į Konstancą transportuojami sausuma arba baržomis Dunojaus upe iš mažų Ukrainos Ismailo ir Reni uostų.

Trečiadienį paskelbtame 1 mlrd. dolerių vertės JAV karinės pagalbos Ukrainai pakete numatyta 18 haubicų ir 36 000 šaudmenų, taip pat 18 taktinių transporto priemonių haubicoms gabenti. Kartu JAV atsiųs šaudmenų anksčiau paskelbtoms didelio mobilumo artilerijos raketų sistemoms (HIMARS), keturias taktines transporto priemones technikai iš mūšio lauko išvilkti, atsargines dalis ir kitą įrangą, dvi pakrančių gynybos sistemas ir tūkstančius radijo stočių, naktinio matymo prietaisų, termovizorių bei kitų optinių prietaisų.

Dėkojame JAV ir kartu su Ukrainos gynėjais prašome siųsti viską kuo greičiau.

Rusijos Jamalo-Nencų autonominėje apygardoje Urengojaus dujų telkinyje užsidegė dujotiekis. „Gazprom Dobycha Urengoy” gamykloje tarp 7-8 dujų telkinių sprogo 1,4 m skersmens vamzdis, praneša šaltiniai Rusijoje.

Oho, na ir užmojai – rūkyti šalia dujų telkinio! Beje, nors tai tik sutapimas, bet dėl dujotiekio Nord Stream „remonto”, Gazprom 40-čia procentų sumažino dujų tiekimą Vokietijai.

Štai ką, Herr Kanzler, pridarėt savo pasivažinėjimu į Kyjivą.

Rusija kitą mėnesį planuoja didinti naftos gavybą, nes eksporto srautai nukreipiami siekiant išvengti Vakarų sankcijų į Kiniją ir Indiją. Maskoliai prognozuoja, kad naftos gavyba šalyje šiais metais nesikeis arba šiek tiek sumažės. ” – Iš tikrųjų esame arti vasario mėnesio lygio, kai (naftos gavyba) siekė 10,2 mln. barelių per dieną, planuojame ją toliau didinti liepos mėnesį, priklausomai nuo bendrovių planų”, – žurnalistams sakė ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Novakas.

Istorijos vadovėliuose rašoma, kad Antrojo pasaulinio karo metu jūrose dažnai skęsdavo tiek nacių, tiek sąjungininkų aprūpinimo laivai. Žinant liguistą driskių potraukį neatsargiai rūkyti, ką gali žinot, kas ten su tais rusų tanklaiviais gali nutikt.

Be didesnių pakitimų.
Nežiūrint visų pastangų, rusai nekontroliuoja Bachmuto – Lysičiansko greitkelio ir visiškai neužėmė Severodonecko. Atrodo, kad ir vėl atsiliekama nuo Kremliaus grafiko, nes pasirengimas pulti Slovjansko kryptimi lyg ir baigtas, tačiau nepasiekus paminėtų dviejų taktinių pergalių, jo pradėti, nenorint nusižudyt, kol kas orkai negali.

Ukrainos derybų grupės vadovas, Rados narys D. Arachamija pranešė, kad kovose dėl Donbaso per dieną žūsta iki 500 gynėjų, dar iki tūkstančio yra sužeidžiami. Mhm, mums tai labiau panašu į psichologinę operaciją, kuria bandoma spausti Vakarus greičiau tiekti taip laukiamą ginkluotę nei į faktinius skaičius.

Šiaurėje ir šiaurės rytuose rusai vykdė puolamąsias operacijas 9 kryptimis. Rusai, atrodo, rengiasi šturmui Slobožansko krytimi.

Šiaurės rytuose naktį Rusijos iš oro paleista raketa pataikė į Sumų miesto priemiestį, žuvo keturi žmonės ir šeši buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius. Jis sakė, kad ketvirtadienį 5 val. ryto dar vienas raketų smūgis teko Dobropilijos rajonui, esančiam šalia Rusijos sienos, o po to iš kitos sienos pusės buvo paleisti 26 minosvaidžio sviediniai.

Rytuose tęsėsi mūšiai aplink ir pačiame Severodonecke. Rusų pajėgos telkiamos puolimui Slovjansko kryptimi.

Pietuose rusai suaktyvino diversinių grupių veikimą bei inžinerinių gynybinių įtvirtinimų rengimą tarp Nikopolio ir Mykolajivo. Ukrainiečių jungtinės pajėgos sunaikino keletą diversantų, tačiau atrodo, kad rusai ruošiasi smogti keliomis kryptimis. Labiausiai tikėtinas atnaujintas bandymas veržtis Mykolajivo link, siekiant vėl užimti ukrainiečių pastarosiomis savaitėmis atsikovotas teritorijas.

Melitopolyje ūkininkai okupantus vaišina užnuodytomis trešnėmis. Okupantai žino, kad nieko negalima imti iš vietinių, todėl bando prisivogti uogų nuo trešnių medžių. Apdairūs ūkininkai jau nupurškė juos didžiulės koncentracijos chemikalais, skirtais ėdriam maskoliui numarinti skausmingu, sunkiai stabdomo kraujavimo iš skrandžio būdu.

*****

Locked N’ Loaded

Charkiv. Orkai toliau bando pulti Rubizhne ir Staryi Saltiv apylinkėse. Ukrainiečiai ginasi, tačiau bent jau šiame ruože agresorius iniciatyvą laiko savo rankose. Kol kas tai taktiniai orkų laimėjimai, kurie neleidžia ukrainiečiams išnaudoti bendros iniciatyvos Charkiv sektoriuje, t.y. grasinti agresoriaus tiekimo keliui Vovchansk – Kupiansk – Izyum. Receptas aiškus – rezervų, pritraukimas, persvaros ugnimi susikūrimas svarbiausiuose ruožuose ir kontratakos. Jei to nebus, yra grėsmė prarasti iniciatyvą visame Charkiv sektoriuje ir orkai grįš į šiaurines miesto prieigas.

Izyum
Ukrainiečiai toliau gina Bohorodychne – Dolyna – Krasnopillya ruožą, sunkūs mūšiai tęsiasi. Orkų propagandistai vakar ir užvakar labai užtikrintai stengėsi patys save įtikinti, jog neva Bohorodychne užimtas ir orkai puola Slaviansk link. Šiandien tokio optimizmo mažiau, kalbama apie „mūšius aplink Bohorodychne“.

Vakar dalis jūsų klausė dėl pranešimo apie ukrainiečių kontrataką į vakarus nuo Izyum ir apie išlaisvintą Pridonetske kaimą (kaip Zavody ir Spivakivka išlaisvinimo rezultatą). Dėl šios naujienos tylėjome pora dienų, nes pirmas įspūdis buvo, kad tai fake, nebuvo aišku nei kas įvyko (ir ar įvyko apskritai), laukėme oficialių ukrainiečių pranešimų. Jų ir toliau nėra, bet daugėja patvirtinimų iš kitų šaltinių. Tiesa, visi jie remiasi tuo pačiu šaltiniu – twitter paskyra „Ukraine Battle map“. Labai norime tikėti, jog tai yra tiesa, tik vis dar sunku suprasti, kodėl tyli oficialūs Ukrainos šaltiniai. Juk jei iš tiesų įvykdyta ši sėkminga operacija: ukrainiečiai atbloškė orkų pajėgas nuo Velyka Komyshuvakha ir iš esmės eliminavo grėsmę Barvinkove, ne tik išlaisvino 3 gyvenvietes, bet ir forsavo Severskyi Donets ir užėjo Izyum grupuotei į vakarinį flangą, grasina užnugariui, iki Izyum, esminės orkų bazės puolant Slaviansk, liko 10 km, t.y. ne tik darbinis atstumas artilerijai, bet ir teoriškai per dieną įveikiamas atstumas puolantiems manevriniams vienetams.

Kitais žodžiais tariant, tai keistų operacinę situaciją dvejuose sektoriuose – Izyum ir Slaviansk. Tokia situacija būtų nemažiau svarbi nei ukrainiečių sėkmė prie Cherson, apie kurią girdime visais kanalais. Tačiau apie kontratakas prie Izyum oficialūs ukrainiečių šaltiniai nekalba. Kodėl? Arba tai visgi fake, arba situacija labai trapi ir ukrainiečiai nenori eskaluoti šios temos. Stebėsime situaciją.

Lyman
sektoriuje orkų pajėgos Slaviansk link nepajudėjo, siekia įsitvirtinti ir susikurti tvarų placdarmą prie Staryi Karavan.

Prie Yampil veikiančios orkų pajėgos vykdo žvalgybą Siversk link (ne tik iš oro, bet ir žvalgybos grupėmis), toliau ieško vietų, kur galima forsuoti Severskyi Donets.

Severodonetsk. Mūšiai mieste ir pietiniame ruože toliau tęsiasi. Didėja spaudimas Lysychansk. Pasirodė pranešimų, kad agresorius atakavo miestą iš šiaurės, t.y. nuo Rubizhne. Neatmestina, kad tai dviejų orkų BTG padaliniai, apie kuriuos pranešėme prieš keletą dienų. Maža to, didėja spaudimas ukrainiečių pajėgoms ginančioms Toshkivka ir Ustynivka. Neatmestina, kad orkai Severodonetsk klausimą gali bandyti spręsti eliminuodami Lysychansk, t.y. eliminuoti taktinį pranašumą (miestas yra ant aukštumos), gynėjų artileriją, aprūpinimą ir galimybę rotuoti pajėgas. Tokią versiją patvirtintų tai, kad orkų aviacija bene pirmą kartą smūgiavo Lysychansk. Ukrainiečiai visas atakas atmušė.

Bakhmut
Kelias Bakhmut – Lysychansk toliau lieka no-mans-land. Orkai jo neperkirto, tačiau apšaudo, tad ukrainiečiai negali juo naudotis pilna apimtimi.

Zolote „kišenė“ ir toliau laikosi, nepaisant įnirtingo puolimo iš rytų ir vakarų. Sudėtinga situacija Vrubivka ir Komyshuvakha.
Kituose sektoriuose be didelių pakitimų.

Ir pabaigai – vis dažniau skaitome jūsų komentarus „jau viskas“, „nebesiseka“, „ukrainiečiai pasiduoda“. Chebra, nustokite krūpčioti. Net ir krepšinyje apsiginti nuo kiekvienos atakos neįmanoma, o čia karas. Tai dinamiškas, varginantis ir mirtinas procesas, kuriame abi pusės ieško savų sprendimų ir juos taiko. Prisiminkite Antrą pasaulinį – kiek kartų per tuos 6 metus buvo ups and downs? Taigi, kantrybės. Kova tęsiasi.

*****

Valdžia desperacijoje – apsimestinis patriotizmas nepadeda


Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Lietuvos valdžia visas savo pastangas nukreipė į karingos retorikos demonstravimą, parodomąsias keliones į Ukrainą ir didžiųjų Europos šalių politikos menkinimą. Ar tokie ir tik tokie valdžios veiksmai naudingi Lietuvos gyventojams?

Akivaizdu, kad tai nenaudos nei Lietuvai, nei Ukrainai neduoda. Reali ir vertinga pagalba Ukrainai mėgsta tylą, nes Rusija seka visą informaciją apie karinės ar kitokios pagalbos teikimą bei stengiasi naikinti visus tokios pagalbos tiekimo kanalus ir sutelkimo bazes Ukrainoje. Daug ką Rusija, pasigavusi iš viešosios erdvės panaudoja savo propagandai.

Daug ir bereikalinga kalbant, ką daro ir Lietuvos dabartinė valdžia, sukuria situacijas, kada didžiųjų Europos Sąjungos valstybių vadovai priverčiami gaišti laiką teisinimuisi dėl įvairių kaltinimų, vietoj to, kad būtų rūpinamasi karinės ir kitos pagalbos teikimu Ukrainai. O tuo tarpu, mūsiškiai, negalėdami nieko per daug patys pasiūlyti, viešai interpretuoja kitų valstybių vadovų elgesį, tokiu būdu pildami žibalą į kitų valstybių tarpusavio santykius.

Akivaizdu, jog mūsų valdžia dabar bando susikrauti politinį kapitalą, kaip didžiausi Europos „patriotai“, užmiršdami Lietuvos žmones ir jų problemas. Tą kapitalą jie kaupia Lietuvos žmonių sąskaita ir tik Lietuvoje, nes puikiai žino, kad karo tema jiems tampa tramplinu į augančius reitingus ir puikia priedanga bei sąlyga nieko nedaryti.

Jokia infliacija, kylančios kainos, didėjantis skurdas negali priversti valdžios sugrįžti į žemę, kuriai jie išrinkti tarnauti. Karas Ukrainoje leido valdžiai pridengti visišką negebėjimą spręsti problemas Lietuvos ekonomikoje, sveikatos apsaugoje, švietime, socialinėje apsaugoje, viskame už ką jie ir yra realiai atsakingi.

Suprantu, jog dabartinės Lietuvos valdžia yra neįgali rūpintis Lietuvos vidaus problemomis, todėl visi, kas jai jas primena, yra bandomi vadinti prorusiškais, nepatriotiškais. Juk versti priešais visus yra be galo patogu ir daug geriau, nei aiškintis, kodėl jie yra tokie buki ir abejingi Lietuvos žmonių atžvilgiu.

Tai, kas įvyko Seime, po bandymo išgelbėti žemės ūkio ministrą nuo interpeliacijos, tik parodo kokiomis formomis pasireiškia esamos valdžios arogancija ir bejėgiškumas.

Šnekėjimas apie išankstinius Seimo rinkimus tėra bandymas tuščiais pareiškimais didinti reitingus. Nei liberali valdžia, nei ją remiantys suliberalėję socialdemokratai, bei Sauliaus Skvernelio demokratai „Vardan Lietuvos“ išankstinių rinkimų nenori. Tai S. Skvernelis ir V. Blinkevičiūtė patvirtino savo paskutiniuose interviu.

Priežastis suprantama, be valstiečių jokia nauja dabartinio Seimo dauguma neįmanoma, o vertybiškai valstiečiai su liberaliomis valdžios ir opozicijos partijomis sunkiai sutaria. Tai rodo ir dabartinė situacija Seime, kada S. Skvernelis advokatauja valdžiai sakydamas, jog tik valstiečiai reikalauja į Seimo darbotvarkę nebetraukti klausimų dėl narkotikų dekriminalizavimo, civilinės sąjungos ar Vytauto Landsbergio pripažinimo šalies vadovu.

Priežastys, dėl ko protestuoja opozicija, skiriasi savo esme. Socialdemokratams ir S. Skvernelio partijai reikia dėmesio ir silpnos valdžios, kuri kartu su jais priiminėja liberalius įstatymus. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga daro viską, kad būtų sustabdytas liberalių politinių jėgų bandymas Lietuvą paversti narkotikų, alkoholio ir pseudo vertybių šalimi.

Nelengvas uždavinys, kada tenka kovoti ne tik su liberalia valdžia, liberalia opozicijos dalimi, bet pajausti liberalios valstybinės ir privačios žiniasklaidos blokadą, pasireiškiančią tik valdžios bei ją palaikančios opozicijos veiklos atspindėjimu.

Pastebėkite, kiek dažnai interneto portaluose skelbiami straipsniai ar laidos su valdžios, socialdemokratų ar „Vardan Lietuvos“ atstovais ir kiek su tradicinėms vertybėms atstovaujančiais politikais.

Nesiskundžiame, nes tai tikrai nepasikeis, mes dirbame prie alternatyvių sklaidos kanalų sukūrimo, kurie atspindėtų ne tik liberalių politikų nuomonę. Neseniai startavo Opozicija.TV, kuri Youtube kanale padės pasiekti įvairios nuomonės pageidaujančius žmones. Mes tikrai nedingome, neužtilome, mums rūpi valstybė ir žmonės.

Junkitės prie mūsų Facebook paskyrų, žiūrėkite Youtube socialiniame tinkle Opozicijos televiziją ir turėsite galimybę situaciją vertinti ne tik liberalų skleidžiamos informacijos apimtyje.

Prenumeruokite mūsų kanalą, kuris pildosi turiniu ir naujomis laidomis ČIA

Įstatymus kuria nebe Seimas, o teismai. Įteisinsime ir raidę „Ł“

Danas NAGELĖ

Iki šiol buvo priimta, kad teismai turi tik vykdyti teisingumą, tačiau sulaukėme laikų, kai jie tapo įstatymų leidėjais. Tiesa, netiesiogiai. Iš pradžių jie priėmė kelis nutarimus, leidusius Lietuvos piliečiams asmens dokumentuose rašyti savo pavardes su raide „w”. Todėl Seimui teko pakeisti įstatymą ir įteisinti ne tik „w”, bet ir „q” bei „x”, nes jos yra lotyniškoje abėcėlėje. O štai birželio 1 d. vienam piliečiui teismas palaimino ir raidę „ł”, nors jos nėra ne tik lietuviškoje abėcėlėje, bet ir lotyniškoje bei įstatymuose. Tad Seimui teks įteisinti ir ją, o po to gal ir kokius hieroglifus ar raides su umliautais.

Dar viena nauja raidė

Vilniaus miesto apylinkės teismas birželio 1 d. priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad Jaroslavo Volkonovskio pavardė turi būti rašoma ne tik su neseniai įteisinta lotyniška „w” raide, bet ir su perbraukta „l”, kuri atrodo taip : „ł”. Tad kai sprendimas įsigalios, Jaroslavo Volkonovskio pavardė visuose dokumentuose bei registruose turės būti rašoma Jarosław Wołkonowski. O sprendimas veikiausiai įsigalios, nes Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius jo skųsti neketina.

Įdomu, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija teismui pateikė išvadą, kurioje nurodo, jog pareiškėjo prašymas rašyti vardą ir pavardę taip, kaip jis pageidauja, prieštarautų Lietuvos teisės aktams, tačiau teismas į tai nekreipė dėmesio.

„Valstybinės institucijos turi technines galimybes atlikti pavardės įrašus rašant lietuviškos abėcėlės raides su diakritiniu ženklu, be kita ko, tą leidžia naujas teisinis reglamentavimas, raidės, esančios lietuvių kalbos abėcėlėje, gali būti rašomos su diakritiniu ženklu, šiuo atveju raidė l yra lietuvių kalbos abėcėlėje, tad ji gali būti įrašyta su diakritiniu ženklu”, – dėstoma nutartyje.

Tiesa, kaip skelbia portalas tv3.lt, J.Volkonovskiui dar teks palaukti, mat Teisingumo ministerija su Registrų centru dabar aiškinasi, kiek užtruks registrų pritaikymas nelietuviškoms raidėms. Prognozuojama, kad laukti reiks apie dvejus metus. Tačiau ponas Jaroslavas nusiteikęs palaukti. Žurnalistams jis sakė kiekvieną kartą besibaigiant paso galiojimui Vilniaus rajono civilinės metrikacijos specialistams vis primindavęs apie savo tikrąją pavardę, tačiau neiškovojęs, kad ji ir būtų įrašyta. Ir taip 30 metų. Kai to nepavyko pasiekti ir pernai rudenį, jis galų gale kreipėsi į teismą. O šis nusprendė įteisinti tai, ko nėra įstatymuose.

Nesiderina prie įstatymų

Teisės profesorius Saulius Arlauskas „Vakaro žinioms” sakė, kad dėl to stebėtis neverta.

„Taip, dabar ne teismai derina savo sprendimus prie įstatymų, o įstatymai derinami prie teismų sprendimų. Akivaizdu, kad dabar ir vėl reikės keisti įstatymą, nes teismai interpretuoja teisės aktus, o įstatymų leidėjas priverstas atsižvelgti į teismų praktiką. Tačiau geriausiai profesionaliai tai pakomentuotų Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas, kuris ruošia visus dokumentus šia tema, dalyvavo komisijų, darbo grupių posėdžiuose”, – pasiūlė profesorius.

V.Budnikas visiškai sutiko su profesoriaus konstatuotu faktu, kad įstatymų leidėjai turi derinti įstatymus prie teismų sprendimų, o ne atvirkščiai.

„Bet ką reiškia teismai? Tai – konkretūs žmonės, dirbantys teismuose. Jie priima sprendimus, kurie prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, nes dar iki įstatymo, įteisinusio lotyniškos abėcėlės raides, priėmimo teismai priėmė sprendimus, kad jos turi būti asmens dokumentuose. Tokius sprendimus buvo galima skųsti aukštesnės instancijos teismams, o jie galėjo juos panaikinti. Tačiau niekas specialiai neapskųsdavo, praleisdavo apskundimo terminus. O tada sprendimas automatiškai įsiteisėja ir taip formuojama teismų praktika. Taip piktnaudžiaujant teismų sprendimai įgavo įstatymų galią. O teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska aiškina, kad susiformavo teismų praktika, todėl reikia keisti įstatymą. Kitaip tariant, patys suformuoja praktiką, o paskui remdamiesi ta praktika keičia įstatymus kaip užsimano. Dabar taip bus ir su perbraukta „l”. Ir galų gale sulauksime to, kad valstybinės lietuvių kalbos statusas tam tikruose regionuose bus panaikintas. Juo labiau, kad jau yra tokios iniciatyvos”, – dėstė V.Budnikas.

Kainuos brangiai

Pašnekovas labiau akcentuoja tokių veiksmų žalą kalbai kaip vertybei, tačiau tuo pačiu primena, kad tai valstybei kainuos ir milžiniškus pinigus, nes reikės pertvarkyti visas duomenų bazes, kuriose nėra raidžių su lenkiškais diakritiniais ženklais.

„Aišku, tikriausiai atsiras „geradarių”, kurie duos pinigų kompiuterių klaviatūroms ar kompiuterių programoms pakeisti, nes siekiama politinių tikslų. Tačiau valstybingumui tai kelia didelį pavojų. „Autonomininkai” lygiai taip pat elgėsi atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę. O dabar tai daroma jau įstatymų lygmeniu”, – įspėjo V.Budnikas.

Pavojingos tendencijos

Pasak jo, teismai neatsakingais, o gal kaip tik pagal politinį užsakymą priimamais sprendimais atvėrė Pandoros skrynią: dabar ir koks nors Lietuvos pilietybę turintis rusas teisme galės reikalauti, kad jo pavardė būtų rašoma su rusiška kietąja „y”.

„Visų šitų nesąmonių iniciatoriai kol kas atsimušinėja, esą kirilicos neliesime. Tačiau jei vieniems piliečiams savo pavardes leisime perrašyti raidėmis su lenkiškais diakritiniais ženklais, kitų tautybių piliečiai irgi reikalaus to paties. Nes visiems turi galioti vienoda teisė: rusams, turkams ar dar kažkam”, – akcentavo žmogaus teisių gynėjas.

Jis be kita ko priminė, kad tarp politikų jau netgi buvo kilusios iniciatyvos tankiai tautinių mažumų apgyvendintuose rajonuose įteisinti dvikalbystę – reikalauti, kad, pavyzdžiui, Šalčininkų biudžetinėse įstaigose valdininkai mokėtų lenkiškai.

„Kai kas mano: duokime lenkams tas tris raides – „w”, „q”, „x” – ir jie apsiramins. Nieko panašaus. Taip pat buvo ir su seksualinėmis mažumomis. Daug kas galvojo: leisime jiems žygiuoti per eitynes ir tuo viskas baigsis. Bet kai jie to pasiekė, paskui pareikalavo santuokų, vėliau – teisės įsivaikinti ir t.t. Taip ir čia – tai nėra tik trijų raidelių reikalas.

Dabar siekiama, kad kai kurie regionai turėtų savo autonomiją kalbiniu požiūriu, po to – gal ir ekonominiu. Ir kas gali garantuoti, kad neatsiras reikalavimai iš viso atsiskirti nuo Lietuvos? Norima įpareigoti rajonuose, kur gyvena daug tautinių mažumų, valdininkus kalbėti tos mažumos kalba. Tačiau tai būtų lietuvių diskriminacija. Nes bet kas galėtų nuspręsti, kad tu blogai moki lenkų kalbą ir neleistų dirbti tame regione. Tokiu atveju lietuvių tautybės pilietis savoje Lietuvoje būtų diskriminuojamas dėl tautybės. O visokių perbrauktų l įteisinimas yra žingsnis link to”, – reziumavo V.Budnikas.

Komentuoja kalbininkas Kazimieras GARŠVA:

Nuo ko prasidėjo viskas? Iš pradžių, kad būtų leidžiama ištekėjusioms moterims rašyti pavardę, kokia yra vyro. Dabar einama toliau. Tačiau perbraukta „l” (kuri lenkų kalboje reiškia kietą „l”) keičia visą lietuvių kalbos rašybą. Jei parašyta „labas”, tai „l” kietai ir tariame, mums nereikia, kad ji būtų perbraukta. O jei norėtume „l” tarti minkštai, būtų „liabas”. Vadinasi, dėl vienos pavardės reikia keisti rašybą, nors Volkonovskio pavardė ir be to nėra iškraipoma – mes „l” tariame kietai prieš užpakalinės eilės balsius. Ir nesuprantu, kodėl jis tokį skandalą kelia, nes kaip tik lietuviai nesupras, kas per velnias ta perbraukta „l”. Ji net nelotyniška raidė, nors kai keitė įstatymą, sakė, kad apsiribos vien lotyniškomis.

Dabar, kai sukurtas toks precedentas, koks nors Mioleris galės pareikalauti, kad jo pavardėje „io” būtų pakeista į originalią „o” su umliautu. Iki ko prieisime? Jau nekalbu apie tai, kiek tai kainuos finansiškai – juk reikės keisti registrus, duomenų bazes. Vienas kažką susigalvoja, o kenčia visi mokesčių mokėtojai. Panašiai kaip kai vienas susigalvoja keisti lytį, o mokame mes visi. Jei žmogus nori privačiai rašyti su perbraukta „l” – tegul rašo, tegul atvirukus taip pasirašo, gali net išsitatuiruoti. Tačiau jokių registrų, jokių asmens dokumentų. Net Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasakęs, kad asmenvardžiai piliečio pase rašomi valstybine kalba. Kadangi rodo pilietybę. O tautybę gali užsirašyti kur nori. Tik mums tegul nekiša.

Ruslanas Baranauskas. Kodėl pasaulis bijo provokuoti nacizmo garbintoją Putlerį? (nuomonė)

Pirmą kartą žmonijos istorijoje turime atvejį, kuomet diktatorius siautėja ir žino, kad už tai nereiks atsakyti.

Huseinas, Kadafis, Bin Ladenas ir kiti tironai sulaukė deramo atpildo- Kremliaus fašistinė klika
perrašys Hitlerio biografiją dar ir 2024, nes Rusijos konstitucija priimta iki gyvos galvos, be jokių
pataisymų.

Lenkijos politinis svoris

Kažkiek lietuviai, lenkai prisideda prie pagalbos Ukrainai proceso, nebijo ten apsilankyti, išsakyti savo argumentuotas pozicijas. Apgailėtinai atrodo prancūzai, vokiečiai, austrai, nes deja istoriškai žvelgiant jie negali kitaip elgtis. Tai- valstybės, kurios niekada neturėjo tvirto lyderio, taip vadinamo stuburo. Kur tai regėta, kad Paryžius, šitoks didelis miestas praktiškai be šūvio buvo užimtas Adolfo Hitlerio su iškilminga palyda pro Triumfo arką, vokiečiai apskritai yra silpnos kompetencijos ir atminties tauta, niekuomet nesistengusi pradėti bendros Europos konsolidacijos, austrai skaito, kad jie yra atskiru kontinentu, vykdo visiškai diametralią politiką prieš Briuselio biurokratus emigrantų, imigrantų klausimu, mokesčių reguliavimo aspektais ir t. t.

Kokio įžūlumo reikia turėti šalių vadovams siūlantiems nusileisti imperijos pakalikams ir atiduoti lengva sąžine Krymą, Donbasą. Maždaug leidžiama suprasti, kad Putleris aprims ir kiekviena Ukrainos sritis pasisotins, surengusi neteisėtus referendumus Luhanske, Chersone, Zaporožėje.

Itin pratrūko Zelenskio patarėjas Arestovičius, konstatuodamas, kad kas dieną liejasi nekaltų vaikų, civilių, karių kraujas – o čia elementariausiai nusižeminkime ir vilkas bus sotus, avis sveika.

Lenkijos prezidentas Duda vėlgi pareplikavo veiksmingame kontekste. Kas skambino Hitleriui ir klausė kaip jis jausis, elgsis, planuos ateitį po šitokio genocido žmonijos atžvilgiu?

Juk tokie degeneratai kaip Medvedevas, Lavrovas, Šoigu patologiškai nekenčia Vakarų ir atvirai kliedi, kad privalo egzistuoti tik 2 supervalstybės – Rusija ir JAV. Įdomu, kokiu metodu šie idiotizmo simboliai pašalintų iš tarptautinės arenos Iraną, kuris esant grėsmei per nelabai ilgą laiką iškarštų silkutės ir degtinėlės nacijai kailį kaip pridera.

Kodėl mūsų medijos bijo skelbti itin profesionalių analitikų kaip Berezovič, Ždanovas, Cimbaliukas įžvalgų? Kodėl Lietuvos visuomenė sistemingai bauginama dar 1 stresu, kad jau dabar pakuokime mantą, pasirūpinkime bunkeriais, slėptuvėmis, po 5 metų mus užgrius ruda meška su savo skarmaliais ir surūdijusia technika.

Tai, darykite ponai viską, kad Putlerio agonija kuo greičiau užsibaigtų. Kur tarptautiniai ekspertai, JT mėlynieji šalmai Ukrainoje, kodėl delsiama patvirtinti, kad visi viena naftos, degalų, dujų virvele surišti su psichopatiniais oligarchais ir net neverta burnos aušinti dėl atsako.

Ką Lietuvoje šiai minutei gali veikti tokie veikėjai kaip Sholzas, Macronas drebantys dėl ginkluotės perdavimo Ukrainos kariuomenei. Gink Dieve dar jie pateks į Rusijos konclagerio teritoriją?

O kai šie smogikai šluoja miestus, infrastuktūrą be skrupulų nuo to raukšlės ant kaktos neatsiras.

Su psichiniais ligoniais- neadekvati retorika

Niekas nebūtų prarasta Kremliaus emisarams pateikus nuoskaudas ir pageidavimus iš Lietuvos, Suomijos, Moldovos pusės, esą yra išskirtinai pažeidinėjamos šių šalių piliečių teisės, varžoma kalbos naudojimo prieiga ir t. t.

Greitu laiku svarstysime Karaliaučiuje referendumo, Vyborgo AR idėją. Ne 1 apžvalgininkas užsimena, kad Rusijos draskymas į gabalus autonominiu variantu paskubintų fašizmo žlugimo kančias.

Ar Putleris 2014 teikėsi kreiptis į Saugumo tarybą, JTO Generalinę Asamblėją dėl Krymo regiono statuso? Pats ėmėsi šovinistinių veiksmų.
O atsiskirti nuo užzombintos masės jau nori Tatarstanas. Ir kuo greičiau….

Dana Kurmilavičiūtė. Atgimęs kaimas kvepia duona

Virginijos Juškienės nuotraukoje: šia duonele netrukus mėgausis žmonės

Šįkart mūsų kelias rieda į patį Panevėžio rajono pakraštį. Čia, likus tik porai kilometrų iki Kėdainių rajono valdų, pačiam Lietuvos vidury įsikūręs Radviliškių kaimas. Tiksliau – tai, kas iš jo likę, mat iš seniau čia buvusių 80-ies sodybų tebėra tik…trys. Vienus gyventojus dar kolūkiniais laikais iš čia išvijo melioracija, kiti išmirė, treti persikėlė į miestus. Tačiau šis kaimas Lietuvoje vis vien žinomas – jo vietovardį atspindi užrašai, ženklinantys čia gaminamą produkciją. O ji – ne bet kokia, tai – aukščiausios kokybės ir išskirtinio gardumo duonos gaminiai.
Susipažinti su čia įsikūrusiais verslininkais rekomendavo Panevėžio plėtros agentūros darbuotojai, gerai pažįstantys Audronę ir Albiną Kisielius. Ir kaip nepažins – juk šie žmonės visame regione garsėja savo organizuojamomis Duonos šventėmis, edukaciniais užsiėmimais, yra žinomi kultūrinių renginių rėmėjai.

„Tai mano vyro gimtinė, čia gyveno jo tėvai ir seneliai, taigi mums ši vieta labai brangi, – pradėjo savo pasakojimą Audronė Kisielienė, mums išsiritus iš autobuso ir nuskubėjus slėptis po stogu nuo staiga užklupusio lietaus. – Radviliškių kaimo pavadinimą valdininkai gal jau ir iš Lietuvos žemėlapių išbraukė, bet mes, nenorėdami, kad šis vietovardis išnyktų, savo įmonę pavadinome būtent jo vardu – Radviliškių kaimo kepykla… Norėjom išsaugoti tai, kas žmogui brangiausia – jo prisiminimus, savo giminės šaknis. Štai po šiuo klevu kažkada stovėjo medinis kryžius, prie kurio nuolat melsdavosi mano vyro močiutė. Nebėra jos, sudūlėjo ir senasis kryžius. Nuėmėm ant jo kabėjusį Nukryžiuotojo atvaizdą ir toje pačioje vietoje pastatėm koplytstulpį – Kisielių giminės ir gimtojo kaimo gyventojų atminimui. Norim, kad mūsų anūkai niekada neužmirštų, kur gyveno jų seneliai ir proseneliai“.

Lietus pamažu liovėsi, ir jau galėjome pasidairyti po erdvią ir gražiai sutvarkytą Kisielių sodybą. Vešlios žalumos fone išryškėjo medinės skulptūros, simbolizuojančios Duonos kelią. Kiekvienas drožinys įamžina darbus, kuriuos turi atlikti žmogus, kol duona atkeliauja ant jo stalo. Šiuos meno kūrinius išdrožė artimas Kisielių šeimos bičiulis skulptorius Eduardas Titas iš Miežiškių. Pasak šeimininkų, skulptūros – ne tik sodybos puošmena, jos labai pasitarnauja čia organizuojamiems edukaciniams užsiėmimams, kurių nariai – dažniausiai jauni žmonės.

„Atvykusiems vaikams visada sakau: duona nėra vien paprastas maistas, tai – vertybė, sunkaus triūso rezultatas, ir ją nuolat turi lydėti pagarba“, – tęsė savo mintis šeimininkė. – Apskritai visa, kas šioje sodyboje sukurta, yra susiję su mūsų tautos tradicijų puoselėjimu“.
Taigi, ir duona čia kepama tradicinė, lietuviška, naudojant senovėje įprastą įrangą.

Kol gryčios sienos aprasos…

Tikros kaimiškos ruginės duonos receptą Audronė Kisielienė gavo iš savo pažįstamos Petronėlės Kurulienės. Ši, jau Anapilin iškeliavusi močiutė prieš 26-erius metus pasidalijo savosios duonos raugu ir kepimo paslaptimis, tad pagal jos rekomendacijas iškeptas produktas taip ir vadinamas – „Petronėlės duona“. Ji pripažinta Tautinio paveldo produktu ir yra sertifikuota Lietuvoje. Beje, tai vienintelis rankomis minkomas kepinys.

Virginijos Juškienės nuotraukoje: kol duona minkoma, apie su ja susijusias tradicijas pasakoja Audronė Kisielienė

O kad duonos minkymas – labai nelengvas darbas, netrukus pamatėme patys. Mat šeimininkės pakviesti, užsukome į pačią kepyklos „širdį“ – patalpas, kuriose kepama duona. Čia išvydome didžiulę elektrinę krosnį, o šalia jos – malkomis kūrenamą duonkepę, tačiau ši naudojama retai, tik kokį kartą metuose, juk tokią iškūrenti tenka labai ilgai. Prie elektrinių kepimo įrenginių darbavosi viena iš darbščiųjų Audronės pagalbininkių, duonkubilyje minkiusi tešlą. Mes ir toliau nesiliovėme klausinėti Audronės Kisielienės apie viską, kas susiję su duonos kepimu, ir iki soties prisifotografuoti spėjom, o moteris vis minkė ir minkė tešlą. Nuo duonkubilio apačios buvo iškeliami vis nauji ir nauji tešlos gabalai – kad neliktų rūpestingos minkytojos nepaliestų „sluoksnių“. Minkytoja kartais pažvelgdavo į savo rankas – kiek gi jos aplipusios tešla? Jeigu iš pradžių ši laikėsi kaip prilipinta, tai vėliau vis labiau ir labiau atšokdavo, kol galiausiai kepėjos rankos liko visiškai „plikos“. Viskas! Laikas duonelei keliauti į krosnį!

“Anksčiau buvo sakoma: „„Minkyk tešlą tol, kol gryčios sienos aprasos!”, – komentavo šį procesą ponia Audronė. – Atvirai sakant, aprasodavo ne sienos, o moters kakta – nuo didžiulio jėgų įtempimo…“

Su duonos kepimu susiję daug tradicijų ir papročių…

Išgirdome, kaip anksčiau, nusižiūrėjęs kokią mergaitę, vaikinas mįslydavo: vesčiau ją, bet ar bus gera šeimininkė? Su piršliu nuvyksta pasižvalgyti, susėda prie stalo, kalbasi, vaišinasi, ir staiga piršlys sako: „Turiu tokią bėdą: bevažiuojant pas jus, sunegalavo mano arklys. Gal turėtumėte sudžiūvusios duonos tešlos – nuo jos jis iškart pasveiktų“. Mergaitė šmaukšt, atsiraitoja palaidinės rankoves ir sako: „Tikrai turiu, prieš penkias dienas duoną kepiau, tešla taip ir liko prilipusi prie odos, tuoj tą luobelę nugramdysiu“. Išgirdus šiuos žodžius, jaunikiui su piršliu tuoj tampa aišku, kad mergina nesugeba geros duonos iškepti, tad kam tokią vesti…

Virginijos Juškienės nuotraukoje: duonelė va šitaip išglostoma, išmyluojama

Susidomėję klausomės Audronės Kisielienės pasakojimo apie duoną – rodos, daug kas žinoma, bet kiek daug dar negirdėtų dalykų!

„Duonos kepimas visada būdavo šventa motinos pareiga. Savo įgūdžius ji būtinai perduodavo dukrai. Merginos iškeptos pirmosios duonos ragavimas būdavo susijęs su tam tikrais ritualais. Tėvas, paragavęs dukters iškeptos duonos, pasisodindavo ją ant suolelio, pabučiuodavo į kaktą ir su visu suoleliu atsukdavo į duris, tardamas: viskas, dukrele, duoną kepti išmokai, jau gali tekėti…

Tradiciškai moterys duoną kepdavo šeštadieniais. Tądien kiekviena šeimininkė apsivilkdavo švaria suknele, galvą apsigobdavo išskalbta skarele ir tik tada prieidavo prie duonkubilio. Išmirkytą tešlą dėdavo arba ant kopūstlapių, arba ant klevo lapų, arba ant ajerų. Pastarieji, augantys tik švariame vandenyje, skleidžia puikų aromatą, o anksčiau, kai iškepta duona buvo laikoma kamaroje, jų kvapas atbaidydavo įvairius vabaliukus…“

Virginijos Juškienės nuotraukoje: nelengvas duonos augintojų triūsas

Ir naujus įgūdžius formavome, ir naują skonį išbandėme

…Taigi, kaip minėjau, tešla jau nebelimpa prie minkytojos rankų, ir mes visi pakviečiami talkon. Tiksliau – paraginami suformuoti ir išsikepti po kepalėlį duonos, kurią vėliau galėsime vežtis namo, kaip lauktuves namiškiams.

Entuziastingai imamės darbo. Sumirkę rankas vandenyje, glostome, lyginame savuosius kepalėlius, kad tik neliktų jokio tarpelio tešloje, kad ji nesuskiltų kepama. Visų nuotaika puiki, o tai, pasak šeimininkės, privalomas dalykas: blogai nusiteikusios kepėjos duona visada bus prasta!

O po to prasideda puošyba. Čia jau kiekvienas pasitelkiame savo fantaziją: kas katės letenėlių raštą pritaiko, kas įspaudus šonuose padaro, kas skylutėmis tešlą margina… Tik kryželiu duonos nieks neženklina: šis ženklas – grynai simbolinis, tai pirmojo į krosnį šaunamo kepaliuko privilegija…

Pagaliau mūsų suformuoti kepaliukai keliauja į krosnį. Galėtume ir pailsėti, bet šeimininkės neleidžia: teks dar gaminti rauguolius! Taip taip, klaidos nepadariau, būtent rauguolius, o ne raguolius! Ir lipdyti juos teks iš tos pačios duoninės tešlos, dar likusios duonkubilyje.

„Tą dieną, kai reikėdavo kepti duoną, moterys būdavo labai užsiėmusios. Gaminti valgį šeimai tiesiog nelikdavo laiko, tad kepėjos paimdavo tos pačios ruginės tešlos, suformuodavo iš jų mažus paplotėlius, pavoliodavo juos miltuose ir įmesdavo į verdantį vandenį. Tokie duonskryliai, arba, kaip mes juos vadiname, rauguoliai, būdavo valgomi su spirgučiais.“

Lipdėme skryliukus, spėliodami, koks vis dėlto bus jų skonis. Nei vienam iš mūsų, pasirodo, iki šiol nebuvo tekę jų valgyti. O kai susėdome prie stalo ir šeimininkės atnešė dubenį garuojančių rauguolių, raginti paragauti neprireikė, rankos pačios tiesėsi link naujovės. Tikrai skanu, netgi labai!

Virginijos Juškienės nuotraukoje: netrukus ragausime rauguolių

Produkcija keliauja ir po Lietuvą, ir svetur

Nepaprastai gardi pasirodė ir šios kepyklos duona, apie kurią visąlaik ir sukosi pokalbis prie stalo. Pasirodo, „Radviliškių kaimo kepyklos“ produkcija yra pasklidusi po visą Lietuvą; ją mielai užsakinėja didieji prekybos centrai, dažniausiai įdėdami į skyrius, kuriuose prekiaujama ūkininkų produkcija. Radviliškių kepiniai turi savo gerbėjų, ir išparduodami visi. O juk asortimentas nemažas: apie 70 rūšių gaminių kasdien patiekiama pirkėjams. Pradėję nuo dviejų rūšių duonos ir batonų, verslininkai dabar gali pasigirti tiekiantys skirtingiausius kepinius. Pasak Audronės Kisielienės, visada populiariausia buvo ir bus juoda tradicinė duona, nors pandemijos metu buvo itin išaugusi saldžiosios produkcijos paklausa. Nekeista: daug laiko namuose praleidę žmonės bent kokio malonumo troško, o kas gali būti malonesnio negu mėgautis puikiausio skonio pyragais, sausainiais, šimtalapiais, šakočiais… Ir jausti tikrų, naminių kepinių skonį – tokių, kokių nebent pas mamą gali paragauti…

Verslininkai pasakojo, jog jų kepamos produkcijos kiekis svyruoja – priklausomai nuo to, kokie užsakymai gaunami. Paprastai duona kepama dideliais, po tris – keturis kilogramus sveriančiais kepalais. Kepykla dirba viena pamaina – nuo 8 val. ryto iki 17 val. Vakarinio ir naktinio darbo nesama, tačiau porą tonų kepinių per dieną tikrai iškepama. Ir į užsienį kepiniai keliauja: jų užsako Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje esantys prekybos centrai, mūsų duoną mėgsta ir kaimynai lenkai. Užsieniečiai turi galimybę paragauti lietuviškos duonos per parodas, kuriose „Radviliškių kaimo kepykla“ nuolat dalyvauja.

Virginijos Juškienės nuotraukoje: Duonos kelio skulptūros Kisielių sodyboje

„Šių metų gegužę mano sūnus vyko į Briuselyje organizuotą Duonos šventę. Beje, joje mūsų kepykla dalyvavo jau devintą kartą; o joje tradiciškai dalyvauja visų ES šalių duonos gamintojai. Tai būna puiki proga susitikti su ten gyvenančiais lietuvių bendruomenės nariais, kurie visada mus aplanko. Keista, tačiau pastebėjome ir tokią neįprastą tendenciją, kad lietuviškos juodos duonos parodos metu daugiausia nuperka tamsiaodžiai Belgijos piliečiai“, – pasakoja Audronė Kisielienė.

Radviliškių kaimo kepykloje darbuojasi 49 darbuotojai, įskaitant ir buhalterius, ir vairuotojus, ir įvairiose vietovėse šia duona prekiaujančias pardavėjas. Į šeimos verslą įsitraukęs ir vienas iš Kisielių sūnų. Jau šešerius metus į Radviliškius jis kasdien atvyksta iš Vilniaus, kuriame gyvena. Į klausimą, ar pavyksta ištrūkti atostogų, verslininkai atsakė: taip, bet visi vienu metu išvažiuoti negalime, vis vien kuris nors iš šeimos narių turi likti. Pati Audronė prisipažino kasdien besikelianti ketvirtą valandą ryto: juk reikia išleisti mašinas, išvežiojančias produkciją. Sūnui tenka spręsti klausimus, susijusius su viešaisiais pirkimais, tvarkyti dokumentaciją, na, o vyrui tenka sodybos tvarkymo rūpesčiai. Sodybą supa penkių hektarų žemės plotas su dirbtiniu tvenkiniu, didžiulis sodas su obelaitėmis ir riešutmedžiais, kurių produkcijos dalis taip pat panaudojama konditerijos reikmėms…

Na, o netrukus į Radviliškių kaimą atgūžės šimtai svečių. Vyks tradicinė Duonos šventė – su liaudies meno kolektyvų pasirodymais, amatininkų demonstruojamais gaminiais, su duonos kepinių degustacija ir rauguolių virimu… Daugybė Panevėžio ir kitų regionų žmonių nekantriai laukia šios jaukios, šiltos, „naminės“ šventės, ir yra labai dėkingi jos iniciatoriams – Audronei ir Albinui Kisieliams.

Kastytis Braziulis. Britai siekia kurti trijų jūrų sąjungą, o Senoji Europa nepatenkinta nauju konkurentu

2

Gyvename įdomiu laiku. Vyksta arši konkurencinė kova dėl dominavimo pasaulyje. Kas išliks, o kas kris? Kas įgys, o kas praras įtakas, galias ir rinkas?

Šis mėnuo yra turtingas pasaulio lyderių susitikimais. Susitinka G-7, NATO, ES lyderiai, Ramšteino darinys, BRIKS, Rusijos tarptautinis ekonomikos forumas, asmeninės įtakingų šalių lyderių kelionės į Kijevą, nes Kijeve sprendžiasi pasaulio ateitis.

G-7, NATO, ES lyderiai, Ramšteino darinys kaip viena sąjunga konkuruoja su BRIKS. Vakariečiai nori išlaikyti dominavimą pasaulyje, o BRIKS siekia nuversti juos nuo pasaulinio dominavimo pjedestalo. Kas yra vakariečiai, visiems aišku. Neverta ties jais sustoti. BRIKS yra Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos sąjunga, įkurta tam, kad panaikintų JAV dominavimą pasaulyje. Šios šalys yra labai skirtingos (religijos, kultūros, gyvenimo būdo ir kt. srityse), tačiau jas vienija vienas bendras priešas – JAV dominavimas. Jie renkasi mėnesio pabaigoje, bus įdomu sužinoti darbotvarkę ir priimtus sprendimus.

Tarpusavį konkuruoja vakariečiai. Senoji Europa (Vokietija, Prancūzija, Italija) prieš JAV ir britus. Ramšteiną inicijavo, jam vadovauja, o per jį ir kitiems JAV. Ji spaudžia europiečius. Britai siekia kurti trijų jūrų sąjungą, JAV remia šią idėja, o Senoji Europa nepatenkinta nauju konkurentu, jei toks atsirastų. Vyksta trintis. Štai vienas požymis. Į Kijevą išvyko Senosios Europos lyderiai, o kitą dieną netikėtai atvyko birtų premjeras ir atvežė Zelenskiui itin rimtų dovanų. Džonsonas pasisakymą savo partijos suvažiavime iškeitė į Kijevą. Matyt, yra itin svarbu.

Trintis vyksta ir pačioje Europos Sąjungoje. Senoji Europa ilgą laiką dominavo sąjungoje. Merkel valdė ją griežta ranka. Dabar gi senieji praranda įtaką ir galias. Pradėjo reikštis kiti. Senieji puikiai supranta, kad jei Ukraina taps ES nare, tai jie praras savo dominavimą. Žiūrėkite, Lenkija, Ukraina, Lietuva ir kita Rytų Europa sudarytų itin stiprią ir įtakingą jėgą ES valdžioje. Su kuria reikėtų tartis, derėtis ir daugelyje atvejų nusileisti. Rusija prarastų savo užtarėjus ES valdžioje.

Rusijos tarptautinis ekonomikos forumas. Net nebežinau ką apie šį darinį rašyti. Nieko ten ypatingo neįvyko. Putino kalba, kurios visi dėmesingai laukė ir klausė, pasirodė itin silpna. Be jokių krypčių, naujienų, tik istorinės svajos ir eiliniai nusikalbėjimai. Galima išskirti talibus, kurie atsiuntė savo trečios eilės pagal ypatumą valstybės žmones. Galima išskirti LNR, DNR keistų darinių atstovus. Šis forumas pasaulio politikoje nepadarys jokios įtakos, nors putinas stengėsi.

Trumpa ir preliminari išvada. Kas išliks ir kas kris? Sunku pasakyti, tačiau vienas dalykas yra visiškai aiškus. Rusija kris ir praras viską: įtakas, galias ir rinkas. Prieš vasario 24 ji buvo stipri pasaulinio lygio žaidėja. Su ja kalbėjosi kiti, net Amerikos prezidentas tarėsi. Per kelis mėnesius ji nusirito į žemumas ir tapo eiline pasaulio valstybe. Konkurentas eliminuotas. DON.

Signatarai, pasisakantys prieš Civilinės sąjungos įstatymą, siūlo surengti referendiumą

Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen

Lietuvos Respublikos Seimo nariams

Mes, Akto dėl nepriklausomos valstybės atstatymo signatarai, matydami kylančias grėsmes mūsų Tautos ateičiai, visuomenės tvarumui bei santarvei, išoriniam ir vidiniam saugumui, Lietuvai esant nestabilioje geopolitinėje padėtyje bei išgyvenant gilią demografinę krizę šių neeilinių istorinių iššūkių akivaizdoje, kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimo narius ir Prezidentą prašydami išsaugoti Lietuvos įstatymuose šeimos sampratą, kuriai pritarė didžioji dauguma Lietuvos gyventojų referendume priimdami Konstituciją ir kuriai didžioji visuomenės dauguma tebepritaria iki šiol, nepriiminėti lyčiai neutralios Civilinės sąjungos įstatymo, kuriuo būtų suteikiamas šeimos teisinis statusas tos pačios lyties poros bendram gyvenimui .

Lyčiai neutralios civilinės sąjungos įteisinimas nėra sprendimas dėl eilinio įstatymo. Tai yra sprendimas, kuris prieštarauja visuomenės sutarimui dėl šeimos, kuri yra valstybės ir visuomenės pagrindas. Konstitucijos 38 straipsnis skelbia, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Civilinės sąjungos įstatymas iš esmės keistų šį pagrindą, nes sukurtų Konstitucijoje nenumatytą šeimos kūrimo pagrindą – lyčiai neutralią civilinę sąjungą, kuri suteiktų teisinį šeimos statusą ir tos pačios lyties poroms.

Šeimai skirtame Konstitucijos 38 straipsnyje šeima kildinama iš įtvirtinto lyčių papildomumo principo, anot kurio santuoka kyla tik iš laisvo vyro ir moters sutarimo bei tėvystės, motinystės ir vaikystės santykių taip pat kylančių tik iš vyro ir moters sąjungos. Kitokių šeimos kūrimo pagrindų, tokių kaip lyčiai neutrali partnerystė ar sąjunga mūsų valstybės Konstitucijoje nėra numatyta. Lyčiai neutralios civilinės sąjungos įteisinimas Seimo priimtu įstatymu reikštų Konstitucijos kaip Lietuvos piliečių sutarties ir joje įtvirtintos tautos valios paneigimą tokiu svarbiu klausimu kaip šeima, visuomenės ir valstybės pagrindas, sukuriant naujus Konstitucijoje nenumatytus teisinius šeimos atsiradimo pagrindus.

Visuomenės apklausos rodo, kad virš 70 proc. Lietuvos visuomenės nepritaria, kad tos pačios lyties asmenų poros bendram gyvenimui mūsų valstybėje būtų suteiktas šeimos teisinis statusas. Šis nepritarimas reiškia, jog didžioji dauguma piliečių nepritaria, kad būtų keičiama visuomenės sutartis dėl to kas yra šeima. Lietuvos Respublikos Seimas, įteisindamas palaikymo visuomenėje neturintį ir Konstitucijoje nenumatytą šeimos kūrimo pagrindą – civilinę sąjungą tarp tos pačios lyties asmenų – grubiai viršytų savo galias ir tautos jam suteiktą mandatą.

Lietuvos Konstitucijos autoriai ir Konstituciją priėmusi Tauta aiškiai suprato, kad yra dvi lytys -vyro ir moters, kurios papildo viena kitą ir šis lyčių papildomumas yra būtina sąlyga dviem asmenims siekiant sukurti šeimos teisinius santykius. Lyčių papildomumas yra būtina sąlyga ne tik dviejų asmenų susitarimu kuriamiems šeimos santykiams, bet jis yra būtina sąlyga ir visiems kitiems santykiams, kuriuos visuomenė atpažįsta ir pripažįsta kaip šeimos teisiniams santykiams atsirasti. Šeimos santykiai siejantys vaikus su jų tėčiais ir mamomis, brolius ir seseris, artimuosius giminaičius egzistuoja dėka vyro ir moters lyčių tarpusavio papildomumo. Iš vyro ir moters sąjungos, tėvystės, motinystės ir vaikystės kylanti šeima objektyviai skiriasi nuo kitų bendro gyvenimo formų todėl, kad ji užtikrina visuomenės atsinaujinimą ir tęstinumą. Vyro ir moters šeima sukuria natūralias prielaidas vaikams gimti ir augti jiems palankiausioje aplinkoje – kartu su savo tėvais. Taigi ji esmingai prisideda prie visuomenės bendrojo gėrio, tenkindama ne tik privatų, bet ir viešąjį interesą, užtikrina mūsų visuomenės ir valstybės išlikimą. Visos kitos bendro gyvenimo formos yra skirtos privačių asmenų interesų tenkinimui ir negali pretenduoti į vyro ir moters sąjungai lygiavertį šeimos teisinį statusą su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Tai yra ypatingai svarbu šiuo metu, kai mūsų valstybė yra gilios demografinės krizės akivaizdoje, iš kurios galime išeiti ne eksperimentuodami su šeima, bet jai skirdami ypatingą dėmesį, ją visokeriopai stiprindami ir puoselėdami, nes tik joje gimsta, auga ir formuojasi mūsų naujoji karta.

Lietuva atsisakydama įteisinti tos pačios lyties asmenų sąjungas nepažeistų nei teisingumo, nei asmenų orumo, nei teisinės valstybės principų. Priešingai – Seimui prieš Tautos valią įteisinus lyčiai neutralią partnerystę būtų pažeistas teisingumas, didelės dalies piliečių orumas ir teisinės valstybės principai. Teisingumo principas reikalauja vienodus traktuoti vienodai, o skirtingus skirtingai. Skirtingas iš lyčių tarpusavio papildomumo kylančios šeimos ir kitų bendro gyvenimo formų traktavimas neprieštarauja teisingumui. Tačiau teisingumas ir asmens orumas būtų šiurkščiai pažeistas jei valstybė savo piliečiams sukurtų teisinę pareigą šeima laikyti tas bendro gyvenimo formas, kurios nėra susiję su lyčių papildomumu. Šeimos teisinio statuso suteikimas tos pačios lyties poroms neišvengiamai turėtų teisines pasekmes ne tik valstybės institucijų, bet taip pat ir piliečių teisėms bei pareigoms. Teisinės valstybės pamatas yra pagarba žmogaus teisėms. Valstybė įsipareigodama gerbti žmogaus teises, tačiau neįsipareigoja žmogaus teises tapatinti su atskirų visuomenės grupių interesais. Valstybė, atsisakydama įteisinti lyčiai neutralią civilinę sąjungą, nepažeistų jokių tarptautinių dokumentų ar žmogaus teisių, nes tokių universalių žmogaus teisių nėra. Kiekviena valstybė yra laisva apibrėžti šeimą pagal savo visuomenės nuostatas. Tai pripažino ir LR Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 11 d. nutarime: „Konvencijoje nenustatyta bendra pareiga valstybėms dalyvėms vidaus teisėje užtikrinti tos pačios lyties asmenims galimybę sudaryti santuoką ar leisti partnerystę; šioje srityje valstybės naudojasi savo vertinimo laisve“.

Lyčiai neutralios civilinės sąjungos suteiktas šeimos teisinis statusas vienalytėms poroms duotų teisinį pagrindą teismuose ginčyti bet kurį teisinį reguliavimą numatantį skirtingą santuoką ir civilinę sąjungą sudariusių asmenų traktavimą kaip „diskriminacinį“. Kaip rodo daugelio valstybių patirtis, tai vienalytėms poroms teismuose leistų ilgainiui išsikovoti įsivaikinimo teisę, teisę vaikus „įsigyti“ dirbtinio apvaisinimo ar surogacijos būdu, ignoruotų prigimtinį vaiko interesą turėti tėtį ir mamą, nes deklaruotų, kad net šeimos kūrimo etape tai nėra siekiamybė. Lyčiai neutralių civilinių sąjungų sukurtas teisinis reguliavimas neišvengiamai atvęstų į teisinę situaciją, kai valstybės prioritetas teikiamas ne vaikų, bet suaugusiųjų interesams ir įgeidžiams, o jaunajai kartai per švietimo ir ugdymo programas „netradicinės šeimos“ būtų pristatomos kaip moderni šių dienų alternatyva „tradicinei vyro ir moters šeimai“.

Kadangi, teisingumo principas reikalauja vienodas situacijas traktuoti vienodai, o skirtingas – skirtingai, todėl tos pačios lyties porų ir kitų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų praktines problemas galima spręsti įteisinant ne lyčiai neutralią civilinę sąjungą, kuri kurtų šeimos teisinius santykius ir tos pačios lyties poros bendram gyvenimui, bet suteikiant artimųjų teisinį statusą ne tik giminystės ryšiais susijusiems asmenims, bet ir asmenims kurie yra pasirašę susitarimą dėl bendro gyvenimo arba tarpusavio išlaikymo, arba globos, taip neimplikuojant šeimos teisinių santykių tos pačios lyties poroms bendram gyvenimui. Asmenis siejančio artimo ryšio, kylančio iš jų artimo socialinio ryšio teisinis pripažinimas ne tik atsižvelgtų į egzistuojančią socialinę įvairovę, bet prisidėtų prie socialinės atskirties visuomenėje mažinimo nepažeidžiant teisingumo reikalavimų ir visuomenės sutarties.

Pagarba visuomenės sutarčiai sudarytai priimant Konstituciją, šią sutartį grindžiantiems pamatiniams teisingumo, demokratijos reikalavimams bei pagarba piliečių laisvei nebūti verčiamiems laikyti šeima tai, kas prieštarauja teisingam protui ir moralinėms nuostatoms, įpareigoja nepritarti siūlymui įteisinti lyčiai neutralias civilines sąjungas.

Todėl prašome Lietuvos Respublikos Prezidentą ir Seimo narius:

  1. balsuoti prieš Civilinės sąjungos įstatymo projektą, o jeigu jis būtų priimtas – vetuoti;
  2. tos pačios lyties porų ir kitų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų praktines problemas spręsti, suteikiant artimųjų teisinį statusą ne tik giminystės ryšiais susijusiems asmenims, bet ir asmenims, kurie yra pasirašę susitarimą dėl bendro gyvenimo arba tarpusavio išlaikymo, arba globos, taip neimplikuojant šeimos teisinių santykių tos pačios lyties poros bendram gyvenimui;
  3. Lietuvos žmonių valią atvirai ir sąžiningai pasitikrinti surengiant referendumą dėl naujų šeimos kūrimo pagrindų įvedimo ir šeimos sampratos apibrėžimo keitimo mūsų Konstitucijoje.

Akto dėl nepriklausomos valstybės atstatymo signatarai:

Aleksandras Ambrazevičius
Leonas Apšega
Vilius Baldišius
Audrius Butkevičius
Algirdas Endriukaitis
Eimantas Grakauskas
Kęstutis Grinius
Egidijus Klumbys
Jonas Liaučius
Nikolaj Medvedev
Algimantas Norvilas
Petras Papovas
Kęstutis Rimkus
Audrius Rudys
Benediktas Rupeika
Algimantas Sėjūnas
Jonas Šimėnas
Vidmantas Žiemelis

Karas Ukrainoje. Šimtas penkioliktoji (birželio 18 diena)

0


Prezidentas Volodymyras Zelenskis palankiai įvertino teigiamą Europos Komisijos išvadą suteikti Ukrainai kandidatės statusą. „Tai pirmas žingsnis narystės ES link, kuris neabejotinai priartins mūsų pergalę. Dėkojame pirmininkei Ursulai von der Leyen ir visiems EK nariams už šį istorinį sprendimą. Tikiuosi teigiamų kitos savaitės ES aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų”, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter”. Kandidatės statusas suteiktas ir Moldovai.

Vieni apžvalgininkai ir politikai su itin dideliu entuziasmu sutiko šią Komisijos išvadą, kiti gi reagavo santūriai, sakydami, kad tai – nieko kol kas faktiškai nereiškiantis informacinis triukšmas. Mes vertiname, kad tai svarbus pirmas žingsnis ilgame nelengvame kelyje bei žvelgiame į Komisijos išvadą daugiau iš psichologinės perspektyvos: viltis, žinoma, kvailių motina, bet be jos vaikų iš viso nebūtų.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas atvyko į Ukrainą iš anksto neskelbto vizito. Pranešama, kad B. Johnsonas turėjo dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime Donkasteryje, tačiau paskutinę minutę atsisakė ir išvyko į Kyjivą.

Na džiaugiasi širdis, tikrai. Pirma, niekas nieko nežada, nesipiarina, ir nekomentuoja, o ima ir padaro. Antra, atvykstama kaip pas gerą draugą, pasikalbėti ir pasidalinti rūpesčiais. Trečia, mums be galo knieti sužinoti, tai koks gi buvo abiejų lyderių pokalbių turinys: ar tik Borisas neatvyko pasitikrinti, ką trys karaliai siūlė dieną prieš? Gal kokią Lotaringiją Putkai nuramint?

Ankstų penktadienio rytą Rusijos karo laivas du kartus pažeidė Danijos teritorinius vandenis į šiaurę nuo Bornholmo salos Baltijos jūroje, kur vyko demokratijos festivalis. Jame dalyvavo aukšti pareigūnai ir verslininkai, pranešė Danijos ginkluotosios pajėgos.

Su nuoširdžia ir didžiule pagarba Danijai ir jos žmonėms, šaliai, kuri visada pirmoji, nelaukdama Aljanso, Europos Sąjungos ar kitų tarptautinių institucijų pritarimo ar parėdymų, skuba į pagalbą Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, drįstame prašyti daugiau – jėga stabdyti agresoriaus laivus, orlaivius, karius, neva diplomatus ir kitą bjaurastį. Imkime pavyzdį – šiuo atveju – iš turkų.

Rusija pakvietė Kinijos prezidentą, Komunistų partijos lyderį ir diktatorių Xi Jinpingą penktadienį pasakyti kalbą Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume. Kalbėdamas per vaizdo ryšį, Xi forume sakė, kad būtina „kurti atvirą pasaulio ekonomiką ir atmesti bandymus atsieti, nutraukti tiekimą, vienašališkas sankcijas ir maksimalų spaudimą”, šeštadienį pranešė valstybinė kinų žiniasklaida.

Įdomu, kodėl nepranešė, kad Putleris ilgą laiką negalėjo pasisakyti, o daugelis dalyvių užsiregistruoti ir patekti į forumą, nes šaunuoliai hakeriai nulaužė atgrubnagių maskolių IT sistemas.

Jungtinių Tautų duomenimis, per karą Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista daugiau kaip 10 000 civilių gyventojų, įskaitant šimtus vaikų. Iki birželio 16 d. vidurnakčio Kyjive žuvo ne mažiau kaip 4 509 žmonės, o 5 585 buvo sužeisti, kasdien atnaujinamoje ataskaitoje pranešė Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR). Tarp žuvusiųjų yra 294 vaikai, teigė OHCHR.
Tai ką darysim, ponios ir ponai? Ne už kalnų ir žiema. Stebėsime suvestines?


Be pakitimų. Rusai siekia pradėti puolamąją operaciją Slovjansko (ir Kramatorsko) kryptimi, o ukrainiečiai bandys smogti iš užnugario tam, kad atkirstų puolimui parengtas orkų pajėgas ir vėliau galėtų jas sunaikinti.

Rusija deportuoja civilius gyventojus iš Severodonecko į Mordoro gilumą. Nuo invazijos pradžios karo nusikaltėliai taiko viduramžių strategiją – prievartauja moteris ir jas, kartu su vaikais, išgabena į savo teritoriją, vyrus kolaborantus mobilizuoja į karines struktūras tam, kad jie žūtų kovodami su savo pačių valstybe, kurią išdavė, likusius visus besipriešinančius suvaro į koncentracijos stovyklas.

Demokratinis, už žmogaus teises vėliavomis ir lozungais kovojantis, pasaulis susineraminęs dūsauja ir laukia, kas bus. Kas bus, mes žinom – bemojuojant vėliavytėmis, ateis eilė ir mums. Kai kas gal ir gėlių šiltam sutikimui pasiruoš.



Šiaurėje rusai vykdė žvalgybines ir diversines operacijas į pietus nuo Sumų.

Šiaurės rytuose į pietus nuo Charkivo ir į pietryčius nuo Iziumo ruošdamiesi platesnio masto puolimui goblinai artilerija ir aviacija apšaudė ukrainiečių gynybines pozicijas.

Rytuose toliau vyko mūšiai aplink ir Severodonecko mieste, rusai naudojo aviaciją nesirinkdami taikinių.

Pietuose toliašaude artilerija ir raketomis žudikai smogė daugeliui gyvenviečių palei fronto liniją siekdami kuo daugiau civilių aukų. Nepatvirtintais duomenimis Mykolaive griaudėjo sprogimai, tikėtina, po sparnuotųjų raketų smūgių.

Rusai paleido šešias raketas į Kremenčuko naftos perdirbimo gamyklą. Ir pataikė į dar du šiluminės elektrinės pastatus, tačiau nukentėjusiųjų nebuvo.

Nuskendo Rusijos Juodosios jūros laivyno vilkikas „Vasylij Bech”. Birželio 17 d. naktį Ukrainos ginkluotosios pajėgos vilkikui smogė daniškomis raketomis „Harpoon”. Žvalgybos teigimu, laivas gabeno ginklus į taktiškai svarbią Gyvatės salą.

Be nuskandinto maskolių laivo, per praėjusią parą ukrainiečiai numušė rusų naikintuvą ir į pavėsį padėjo dar apie 200 driskių.
Okupuotame Donecko mieste pokši ir dega orkų amunicijos sandėliai. Karštos dienos nusimato ir ateityje.

 

̨̌ ̇ ̄

*****

uninan.net

Didžioji Britanija pasiūlė Ukrainai didelio masto karinio parengimo programą.

Johnsonas pasiūlė pradėti programą su galimybe kas 120 dienų apmokyti iki 10 000 Ukrainos karių. Tai pareiškė jis susitikime su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Didžiosios Britanijos premjeras taip pat pridūrė, kad jo neskelbtas vizitas į Kijevą turėtų pasiųsti Ukrainos žmonėms aiškią ir paprastą žinią apie paramą savo šaliai.

„JK yra su jumis ir mes būsime su jumis tol, kol laimėsite“, – sakė Johnsonas.

Primename, kad birželio 17 d. Johnsonas atvyko į Kijevą iš anksto neskelbtu vizitu.

Prezidento kanceliarijos ir vyriausybės komanda su Johnsonu aptarė sunkiosios ginkluotės ir oro gynybos sistemų tiekimo poreikį, ekonominę paramą Ukrainai, padidintą sankcijų spaudimą Rusijai, ypač tarptautinės McFaul-Yermak grupės pasiūlymus.

Taip pat tarp temų buvo ir saugumo garantijos Ukrainai bei būtinybė Rusijai atlyginti Ukrainos valstybei padarytą žalą.

******

Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet pareiškė, kad žūtys ir griuvėsiai Mariupolio uostamiestyje rodo „šiurkščius” tarptautinės žmogaus teisės pažeidimus. Ji taip pat sakė, kad šis miestas yra „mirtiniausia vieta Ukrainoje”, ir išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie „filtravimo” procesus. Su-si-rū-pi-ni-mą.

Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Rumunijos vadovai susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kad išreikštų paramą, kuri, kaip tikisi Kyjivas, padės užtikrinti didesnį ginklų tiekimą ir griežtesnes sankcijas Rusijai. Per pirmąjį tokį vizitą į Ukrainos sostinę nuo Rusijos invazijos pradžios Prancūzijos Emmanuelis Macronas, Vokietijos Olafas Scholzas, Italijos Mario Draghi ir Rumunijos Klausas Iohannisas ketvirtadienį taip pat išreiškė paramą Kyjivo siekiui prisijungti prie Europos Sąjungos.

Ko tai aplodismentai skystoki, ar čia tik mums taip atrodo?

Karo nusikaltimų bendrininkas, Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras ir nepataisomas melagis S. Lavrovas, duodamas interviu BBC sakė, kad Rusija neužpuolė Ukrainos. ” – Mes neįsiveržėme į Ukrainą. Paskelbėme „specialiąją karinę operaciją”, kai nebeturėjome kaip paaiškinti Vakarams, kad jie vykdo nusikalstamą veiklą, įtraukdami Ukrainą į NATO”, – išvertęs akis bubleno Putlerio draugelis.

Štai ji, rusofašistiškoji ideologija visame gražume – mes, Putinas ir Rusija, pasiimame viską ultimatumais ir/arba jėga. Kai Rusija ir jos zombiai prievartauja, žudo, degina, sprogdina, terorizuoja – tai vadinama teisingumu ir prigimtine Rusijos teise. Kai bet kuri kita šalis, saugodamasi nuo branduolinę galvutę išsitraukusio recidivysto, su kaimynais apsitveria savo namą tvora ir jame įsistato duris, tai – nusikaltimas.

Lavrovai, dvišakį liežuvį, ragus ir kanopas tik kartuvių kilpa nusiųsti atgal į pragarą gali. Ten, verdant smalos puode, Kobzonui ir Žirinovskiui apie NATO nusikaltimus bus laiko visą amžinybę aiškint.

Duomenys rodo, kad tūkstančiai milijonierių bando palikti Rusiją, o tolesnis verslo ir oligarchų bendruomenės išvykimas tikriausiai dar labiau padidins ilgalaikę karo žalą jos ekonomikai, penktadienį pareiškė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija. Migracijos paraiškos rodo, kad 15000 Rusijos milijonierių tikriausiai jau bando išvykti, teigė ministerija.

Būtent tai ir yra Achilo kulnas. Vos tik prasidėjus invazijai sakėme, kad visus RF piliečius, neturinčius pagrindo būti Vakaruose (pvz., politinis persekiojimas ar mirtinos ligos, kurių gydymui būtina Vakarų medicina) reikia paskelbti nepageidaujamais ir išsiųsti į Maskoliją. Laikas gal jau baigti su „mes čia niekuo dėti, čia dėl visko kaltas Putka” ir siųsti juos į šalį, kuriai jie moka mokesčius – tegu daro tvarką savo srutų duobėje.

Nyderlandų žvalgybos tarnyba išaiškino Rusijos agentą, kuris pasinaudodamas suklastota tapatybe bandė įsiskverbti į Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), tiriantį kaltinimus Rusijai karo nusikaltimais Ukrainoje. S. Čerkasovas sukūrė sudėtingą priedangos istoriją tam, kad š.m. balandžio mėnesį patektų į Nyderlandus kaip Brazilijos pilietis ir galėtų stažuotis Hagoje įsikūrusiame TBT, ketvirtadienį naujienų agentūrai „Reuters” sakė tarnybos vadovas.

Vaje, kiek vargo. O Putkos ir jo sėbrų ten seniai jau laukia nesulaukia. Ir jokių priedangos istorijų nereikia.

Nei viena pusė nepasiekė reikšmingesnių pergalių. Ukrainiečiai nori tęsti puolimą pietuose, taip spaudžiant rusus permesti pajėgas iš rytų ir pietryčių Chersono link. Rusai gi spaudžia šiaurės rytuose ir rytuose, mėgindami nustumti ukrainiečius į vakarus, ruošdamiesi pozicijas / placdarmą tolimesniam slinkimui iš pietų ir šiaurės į Krivyj Rihą, strategiškai reikšmingą metalurgijos centrą.

Ukraina dar kartą įvardino, kad gynėjams tragiškai trūksta salvinės ugnies raketų sistemų ir sunkiosios artilerijos bei dronų. Vakarų paramos reikia dabar, ne už dviejų mėnesių.

Mums regisi, kad Vakaruose nuolatinis kalbėjimas apie strateginę Ukrainos pergalę ir Rusijos pralaimėjimą yra kaip kompresas, kaip poteriai lavonui. Nežiūrint pergalės mantros, išsakomos patogiai sėdint už plačių ažuolinių stalų nuo 8 iki 5 – šeštadienį ir sekmadienį prašome netrukdyti – Ukrainos gynėjai kiekvieną valandą be išeiginių žūva nuo okupanto ugnies, ir tą dabar galima sustabdyti tik jėga.

Šiaurėje tuoj už Rusijos – Ukrainos sienos praėjusią parą vyko mūšiai, taip pat ir Charkivo apylinkėse. Rusai skelbiasi vėl (?) užėmę Krasnopilje į prietryčius nuo Sumų, tačiau ukrainiečių teigimu, rusų ataka atremta, okupantas atsitraukė.

Šiaurės rytuose rusams apšaudžius Lysičianską ir Severodonecką artilerija ir aviacija, mažiausiai 6 žmonės žuvo, sužeistųjų skaičius nežinomas.
Rytuose orda veržiasi Slovjansko link, mūšiai vyksta Zolotoje rajone į šiaurę nuo Popasnos. Ukrainiečiai teigia atrėmę puolimą.

Pietuose rusai iš artilerijos pabūklų bei raketinių salvinės ugnies sistemų apšaudė ukrainiečių pozicijas aplink Mykolajivą ir netoli Chersono. Ukrainiečių jungtinėms pajėgoms spaudžiant okupantą pietryčių kryptimi, dirbo gynėjų aviacija į rytus nuo Chersono link Zaporižės, kur rusai kaupia rezervus galimam puolimui, tokiu būdu kaustant rusų laisvą judėjimą fronto linijoje. Balistine raketa smogta orkų štabui Novoje Kachovkoje.

Okupacinė valdžia pripažino kolaborantę T. J. Tomiliną Chersono valstybinio universiteto rektore. 2014 m. ji buvo atleista iš universiteto dėl savo prorusiškos pozicijos. Partizanai jau ruošiasi prie jos namų kabint lapelį pagal geriausias aitvarų tradicijas: „šiuo pranešama, kad esi išgama ir už akių nuteista mirties bausme, kuri gali būti atidėta tamstai nedelsiant atsisakius einamų pareigų.”

******

 

Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos vadovai traukiniu atvyko į Kyjivą. ” – Norime parodyti ne tik solidarumą, bet ir užtikrinti, kad mūsų organizuojama pagalba – finansinė, humanitarinė ir ginklų – bus tęsiama <…> tol, kol ji bus reikalinga Ukrainos kovai”, – sakė O. Sholzas. Kancleris pridūrė, kad Rusijai taikomos ES sankcijos „prisideda prie galimybės Rusijai atsisakyti savo plano ir išvesti savo karius – nes toks yra tikslas”.

Prieš tai pasirodė informacija, kad salvinės ugnies raketų sistemos, kurias Vokietija įsipareigojo duoti Kyjivui, numatomos pristatyti liepos arba rugpjūčio mėn., kai Ukrainos kariai bus apmokyti naudotis šiais ginklais. ” – Mokymas naudotis šiais raketų paleidimo įrenginiais gali prasidėti birželio pabaigoje, o tai reiškia, kad jie gali būti pristatyti liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje”, – sakė Christine Lambrecht, Vokietijos gynybos ministrė, atvykusi į derybas su NATO kolegomis Briuselyje.

Gražu. Turime galvoje komunikaciją, nes trys numatomos pristatyti sistemos neatrodo rimtai žiūrint į Europos ekonomikos variklio pajėgumą.

Atrodo, kad Ukraina rado galimybę, nors ir nedideliais kiekiais, eksportuoti grūdus per Rumunijos Juodosios jūros uostą Konstancos mieste. Karo nualinta šalis skuba laiku eksportuoti apie 20 mln. tonų grūdų, įstrigusių jos elevatoriuose, kad atlaisvintų vietą naujam derliui kitą mėnesį. Grūdai iš Ukrainos į Konstancą transportuojami sausuma arba baržomis Dunojaus upe iš mažų Ukrainos Ismailo ir Reni uostų.

Trečiadienį paskelbtame 1 mlrd. dolerių vertės JAV karinės pagalbos Ukrainai pakete numatyta 18 haubicų ir 36 000 šaudmenų, taip pat 18 taktinių transporto priemonių haubicoms gabenti. Kartu JAV atsiųs šaudmenų anksčiau paskelbtoms didelio mobilumo artilerijos raketų sistemoms (HIMARS), keturias taktines transporto priemones technikai iš mūšio lauko išvilkti, atsargines dalis ir kitą įrangą, dvi pakrančių gynybos sistemas ir tūkstančius radijo stočių, naktinio matymo prietaisų, termovizorių bei kitų optinių prietaisų.

Dėkojame JAV ir kartu su Ukrainos gynėjais prašome siųsti viską kuo greičiau.

Rusijos Jamalo-Nencų autonominėje apygardoje Urengojaus dujų telkinyje užsidegė dujotiekis. „Gazprom Dobycha Urengoy” gamykloje tarp 7-8 dujų telkinių sprogo 1,4 m skersmens vamzdis, praneša šaltiniai Rusijoje.

Oho, na ir užmojai – rūkyti šalia dujų telkinio! Beje, nors tai tik sutapimas, bet dėl dujotiekio Nord Stream „remonto”, Gazprom 40-čia procentų sumažino dujų tiekimą Vokietijai.

Štai ką, Herr Kanzler, pridarėt savo pasivažinėjimu į Kyjivą.

Rusija kitą mėnesį planuoja didinti naftos gavybą, nes eksporto srautai nukreipiami siekiant išvengti Vakarų sankcijų į Kiniją ir Indiją. Maskoliai prognozuoja, kad naftos gavyba šalyje šiais metais nesikeis arba šiek tiek sumažės. ” – Iš tikrųjų esame arti vasario mėnesio lygio, kai (naftos gavyba) siekė 10,2 mln. barelių per dieną, planuojame ją toliau didinti liepos mėnesį, priklausomai nuo bendrovių planų”, – žurnalistams sakė ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Novakas.

Istorijos vadovėliuose rašoma, kad Antrojo pasaulinio karo metu jūrose dažnai skęsdavo tiek nacių, tiek sąjungininkų aprūpinimo laivai. Žinant liguistą driskių potraukį neatsargiai rūkyti, ką gali žinot, kas ten su tais rusų tanklaiviais gali nutikt.

Be didesnių pakitimų.
Nežiūrint visų pastangų, rusai nekontroliuoja Bachmuto – Lysičiansko greitkelio ir visiškai neužėmė Severodonecko. Atrodo, kad ir vėl atsiliekama nuo Kremliaus grafiko, nes pasirengimas pulti Slovjansko kryptimi lyg ir baigtas, tačiau nepasiekus paminėtų dviejų taktinių pergalių, jo pradėti, nenorint nusižudyt, kol kas orkai negali.

Ukrainos derybų grupės vadovas, Rados narys D. Arachamija pranešė, kad kovose dėl Donbaso per dieną žūsta iki 500 gynėjų, dar iki tūkstančio yra sužeidžiami. Mhm, mums tai labiau panašu į psichologinę operaciją, kuria bandoma spausti Vakarus greičiau tiekti taip laukiamą ginkluotę nei į faktinius skaičius.

Šiaurėje ir šiaurės rytuose rusai vykdė puolamąsias operacijas 9 kryptimis. Rusai, atrodo, rengiasi šturmui Slobožansko krytimi.

Šiaurės rytuose naktį Rusijos iš oro paleista raketa pataikė į Sumų miesto priemiestį, žuvo keturi žmonės ir šeši buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius. Jis sakė, kad ketvirtadienį 5 val. ryto dar vienas raketų smūgis teko Dobropilijos rajonui, esančiam šalia Rusijos sienos, o po to iš kitos sienos pusės buvo paleisti 26 minosvaidžio sviediniai.

Rytuose tęsėsi mūšiai aplink ir pačiame Severodonecke. Rusų pajėgos telkiamos puolimui Slovjansko kryptimi.

Pietuose rusai suaktyvino diversinių grupių veikimą bei inžinerinių gynybinių įtvirtinimų rengimą tarp Nikopolio ir Mykolajivo. Ukrainiečių jungtinės pajėgos sunaikino keletą diversantų, tačiau atrodo, kad rusai ruošiasi smogti keliomis kryptimis. Labiausiai tikėtinas atnaujintas bandymas veržtis Mykolajivo link, siekiant vėl užimti ukrainiečių pastarosiomis savaitėmis atsikovotas teritorijas.

Melitopolyje ūkininkai okupantus vaišina užnuodytomis trešnėmis. Okupantai žino, kad nieko negalima imti iš vietinių, todėl bando prisivogti uogų nuo trešnių medžių. Apdairūs ūkininkai jau nupurškė juos didžiulės koncentracijos chemikalais, skirtais ėdriam maskoliui numarinti skausmingu, sunkiai stabdomo kraujavimo iš skrandžio būdu.

*****

Locked N’ Loaded

Charkiv. Orkai toliau bando pulti Rubizhne ir Staryi Saltiv apylinkėse. Ukrainiečiai ginasi, tačiau bent jau šiame ruože agresorius iniciatyvą laiko savo rankose. Kol kas tai taktiniai orkų laimėjimai, kurie neleidžia ukrainiečiams išnaudoti bendros iniciatyvos Charkiv sektoriuje, t.y. grasinti agresoriaus tiekimo keliui Vovchansk – Kupiansk – Izyum. Receptas aiškus – rezervų, pritraukimas, persvaros ugnimi susikūrimas svarbiausiuose ruožuose ir kontratakos. Jei to nebus, yra grėsmė prarasti iniciatyvą visame Charkiv sektoriuje ir orkai grįš į šiaurines miesto prieigas.

Izyum
Ukrainiečiai toliau gina Bohorodychne – Dolyna – Krasnopillya ruožą, sunkūs mūšiai tęsiasi. Orkų propagandistai vakar ir užvakar labai užtikrintai stengėsi patys save įtikinti, jog neva Bohorodychne užimtas ir orkai puola Slaviansk link. Šiandien tokio optimizmo mažiau, kalbama apie „mūšius aplink Bohorodychne“.

Vakar dalis jūsų klausė dėl pranešimo apie ukrainiečių kontrataką į vakarus nuo Izyum ir apie išlaisvintą Pridonetske kaimą (kaip Zavody ir Spivakivka išlaisvinimo rezultatą). Dėl šios naujienos tylėjome pora dienų, nes pirmas įspūdis buvo, kad tai fake, nebuvo aišku nei kas įvyko (ir ar įvyko apskritai), laukėme oficialių ukrainiečių pranešimų. Jų ir toliau nėra, bet daugėja patvirtinimų iš kitų šaltinių. Tiesa, visi jie remiasi tuo pačiu šaltiniu – twitter paskyra „Ukraine Battle map“. Labai norime tikėti, jog tai yra tiesa, tik vis dar sunku suprasti, kodėl tyli oficialūs Ukrainos šaltiniai. Juk jei iš tiesų įvykdyta ši sėkminga operacija: ukrainiečiai atbloškė orkų pajėgas nuo Velyka Komyshuvakha ir iš esmės eliminavo grėsmę Barvinkove, ne tik išlaisvino 3 gyvenvietes, bet ir forsavo Severskyi Donets ir užėjo Izyum grupuotei į vakarinį flangą, grasina užnugariui, iki Izyum, esminės orkų bazės puolant Slaviansk, liko 10 km, t.y. ne tik darbinis atstumas artilerijai, bet ir teoriškai per dieną įveikiamas atstumas puolantiems manevriniams vienetams.

Kitais žodžiais tariant, tai keistų operacinę situaciją dvejuose sektoriuose – Izyum ir Slaviansk. Tokia situacija būtų nemažiau svarbi nei ukrainiečių sėkmė prie Cherson, apie kurią girdime visais kanalais. Tačiau apie kontratakas prie Izyum oficialūs ukrainiečių šaltiniai nekalba. Kodėl? Arba tai visgi fake, arba situacija labai trapi ir ukrainiečiai nenori eskaluoti šios temos. Stebėsime situaciją.

Lyman
sektoriuje orkų pajėgos Slaviansk link nepajudėjo, siekia įsitvirtinti ir susikurti tvarų placdarmą prie Staryi Karavan.

Prie Yampil veikiančios orkų pajėgos vykdo žvalgybą Siversk link (ne tik iš oro, bet ir žvalgybos grupėmis), toliau ieško vietų, kur galima forsuoti Severskyi Donets.

Severodonetsk. Mūšiai mieste ir pietiniame ruože toliau tęsiasi. Didėja spaudimas Lysychansk. Pasirodė pranešimų, kad agresorius atakavo miestą iš šiaurės, t.y. nuo Rubizhne. Neatmestina, kad tai dviejų orkų BTG padaliniai, apie kuriuos pranešėme prieš keletą dienų. Maža to, didėja spaudimas ukrainiečių pajėgoms ginančioms Toshkivka ir Ustynivka. Neatmestina, kad orkai Severodonetsk klausimą gali bandyti spręsti eliminuodami Lysychansk, t.y. eliminuoti taktinį pranašumą (miestas yra ant aukštumos), gynėjų artileriją, aprūpinimą ir galimybę rotuoti pajėgas. Tokią versiją patvirtintų tai, kad orkų aviacija bene pirmą kartą smūgiavo Lysychansk. Ukrainiečiai visas atakas atmušė.

Bakhmut
Kelias Bakhmut – Lysychansk toliau lieka no-mans-land. Orkai jo neperkirto, tačiau apšaudo, tad ukrainiečiai negali juo naudotis pilna apimtimi.

Zolote „kišenė“ ir toliau laikosi, nepaisant įnirtingo puolimo iš rytų ir vakarų. Sudėtinga situacija Vrubivka ir Komyshuvakha.
Kituose sektoriuose be didelių pakitimų.

Ir pabaigai – vis dažniau skaitome jūsų komentarus „jau viskas“, „nebesiseka“, „ukrainiečiai pasiduoda“. Chebra, nustokite krūpčioti. Net ir krepšinyje apsiginti nuo kiekvienos atakos neįmanoma, o čia karas. Tai dinamiškas, varginantis ir mirtinas procesas, kuriame abi pusės ieško savų sprendimų ir juos taiko. Prisiminkite Antrą pasaulinį – kiek kartų per tuos 6 metus buvo ups and downs? Taigi, kantrybės. Kova tęsiasi.

*****

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas atsisakė komentuoti savo ir kolegų iš Italijos bei Prancūzijos Draghio ir Macrono planus vykti į Ukrainą.

Kaži, gal kancleris galėtų pakomentuoti žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie pažadėtą Lietuvai Vokietijos brigadą dislokuoti… jos nuolatinėje buvimo vietoje, Vokietijoje? Tikime, kad tai Kremliaus propaganda ir 3,5 tūkstančio Vokietijos karių rotaciniu principu visgi nuolatos bus Lietuvoje ir taip sustiprins NATO rytinį flangą. Juk ir pėstininkų kovos mašinas „Boxer“ („Vilkas“) vis dar perkame už daugiau nei milijardą eurų (abu pirkimus sudėjus), a?

Rusijos okupuoto rytų Ukrainos regiono teismo paskelbtas mirties nuosprendis Maroko piliečiui sukėlė jo gimtinėje aršią visuomenės reakciją, tuo tarpu oficialiai Maroko vyriausybė nereagavo. Brahimas Saadounas, kuriam 2020 m. buvo suteikta Ukrainos pilietybė, praėjusią savaitę buvo nuteistas mirties bausme kartu su dviem britais kažkokios liaudies Donecko respublikoje (DLR). Nors suprantame marokiečių ir kitų susirūpinusių žmonių nerimą dėl tylos Rabate, tačiau pažiūrėkime iš kitos pusės – iš esmės teroristinio darinio, kurį suformavo Rusija, užgrobusi Ukrainos teritoriją, nepripažįsta nei viena valstybė pasaulyje, išskyrus pačią teroristinę Rusiją. Tai su kuo ten oficialiai kalbėtis?

Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programa (WFP) sustabdė dalį pagalbos maistu Pietų Sudane dėl lėšų stygiaus, todėl 1,7 mln. žmonių kyla bado pavojus. Pagalbos sustabdymas paveiks beveik trečdalį iš 6,2 mln. žmonių Pietų Sudane, kuriems Pasaulio maisto programa planavo padėti šiais metais. Liūdna, bet tai pirmoji kregždė, pasekmė, kylanti dėl Rusijos invazijos. Neabejojame, kad Kremliaus analitikai tai buvo numatę, kaip ir spartų pasaulinį maisto kainų augimą. Kartu su klimato atšilimo sukeltais karščiais bei gėlo vandens trūkumu išprovokuota didžiulė žmonių banga jau pradeda kilti ir tuoj ims belstis į Europos duris. Ar esame tam pasiruošę?

Dešimtys šalių išreiškė susirūpinimą dėl įtariamų piktnaudžiavimų Kinijos toli vakaruose esančiame Sindziango regione ir pareikalavo, kad Jungtinių Tautų teisių apsaugos vadovas paskelbtų ilgai atidėliotą ataskaitą apie padėtį šiame regione. Kalbėdamas bendrame pareiškime 47 šalių vardu JT Žmogaus teisių tarybai, Nyderlandų ambasadorius prie JT Ženevoje Paulas Bekkersas atkreipė dėmesį į daugybę „patikimų pranešimų”, rodančių, kad daugiau kaip milijonas uigūrų ir kitų musulmonų mažumų buvo savavališkai sulaikyti. Pekinas pripažino, kad yra stovyklų, tačiau teigė, kad jos yra „profesinių įgūdžių mokymo centrai” ir reikalingos kovai su „ekstremizmu”.

Mums regis, susirūpinimas dėl uigūrų gerokai pavėluotas. Nenorime būti juodomis varnomis, bet situacija prie Taivano krantų kaista, ir susirūpinimą artimiausiu metu gali tekti reikšti dėl Kinijos Komunistų partijos veiksmų „susigrąžinant teisėtai priklausančią salą“. Kaip visada, susirūpiname alkoholikais tėvais tik po to, kai jų vaikai nuskęsta šulinyje.

Maskva uždraudė dešimtims britų žurnalistų, žiniasklaidos atstovų ir gynybos veikėjų atvykti į šalį, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija. Maskvos teigimu, tai buvo atsakas į Vakarų sankcijas ir „melagingos informacijos apie Rusiją skleidimą”. 29 žurnalistams ir britų žiniasklaidos organizacijų nariams asmeniškai uždrausta atvykti į šalį, sakoma antradienį paskelbtame ministerijos pranešime.

Na, tiesiog, labai baisu. Labai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, apsilankęs Prancūzijos ir sąjungininkų karių NATO bazėje Rumunijoje, išreiškė griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu, siekdamas nuraminti Ukrainoje ir tarp kai kurių Europos sąjungininkių kilusį susirūpinimą dėl savo ankstesnės pozicijos Maskvos atžvilgiu. ” – Padarysime viską, kad sustabdytume Rusijos karines pajėgas, padėtume ukrainiečiams ir jų kariuomenei bei toliau derėtumesi”, – sakė jis Prancūzijos ir NATO kariams karinėje bazėje Rumunijoje.

Ehm, mums regis, senokai beplepėjote telefonu su karo nusikaltėliu ir teroristų vadeiva, ponas Macronai.

Be didesnių pakitimų.

Rusijos pajėgos toliau ruošiasi puolamosioms operacijoms į pietryčius nuo Iziumo ir į vakarus nuo Limano link Slovjansko. Aktyviai veikia žvalgybinės ir diversinės grupės į šiaurės rytus nuo Bachmuto, abipus Bachmuto – Lysičiansko greitkelio, greičiausiai norint apsunkinti ukrainiečių logistiką į Severodonecką.

Ukrainiečiai teigia, kad iki šiol sulaukė tik 10 procentų Vakarų žadėtos ginkluotės. Nuolatinis ginkluotės, šaudmenų, technikos ir įrangos tiekimas bei jos remontas ir palaikymas iš Vakarų valstybių yra būtina sąlyga norint galvoti jau ne apie kontr-puolimą, o driskių ordų sulaikymą rytuose ir šiaurės rytuose. Iš kitos pusės, būtina aktyvinti partizanų veiksmus, o tam sunkiosios ginkluotės tikrai nereikia.

Dėl Vakarų sankcijų Rusija susiduria su rimta kartono gamybos problema. Rusijos įmonės neturi į ką pakuoti savo produktų. Mes pridurtume, kad ne tik neturi į ką pakuoti, bet neturi ir ko pakuoti. Tai, ką turi, galima suversti į lovį.

Šiaurėje, Baltarusijos pusėje, ties Baltarusijos ir Ukrainos siena, toliau stebimas maždaug 7 bataliono taktinių grupių pasirengimas galimiems įsiveržimo veiksmams. Tokia veiksmų eiga mažai tikėtina, Lukašenka žais su Putleriu tol, kol jį nuims Kremliaus režimas. Arba savi.

Šiaurės rytuose agresorius suintensyvino veiksmus prie Charkivo ir Iziumo, naudodamas artileriją ir aviaciją smogė gynybinėms ukrainiečių pozicijoms.

Rytuose orda griovė Severodonecką ir vykdė paruošiamuosius bei ardomuosius veiksmus Slovjansko ir Kramatorsko kryptimi.

Pietuose rusai toliau įrenginėjo gynybines inžinerines užtvaras, įskaitant minavimą Snihurivkos – Davydiv Brid atkarpoje bei įsitvirtindami palei visą Chersono fronto liniją. Jungtinių ukrainiečių pajėgų veiksmus kaustė artilerija Smerch bei aviacija.

Ukrainos kovotojai likvidavo Rusijos karo propagandistą pulkininką Sergejų Postnovą. Nuo pat invazijos pradžios jis filmavo ir kūrė propagandinį turinį. Būdamas V grupės dalimi, jis prasiveržė į Hostomelį, vėliau dalyvavo užimant kelis Charkovo ir Luhansko sričių miestus ir miestelius.

Ukrainos teritorija ir toliau apšaudoma sparnuotomis raketomis.

Foto: Vokietijos kancleris žarsto pažadus Lietuvoje (reuters.com nuotrauka); neginkluoti partizanai Mariupolyje pažymi butus, kuriuose okupantai nužudė civilius gyventojus; Rusijos karo propagandistas plk. Postov, kai dar teršė Ukrainos žemę savo buvimu.

******

Foto: 57-osios atskirosios motorizuotosios pėstininkų brigados, pavadintos Kostios Gordijonkos vardu, nariai Olegas ir Oleksandras numušė du priešo sraigtus Mi-28 ir vieną naikintuvą SU-25.