Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Mes, Akto dėl nepriklausomos valstybės atstatymo signatarai, matydami kylančias grėsmes mūsų Tautos ateičiai, visuomenės tvarumui bei santarvei, išoriniam ir vidiniam saugumui, Lietuvai esant nestabilioje geopolitinėje padėtyje bei išgyvenant gilią demografinę krizę šių neeilinių istorinių iššūkių akivaizdoje, kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimo narius ir Prezidentą prašydami išsaugoti Lietuvos įstatymuose šeimos sampratą, kuriai pritarė didžioji dauguma Lietuvos gyventojų referendume priimdami Konstituciją ir kuriai didžioji visuomenės dauguma tebepritaria iki šiol, nepriiminėti lyčiai neutralios Civilinės sąjungos įstatymo, kuriuo būtų suteikiamas šeimos teisinis statusas tos pačios lyties poros bendram gyvenimui .
Lyčiai neutralios civilinės sąjungos įteisinimas nėra sprendimas dėl eilinio įstatymo. Tai yra sprendimas, kuris prieštarauja visuomenės sutarimui dėl šeimos, kuri yra valstybės ir visuomenės pagrindas. Konstitucijos 38 straipsnis skelbia, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Civilinės sąjungos įstatymas iš esmės keistų šį pagrindą, nes sukurtų Konstitucijoje nenumatytą šeimos kūrimo pagrindą – lyčiai neutralią civilinę sąjungą, kuri suteiktų teisinį šeimos statusą ir tos pačios lyties poroms.
Šeimai skirtame Konstitucijos 38 straipsnyje šeima kildinama iš įtvirtinto lyčių papildomumo principo, anot kurio santuoka kyla tik iš laisvo vyro ir moters sutarimo bei tėvystės, motinystės ir vaikystės santykių taip pat kylančių tik iš vyro ir moters sąjungos. Kitokių šeimos kūrimo pagrindų, tokių kaip lyčiai neutrali partnerystė ar sąjunga mūsų valstybės Konstitucijoje nėra numatyta. Lyčiai neutralios civilinės sąjungos įteisinimas Seimo priimtu įstatymu reikštų Konstitucijos kaip Lietuvos piliečių sutarties ir joje įtvirtintos tautos valios paneigimą tokiu svarbiu klausimu kaip šeima, visuomenės ir valstybės pagrindas, sukuriant naujus Konstitucijoje nenumatytus teisinius šeimos atsiradimo pagrindus.
Visuomenės apklausos rodo, kad virš 70 proc. Lietuvos visuomenės nepritaria, kad tos pačios lyties asmenų poros bendram gyvenimui mūsų valstybėje būtų suteiktas šeimos teisinis statusas. Šis nepritarimas reiškia, jog didžioji dauguma piliečių nepritaria, kad būtų keičiama visuomenės sutartis dėl to kas yra šeima. Lietuvos Respublikos Seimas, įteisindamas palaikymo visuomenėje neturintį ir Konstitucijoje nenumatytą šeimos kūrimo pagrindą – civilinę sąjungą tarp tos pačios lyties asmenų – grubiai viršytų savo galias ir tautos jam suteiktą mandatą.
Lietuvos Konstitucijos autoriai ir Konstituciją priėmusi Tauta aiškiai suprato, kad yra dvi lytys -vyro ir moters, kurios papildo viena kitą ir šis lyčių papildomumas yra būtina sąlyga dviem asmenims siekiant sukurti šeimos teisinius santykius. Lyčių papildomumas yra būtina sąlyga ne tik dviejų asmenų susitarimu kuriamiems šeimos santykiams, bet jis yra būtina sąlyga ir visiems kitiems santykiams, kuriuos visuomenė atpažįsta ir pripažįsta kaip šeimos teisiniams santykiams atsirasti. Šeimos santykiai siejantys vaikus su jų tėčiais ir mamomis, brolius ir seseris, artimuosius giminaičius egzistuoja dėka vyro ir moters lyčių tarpusavio papildomumo. Iš vyro ir moters sąjungos, tėvystės, motinystės ir vaikystės kylanti šeima objektyviai skiriasi nuo kitų bendro gyvenimo formų todėl, kad ji užtikrina visuomenės atsinaujinimą ir tęstinumą. Vyro ir moters šeima sukuria natūralias prielaidas vaikams gimti ir augti jiems palankiausioje aplinkoje – kartu su savo tėvais. Taigi ji esmingai prisideda prie visuomenės bendrojo gėrio, tenkindama ne tik privatų, bet ir viešąjį interesą, užtikrina mūsų visuomenės ir valstybės išlikimą. Visos kitos bendro gyvenimo formos yra skirtos privačių asmenų interesų tenkinimui ir negali pretenduoti į vyro ir moters sąjungai lygiavertį šeimos teisinį statusą su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Tai yra ypatingai svarbu šiuo metu, kai mūsų valstybė yra gilios demografinės krizės akivaizdoje, iš kurios galime išeiti ne eksperimentuodami su šeima, bet jai skirdami ypatingą dėmesį, ją visokeriopai stiprindami ir puoselėdami, nes tik joje gimsta, auga ir formuojasi mūsų naujoji karta.
Lietuva atsisakydama įteisinti tos pačios lyties asmenų sąjungas nepažeistų nei teisingumo, nei asmenų orumo, nei teisinės valstybės principų. Priešingai – Seimui prieš Tautos valią įteisinus lyčiai neutralią partnerystę būtų pažeistas teisingumas, didelės dalies piliečių orumas ir teisinės valstybės principai. Teisingumo principas reikalauja vienodus traktuoti vienodai, o skirtingus skirtingai. Skirtingas iš lyčių tarpusavio papildomumo kylančios šeimos ir kitų bendro gyvenimo formų traktavimas neprieštarauja teisingumui. Tačiau teisingumas ir asmens orumas būtų šiurkščiai pažeistas jei valstybė savo piliečiams sukurtų teisinę pareigą šeima laikyti tas bendro gyvenimo formas, kurios nėra susiję su lyčių papildomumu. Šeimos teisinio statuso suteikimas tos pačios lyties poroms neišvengiamai turėtų teisines pasekmes ne tik valstybės institucijų, bet taip pat ir piliečių teisėms bei pareigoms. Teisinės valstybės pamatas yra pagarba žmogaus teisėms. Valstybė įsipareigodama gerbti žmogaus teises, tačiau neįsipareigoja žmogaus teises tapatinti su atskirų visuomenės grupių interesais. Valstybė, atsisakydama įteisinti lyčiai neutralią civilinę sąjungą, nepažeistų jokių tarptautinių dokumentų ar žmogaus teisių, nes tokių universalių žmogaus teisių nėra. Kiekviena valstybė yra laisva apibrėžti šeimą pagal savo visuomenės nuostatas. Tai pripažino ir LR Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 11 d. nutarime: „Konvencijoje nenustatyta bendra pareiga valstybėms dalyvėms vidaus teisėje užtikrinti tos pačios lyties asmenims galimybę sudaryti santuoką ar leisti partnerystę; šioje srityje valstybės naudojasi savo vertinimo laisve“.
Lyčiai neutralios civilinės sąjungos suteiktas šeimos teisinis statusas vienalytėms poroms duotų teisinį pagrindą teismuose ginčyti bet kurį teisinį reguliavimą numatantį skirtingą santuoką ir civilinę sąjungą sudariusių asmenų traktavimą kaip „diskriminacinį“. Kaip rodo daugelio valstybių patirtis, tai vienalytėms poroms teismuose leistų ilgainiui išsikovoti įsivaikinimo teisę, teisę vaikus „įsigyti“ dirbtinio apvaisinimo ar surogacijos būdu, ignoruotų prigimtinį vaiko interesą turėti tėtį ir mamą, nes deklaruotų, kad net šeimos kūrimo etape tai nėra siekiamybė. Lyčiai neutralių civilinių sąjungų sukurtas teisinis reguliavimas neišvengiamai atvęstų į teisinę situaciją, kai valstybės prioritetas teikiamas ne vaikų, bet suaugusiųjų interesams ir įgeidžiams, o jaunajai kartai per švietimo ir ugdymo programas „netradicinės šeimos“ būtų pristatomos kaip moderni šių dienų alternatyva „tradicinei vyro ir moters šeimai“.
Kadangi, teisingumo principas reikalauja vienodas situacijas traktuoti vienodai, o skirtingas – skirtingai, todėl tos pačios lyties porų ir kitų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų praktines problemas galima spręsti įteisinant ne lyčiai neutralią civilinę sąjungą, kuri kurtų šeimos teisinius santykius ir tos pačios lyties poros bendram gyvenimui, bet suteikiant artimųjų teisinį statusą ne tik giminystės ryšiais susijusiems asmenims, bet ir asmenims kurie yra pasirašę susitarimą dėl bendro gyvenimo arba tarpusavio išlaikymo, arba globos, taip neimplikuojant šeimos teisinių santykių tos pačios lyties poroms bendram gyvenimui. Asmenis siejančio artimo ryšio, kylančio iš jų artimo socialinio ryšio teisinis pripažinimas ne tik atsižvelgtų į egzistuojančią socialinę įvairovę, bet prisidėtų prie socialinės atskirties visuomenėje mažinimo nepažeidžiant teisingumo reikalavimų ir visuomenės sutarties.
Pagarba visuomenės sutarčiai sudarytai priimant Konstituciją, šią sutartį grindžiantiems pamatiniams teisingumo, demokratijos reikalavimams bei pagarba piliečių laisvei nebūti verčiamiems laikyti šeima tai, kas prieštarauja teisingam protui ir moralinėms nuostatoms, įpareigoja nepritarti siūlymui įteisinti lyčiai neutralias civilines sąjungas.
Todėl prašome Lietuvos Respublikos Prezidentą ir Seimo narius:
balsuoti prieš Civilinės sąjungos įstatymo projektą, o jeigu jis būtų priimtas – vetuoti;
tos pačios lyties porų ir kitų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų praktines problemas spręsti, suteikiant artimųjų teisinį statusą ne tik giminystės ryšiais susijusiems asmenims, bet ir asmenims, kurie yra pasirašę susitarimą dėl bendro gyvenimo arba tarpusavio išlaikymo, arba globos, taip neimplikuojant šeimos teisinių santykių tos pačios lyties poros bendram gyvenimui;
Lietuvos žmonių valią atvirai ir sąžiningai pasitikrinti surengiant referendumą dėl naujų šeimos kūrimo pagrindų įvedimo ir šeimos sampratos apibrėžimo keitimo mūsų Konstitucijoje.
Akto dėl nepriklausomos valstybės atstatymo signatarai:
Aleksandras Ambrazevičius
Leonas Apšega
Vilius Baldišius
Audrius Butkevičius
Algirdas Endriukaitis
Eimantas Grakauskas
Kęstutis Grinius
Egidijus Klumbys
Jonas Liaučius
Nikolaj Medvedev
Algimantas Norvilas
Petras Papovas
Kęstutis Rimkus
Audrius Rudys
Benediktas Rupeika
Algimantas Sėjūnas
Jonas Šimėnas
Vidmantas Žiemelis
Prezidentas Volodymyras Zelenskis palankiai įvertino teigiamą Europos Komisijos išvadą suteikti Ukrainai kandidatės statusą. „Tai pirmas žingsnis narystės ES link, kuris neabejotinai priartins mūsų pergalę. Dėkojame pirmininkei Ursulai von der Leyen ir visiems EK nariams už šį istorinį sprendimą. Tikiuosi teigiamų kitos savaitės ES aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų”, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter”. Kandidatės statusas suteiktas ir Moldovai.
Vieni apžvalgininkai ir politikai su itin dideliu entuziasmu sutiko šią Komisijos išvadą, kiti gi reagavo santūriai, sakydami, kad tai – nieko kol kas faktiškai nereiškiantis informacinis triukšmas. Mes vertiname, kad tai svarbus pirmas žingsnis ilgame nelengvame kelyje bei žvelgiame į Komisijos išvadą daugiau iš psichologinės perspektyvos: viltis, žinoma, kvailių motina, bet be jos vaikų iš viso nebūtų.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas atvyko į Ukrainą iš anksto neskelbto vizito. Pranešama, kad B. Johnsonas turėjo dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime Donkasteryje, tačiau paskutinę minutę atsisakė ir išvyko į Kyjivą.
Na džiaugiasi širdis, tikrai. Pirma, niekas nieko nežada, nesipiarina, ir nekomentuoja, o ima ir padaro. Antra, atvykstama kaip pas gerą draugą, pasikalbėti ir pasidalinti rūpesčiais. Trečia, mums be galo knieti sužinoti, tai koks gi buvo abiejų lyderių pokalbių turinys: ar tik Borisas neatvyko pasitikrinti, ką trys karaliai siūlė dieną prieš? Gal kokią Lotaringiją Putkai nuramint?
Ankstų penktadienio rytą Rusijos karo laivas du kartus pažeidė Danijos teritorinius vandenis į šiaurę nuo Bornholmo salos Baltijos jūroje, kur vyko demokratijos festivalis. Jame dalyvavo aukšti pareigūnai ir verslininkai, pranešė Danijos ginkluotosios pajėgos.
Su nuoširdžia ir didžiule pagarba Danijai ir jos žmonėms, šaliai, kuri visada pirmoji, nelaukdama Aljanso, Europos Sąjungos ar kitų tarptautinių institucijų pritarimo ar parėdymų, skuba į pagalbą Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, drįstame prašyti daugiau – jėga stabdyti agresoriaus laivus, orlaivius, karius, neva diplomatus ir kitą bjaurastį. Imkime pavyzdį – šiuo atveju – iš turkų.
Rusija pakvietė Kinijos prezidentą, Komunistų partijos lyderį ir diktatorių Xi Jinpingą penktadienį pasakyti kalbą Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume. Kalbėdamas per vaizdo ryšį, Xi forume sakė, kad būtina „kurti atvirą pasaulio ekonomiką ir atmesti bandymus atsieti, nutraukti tiekimą, vienašališkas sankcijas ir maksimalų spaudimą”, šeštadienį pranešė valstybinė kinų žiniasklaida.
Įdomu, kodėl nepranešė, kad Putleris ilgą laiką negalėjo pasisakyti, o daugelis dalyvių užsiregistruoti ir patekti į forumą, nes šaunuoliai hakeriai nulaužė atgrubnagių maskolių IT sistemas.
Jungtinių Tautų duomenimis, per karą Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista daugiau kaip 10 000 civilių gyventojų, įskaitant šimtus vaikų. Iki birželio 16 d. vidurnakčio Kyjive žuvo ne mažiau kaip 4 509 žmonės, o 5 585 buvo sužeisti, kasdien atnaujinamoje ataskaitoje pranešė Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR). Tarp žuvusiųjų yra 294 vaikai, teigė OHCHR.
Tai ką darysim, ponios ir ponai? Ne už kalnų ir žiema. Stebėsime suvestines?
Be pakitimų. Rusai siekia pradėti puolamąją operaciją Slovjansko (ir Kramatorsko) kryptimi, o ukrainiečiai bandys smogti iš užnugario tam, kad atkirstų puolimui parengtas orkų pajėgas ir vėliau galėtų jas sunaikinti.
Rusija deportuoja civilius gyventojus iš Severodonecko į Mordoro gilumą. Nuo invazijos pradžios karo nusikaltėliai taiko viduramžių strategiją – prievartauja moteris ir jas, kartu su vaikais, išgabena į savo teritoriją, vyrus kolaborantus mobilizuoja į karines struktūras tam, kad jie žūtų kovodami su savo pačių valstybe, kurią išdavė, likusius visus besipriešinančius suvaro į koncentracijos stovyklas.
Demokratinis, už žmogaus teises vėliavomis ir lozungais kovojantis, pasaulis susineraminęs dūsauja ir laukia, kas bus. Kas bus, mes žinom – bemojuojant vėliavytėmis, ateis eilė ir mums. Kai kas gal ir gėlių šiltam sutikimui pasiruoš.
Šiaurėje rusai vykdė žvalgybines ir diversines operacijas į pietus nuo Sumų.
Šiaurės rytuose į pietus nuo Charkivo ir į pietryčius nuo Iziumo ruošdamiesi platesnio masto puolimui goblinai artilerija ir aviacija apšaudė ukrainiečių gynybines pozicijas.
Rytuose toliau vyko mūšiai aplink ir Severodonecko mieste, rusai naudojo aviaciją nesirinkdami taikinių.
Pietuose toliašaude artilerija ir raketomis žudikai smogė daugeliui gyvenviečių palei fronto liniją siekdami kuo daugiau civilių aukų. Nepatvirtintais duomenimis Mykolaive griaudėjo sprogimai, tikėtina, po sparnuotųjų raketų smūgių.
Rusai paleido šešias raketas į Kremenčuko naftos perdirbimo gamyklą. Ir pataikė į dar du šiluminės elektrinės pastatus, tačiau nukentėjusiųjų nebuvo.
Nuskendo Rusijos Juodosios jūros laivyno vilkikas „Vasylij Bech”. Birželio 17 d. naktį Ukrainos ginkluotosios pajėgos vilkikui smogė daniškomis raketomis „Harpoon”. Žvalgybos teigimu, laivas gabeno ginklus į taktiškai svarbią Gyvatės salą.
Be nuskandinto maskolių laivo, per praėjusią parą ukrainiečiai numušė rusų naikintuvą ir į pavėsį padėjo dar apie 200 driskių.
Okupuotame Donecko mieste pokši ir dega orkų amunicijos sandėliai. Karštos dienos nusimato ir ateityje.
̨̌ ̇ ̄
*****
uninan.net
Didžioji Britanija pasiūlė Ukrainai didelio masto karinio parengimo programą.
Johnsonas pasiūlė pradėti programą su galimybe kas 120 dienų apmokyti iki 10 000 Ukrainos karių. Tai pareiškė jis susitikime su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Didžiosios Britanijos premjeras taip pat pridūrė, kad jo neskelbtas vizitas į Kijevą turėtų pasiųsti Ukrainos žmonėms aiškią ir paprastą žinią apie paramą savo šaliai.
„JK yra su jumis ir mes būsime su jumis tol, kol laimėsite“, – sakė Johnsonas.
Primename, kad birželio 17 d. Johnsonas atvyko į Kijevą iš anksto neskelbtu vizitu.
Prezidento kanceliarijos ir vyriausybės komanda su Johnsonu aptarė sunkiosios ginkluotės ir oro gynybos sistemų tiekimo poreikį, ekonominę paramą Ukrainai, padidintą sankcijų spaudimą Rusijai, ypač tarptautinės McFaul-Yermak grupės pasiūlymus.
Taip pat tarp temų buvo ir saugumo garantijos Ukrainai bei būtinybė Rusijai atlyginti Ukrainos valstybei padarytą žalą.
******
Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet pareiškė, kad žūtys ir griuvėsiai Mariupolio uostamiestyje rodo „šiurkščius” tarptautinės žmogaus teisės pažeidimus. Ji taip pat sakė, kad šis miestas yra „mirtiniausia vieta Ukrainoje”, ir išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie „filtravimo” procesus. Su-si-rū-pi-ni-mą.
Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Rumunijos vadovai susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kad išreikštų paramą, kuri, kaip tikisi Kyjivas, padės užtikrinti didesnį ginklų tiekimą ir griežtesnes sankcijas Rusijai. Per pirmąjį tokį vizitą į Ukrainos sostinę nuo Rusijos invazijos pradžios Prancūzijos Emmanuelis Macronas, Vokietijos Olafas Scholzas, Italijos Mario Draghi ir Rumunijos Klausas Iohannisas ketvirtadienį taip pat išreiškė paramą Kyjivo siekiui prisijungti prie Europos Sąjungos.
Ko tai aplodismentai skystoki, ar čia tik mums taip atrodo?
Karo nusikaltimų bendrininkas, Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras ir nepataisomas melagis S. Lavrovas, duodamas interviu BBC sakė, kad Rusija neužpuolė Ukrainos. ” – Mes neįsiveržėme į Ukrainą. Paskelbėme „specialiąją karinę operaciją”, kai nebeturėjome kaip paaiškinti Vakarams, kad jie vykdo nusikalstamą veiklą, įtraukdami Ukrainą į NATO”, – išvertęs akis bubleno Putlerio draugelis.
Štai ji, rusofašistiškoji ideologija visame gražume – mes, Putinas ir Rusija, pasiimame viską ultimatumais ir/arba jėga. Kai Rusija ir jos zombiai prievartauja, žudo, degina, sprogdina, terorizuoja – tai vadinama teisingumu ir prigimtine Rusijos teise. Kai bet kuri kita šalis, saugodamasi nuo branduolinę galvutę išsitraukusio recidivysto, su kaimynais apsitveria savo namą tvora ir jame įsistato duris, tai – nusikaltimas.
Lavrovai, dvišakį liežuvį, ragus ir kanopas tik kartuvių kilpa nusiųsti atgal į pragarą gali. Ten, verdant smalos puode, Kobzonui ir Žirinovskiui apie NATO nusikaltimus bus laiko visą amžinybę aiškint.
Duomenys rodo, kad tūkstančiai milijonierių bando palikti Rusiją, o tolesnis verslo ir oligarchų bendruomenės išvykimas tikriausiai dar labiau padidins ilgalaikę karo žalą jos ekonomikai, penktadienį pareiškė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija. Migracijos paraiškos rodo, kad 15000 Rusijos milijonierių tikriausiai jau bando išvykti, teigė ministerija.
Būtent tai ir yra Achilo kulnas. Vos tik prasidėjus invazijai sakėme, kad visus RF piliečius, neturinčius pagrindo būti Vakaruose (pvz., politinis persekiojimas ar mirtinos ligos, kurių gydymui būtina Vakarų medicina) reikia paskelbti nepageidaujamais ir išsiųsti į Maskoliją. Laikas gal jau baigti su „mes čia niekuo dėti, čia dėl visko kaltas Putka” ir siųsti juos į šalį, kuriai jie moka mokesčius – tegu daro tvarką savo srutų duobėje.
Nyderlandų žvalgybos tarnyba išaiškino Rusijos agentą, kuris pasinaudodamas suklastota tapatybe bandė įsiskverbti į Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), tiriantį kaltinimus Rusijai karo nusikaltimais Ukrainoje. S. Čerkasovas sukūrė sudėtingą priedangos istoriją tam, kad š.m. balandžio mėnesį patektų į Nyderlandus kaip Brazilijos pilietis ir galėtų stažuotis Hagoje įsikūrusiame TBT, ketvirtadienį naujienų agentūrai „Reuters” sakė tarnybos vadovas.
Vaje, kiek vargo. O Putkos ir jo sėbrų ten seniai jau laukia nesulaukia. Ir jokių priedangos istorijų nereikia.
Nei viena pusė nepasiekė reikšmingesnių pergalių. Ukrainiečiai nori tęsti puolimą pietuose, taip spaudžiant rusus permesti pajėgas iš rytų ir pietryčių Chersono link. Rusai gi spaudžia šiaurės rytuose ir rytuose, mėgindami nustumti ukrainiečius į vakarus, ruošdamiesi pozicijas / placdarmą tolimesniam slinkimui iš pietų ir šiaurės į Krivyj Rihą, strategiškai reikšmingą metalurgijos centrą.
Ukraina dar kartą įvardino, kad gynėjams tragiškai trūksta salvinės ugnies raketų sistemų ir sunkiosios artilerijos bei dronų. Vakarų paramos reikia dabar, ne už dviejų mėnesių.
Mums regisi, kad Vakaruose nuolatinis kalbėjimas apie strateginę Ukrainos pergalę ir Rusijos pralaimėjimą yra kaip kompresas, kaip poteriai lavonui. Nežiūrint pergalės mantros, išsakomos patogiai sėdint už plačių ažuolinių stalų nuo 8 iki 5 – šeštadienį ir sekmadienį prašome netrukdyti – Ukrainos gynėjai kiekvieną valandą be išeiginių žūva nuo okupanto ugnies, ir tą dabar galima sustabdyti tik jėga.
Šiaurėje tuoj už Rusijos – Ukrainos sienos praėjusią parą vyko mūšiai, taip pat ir Charkivo apylinkėse. Rusai skelbiasi vėl (?) užėmę Krasnopilje į prietryčius nuo Sumų, tačiau ukrainiečių teigimu, rusų ataka atremta, okupantas atsitraukė.
Šiaurės rytuose rusams apšaudžius Lysičianską ir Severodonecką artilerija ir aviacija, mažiausiai 6 žmonės žuvo, sužeistųjų skaičius nežinomas.
Rytuose orda veržiasi Slovjansko link, mūšiai vyksta Zolotoje rajone į šiaurę nuo Popasnos. Ukrainiečiai teigia atrėmę puolimą.
Pietuose rusai iš artilerijos pabūklų bei raketinių salvinės ugnies sistemų apšaudė ukrainiečių pozicijas aplink Mykolajivą ir netoli Chersono. Ukrainiečių jungtinėms pajėgoms spaudžiant okupantą pietryčių kryptimi, dirbo gynėjų aviacija į rytus nuo Chersono link Zaporižės, kur rusai kaupia rezervus galimam puolimui, tokiu būdu kaustant rusų laisvą judėjimą fronto linijoje. Balistine raketa smogta orkų štabui Novoje Kachovkoje.
Okupacinė valdžia pripažino kolaborantę T. J. Tomiliną Chersono valstybinio universiteto rektore. 2014 m. ji buvo atleista iš universiteto dėl savo prorusiškos pozicijos. Partizanai jau ruošiasi prie jos namų kabint lapelį pagal geriausias aitvarų tradicijas: „šiuo pranešama, kad esi išgama ir už akių nuteista mirties bausme, kuri gali būti atidėta tamstai nedelsiant atsisakius einamų pareigų.”
******
Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos vadovai traukiniu atvyko į Kyjivą. ” – Norime parodyti ne tik solidarumą, bet ir užtikrinti, kad mūsų organizuojama pagalba – finansinė, humanitarinė ir ginklų – bus tęsiama <…> tol, kol ji bus reikalinga Ukrainos kovai”, – sakė O. Sholzas. Kancleris pridūrė, kad Rusijai taikomos ES sankcijos „prisideda prie galimybės Rusijai atsisakyti savo plano ir išvesti savo karius – nes toks yra tikslas”.
Prieš tai pasirodė informacija, kad salvinės ugnies raketų sistemos, kurias Vokietija įsipareigojo duoti Kyjivui, numatomos pristatyti liepos arba rugpjūčio mėn., kai Ukrainos kariai bus apmokyti naudotis šiais ginklais. ” – Mokymas naudotis šiais raketų paleidimo įrenginiais gali prasidėti birželio pabaigoje, o tai reiškia, kad jie gali būti pristatyti liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje”, – sakė Christine Lambrecht, Vokietijos gynybos ministrė, atvykusi į derybas su NATO kolegomis Briuselyje.
Gražu. Turime galvoje komunikaciją, nes trys numatomos pristatyti sistemos neatrodo rimtai žiūrint į Europos ekonomikos variklio pajėgumą.
Atrodo, kad Ukraina rado galimybę, nors ir nedideliais kiekiais, eksportuoti grūdus per Rumunijos Juodosios jūros uostą Konstancos mieste. Karo nualinta šalis skuba laiku eksportuoti apie 20 mln. tonų grūdų, įstrigusių jos elevatoriuose, kad atlaisvintų vietą naujam derliui kitą mėnesį. Grūdai iš Ukrainos į Konstancą transportuojami sausuma arba baržomis Dunojaus upe iš mažų Ukrainos Ismailo ir Reni uostų.
Trečiadienį paskelbtame 1 mlrd. dolerių vertės JAV karinės pagalbos Ukrainai pakete numatyta 18 haubicų ir 36 000 šaudmenų, taip pat 18 taktinių transporto priemonių haubicoms gabenti. Kartu JAV atsiųs šaudmenų anksčiau paskelbtoms didelio mobilumo artilerijos raketų sistemoms (HIMARS), keturias taktines transporto priemones technikai iš mūšio lauko išvilkti, atsargines dalis ir kitą įrangą, dvi pakrančių gynybos sistemas ir tūkstančius radijo stočių, naktinio matymo prietaisų, termovizorių bei kitų optinių prietaisų.
Dėkojame JAV ir kartu su Ukrainos gynėjais prašome siųsti viską kuo greičiau.
Rusijos Jamalo-Nencų autonominėje apygardoje Urengojaus dujų telkinyje užsidegė dujotiekis. „Gazprom Dobycha Urengoy” gamykloje tarp 7-8 dujų telkinių sprogo 1,4 m skersmens vamzdis, praneša šaltiniai Rusijoje.
Oho, na ir užmojai – rūkyti šalia dujų telkinio! Beje, nors tai tik sutapimas, bet dėl dujotiekio Nord Stream „remonto”, Gazprom 40-čia procentų sumažino dujų tiekimą Vokietijai.
Štai ką, Herr Kanzler, pridarėt savo pasivažinėjimu į Kyjivą.
Rusija kitą mėnesį planuoja didinti naftos gavybą, nes eksporto srautai nukreipiami siekiant išvengti Vakarų sankcijų į Kiniją ir Indiją. Maskoliai prognozuoja, kad naftos gavyba šalyje šiais metais nesikeis arba šiek tiek sumažės. ” – Iš tikrųjų esame arti vasario mėnesio lygio, kai (naftos gavyba) siekė 10,2 mln. barelių per dieną, planuojame ją toliau didinti liepos mėnesį, priklausomai nuo bendrovių planų”, – žurnalistams sakė ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Novakas.
Istorijos vadovėliuose rašoma, kad Antrojo pasaulinio karo metu jūrose dažnai skęsdavo tiek nacių, tiek sąjungininkų aprūpinimo laivai. Žinant liguistą driskių potraukį neatsargiai rūkyti, ką gali žinot, kas ten su tais rusų tanklaiviais gali nutikt.
Be didesnių pakitimų.
Nežiūrint visų pastangų, rusai nekontroliuoja Bachmuto – Lysičiansko greitkelio ir visiškai neužėmė Severodonecko. Atrodo, kad ir vėl atsiliekama nuo Kremliaus grafiko, nes pasirengimas pulti Slovjansko kryptimi lyg ir baigtas, tačiau nepasiekus paminėtų dviejų taktinių pergalių, jo pradėti, nenorint nusižudyt, kol kas orkai negali.
Ukrainos derybų grupės vadovas, Rados narys D. Arachamija pranešė, kad kovose dėl Donbaso per dieną žūsta iki 500 gynėjų, dar iki tūkstančio yra sužeidžiami. Mhm, mums tai labiau panašu į psichologinę operaciją, kuria bandoma spausti Vakarus greičiau tiekti taip laukiamą ginkluotę nei į faktinius skaičius.
Šiaurėje ir šiaurės rytuose rusai vykdė puolamąsias operacijas 9 kryptimis. Rusai, atrodo, rengiasi šturmui Slobožansko krytimi.
Šiaurės rytuose naktį Rusijos iš oro paleista raketa pataikė į Sumų miesto priemiestį, žuvo keturi žmonės ir šeši buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius. Jis sakė, kad ketvirtadienį 5 val. ryto dar vienas raketų smūgis teko Dobropilijos rajonui, esančiam šalia Rusijos sienos, o po to iš kitos sienos pusės buvo paleisti 26 minosvaidžio sviediniai.
Rytuose tęsėsi mūšiai aplink ir pačiame Severodonecke. Rusų pajėgos telkiamos puolimui Slovjansko kryptimi.
Pietuose rusai suaktyvino diversinių grupių veikimą bei inžinerinių gynybinių įtvirtinimų rengimą tarp Nikopolio ir Mykolajivo. Ukrainiečių jungtinės pajėgos sunaikino keletą diversantų, tačiau atrodo, kad rusai ruošiasi smogti keliomis kryptimis. Labiausiai tikėtinas atnaujintas bandymas veržtis Mykolajivo link, siekiant vėl užimti ukrainiečių pastarosiomis savaitėmis atsikovotas teritorijas.
Melitopolyje ūkininkai okupantus vaišina užnuodytomis trešnėmis. Okupantai žino, kad nieko negalima imti iš vietinių, todėl bando prisivogti uogų nuo trešnių medžių. Apdairūs ūkininkai jau nupurškė juos didžiulės koncentracijos chemikalais, skirtais ėdriam maskoliui numarinti skausmingu, sunkiai stabdomo kraujavimo iš skrandžio būdu.
*****
Locked N’ Loaded
Charkiv. Orkai toliau bando pulti Rubizhne ir Staryi Saltiv apylinkėse. Ukrainiečiai ginasi, tačiau bent jau šiame ruože agresorius iniciatyvą laiko savo rankose. Kol kas tai taktiniai orkų laimėjimai, kurie neleidžia ukrainiečiams išnaudoti bendros iniciatyvos Charkiv sektoriuje, t.y. grasinti agresoriaus tiekimo keliui Vovchansk – Kupiansk – Izyum. Receptas aiškus – rezervų, pritraukimas, persvaros ugnimi susikūrimas svarbiausiuose ruožuose ir kontratakos. Jei to nebus, yra grėsmė prarasti iniciatyvą visame Charkiv sektoriuje ir orkai grįš į šiaurines miesto prieigas.
Izyum
Ukrainiečiai toliau gina Bohorodychne – Dolyna – Krasnopillya ruožą, sunkūs mūšiai tęsiasi. Orkų propagandistai vakar ir užvakar labai užtikrintai stengėsi patys save įtikinti, jog neva Bohorodychne užimtas ir orkai puola Slaviansk link. Šiandien tokio optimizmo mažiau, kalbama apie „mūšius aplink Bohorodychne“.
Vakar dalis jūsų klausė dėl pranešimo apie ukrainiečių kontrataką į vakarus nuo Izyum ir apie išlaisvintą Pridonetske kaimą (kaip Zavody ir Spivakivka išlaisvinimo rezultatą). Dėl šios naujienos tylėjome pora dienų, nes pirmas įspūdis buvo, kad tai fake, nebuvo aišku nei kas įvyko (ir ar įvyko apskritai), laukėme oficialių ukrainiečių pranešimų. Jų ir toliau nėra, bet daugėja patvirtinimų iš kitų šaltinių. Tiesa, visi jie remiasi tuo pačiu šaltiniu – twitter paskyra „Ukraine Battle map“. Labai norime tikėti, jog tai yra tiesa, tik vis dar sunku suprasti, kodėl tyli oficialūs Ukrainos šaltiniai. Juk jei iš tiesų įvykdyta ši sėkminga operacija: ukrainiečiai atbloškė orkų pajėgas nuo Velyka Komyshuvakha ir iš esmės eliminavo grėsmę Barvinkove, ne tik išlaisvino 3 gyvenvietes, bet ir forsavo Severskyi Donets ir užėjo Izyum grupuotei į vakarinį flangą, grasina užnugariui, iki Izyum, esminės orkų bazės puolant Slaviansk, liko 10 km, t.y. ne tik darbinis atstumas artilerijai, bet ir teoriškai per dieną įveikiamas atstumas puolantiems manevriniams vienetams.
Kitais žodžiais tariant, tai keistų operacinę situaciją dvejuose sektoriuose – Izyum ir Slaviansk. Tokia situacija būtų nemažiau svarbi nei ukrainiečių sėkmė prie Cherson, apie kurią girdime visais kanalais. Tačiau apie kontratakas prie Izyum oficialūs ukrainiečių šaltiniai nekalba. Kodėl? Arba tai visgi fake, arba situacija labai trapi ir ukrainiečiai nenori eskaluoti šios temos. Stebėsime situaciją.
Lyman
sektoriuje orkų pajėgos Slaviansk link nepajudėjo, siekia įsitvirtinti ir susikurti tvarų placdarmą prie Staryi Karavan.
Prie Yampil veikiančios orkų pajėgos vykdo žvalgybą Siversk link (ne tik iš oro, bet ir žvalgybos grupėmis), toliau ieško vietų, kur galima forsuoti Severskyi Donets.
Severodonetsk. Mūšiai mieste ir pietiniame ruože toliau tęsiasi. Didėja spaudimas Lysychansk. Pasirodė pranešimų, kad agresorius atakavo miestą iš šiaurės, t.y. nuo Rubizhne. Neatmestina, kad tai dviejų orkų BTG padaliniai, apie kuriuos pranešėme prieš keletą dienų. Maža to, didėja spaudimas ukrainiečių pajėgoms ginančioms Toshkivka ir Ustynivka. Neatmestina, kad orkai Severodonetsk klausimą gali bandyti spręsti eliminuodami Lysychansk, t.y. eliminuoti taktinį pranašumą (miestas yra ant aukštumos), gynėjų artileriją, aprūpinimą ir galimybę rotuoti pajėgas. Tokią versiją patvirtintų tai, kad orkų aviacija bene pirmą kartą smūgiavo Lysychansk. Ukrainiečiai visas atakas atmušė.
Bakhmut
Kelias Bakhmut – Lysychansk toliau lieka no-mans-land. Orkai jo neperkirto, tačiau apšaudo, tad ukrainiečiai negali juo naudotis pilna apimtimi.
Zolote „kišenė“ ir toliau laikosi, nepaisant įnirtingo puolimo iš rytų ir vakarų. Sudėtinga situacija Vrubivka ir Komyshuvakha.
Kituose sektoriuose be didelių pakitimų.
Ir pabaigai – vis dažniau skaitome jūsų komentarus „jau viskas“, „nebesiseka“, „ukrainiečiai pasiduoda“. Chebra, nustokite krūpčioti. Net ir krepšinyje apsiginti nuo kiekvienos atakos neįmanoma, o čia karas. Tai dinamiškas, varginantis ir mirtinas procesas, kuriame abi pusės ieško savų sprendimų ir juos taiko. Prisiminkite Antrą pasaulinį – kiek kartų per tuos 6 metus buvo ups and downs? Taigi, kantrybės. Kova tęsiasi.
*****
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas atsisakė komentuoti savo ir kolegų iš Italijos bei Prancūzijos Draghio ir Macrono planus vykti į Ukrainą.
Kaži, gal kancleris galėtų pakomentuoti žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie pažadėtą Lietuvai Vokietijos brigadą dislokuoti… jos nuolatinėje buvimo vietoje, Vokietijoje? Tikime, kad tai Kremliaus propaganda ir 3,5 tūkstančio Vokietijos karių rotaciniu principu visgi nuolatos bus Lietuvoje ir taip sustiprins NATO rytinį flangą. Juk ir pėstininkų kovos mašinas „Boxer“ („Vilkas“) vis dar perkame už daugiau nei milijardą eurų (abu pirkimus sudėjus), a?
Rusijos okupuoto rytų Ukrainos regiono teismo paskelbtas mirties nuosprendis Maroko piliečiui sukėlė jo gimtinėje aršią visuomenės reakciją, tuo tarpu oficialiai Maroko vyriausybė nereagavo. Brahimas Saadounas, kuriam 2020 m. buvo suteikta Ukrainos pilietybė, praėjusią savaitę buvo nuteistas mirties bausme kartu su dviem britais kažkokios liaudies Donecko respublikoje (DLR). Nors suprantame marokiečių ir kitų susirūpinusių žmonių nerimą dėl tylos Rabate, tačiau pažiūrėkime iš kitos pusės – iš esmės teroristinio darinio, kurį suformavo Rusija, užgrobusi Ukrainos teritoriją, nepripažįsta nei viena valstybė pasaulyje, išskyrus pačią teroristinę Rusiją. Tai su kuo ten oficialiai kalbėtis?
Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programa (WFP) sustabdė dalį pagalbos maistu Pietų Sudane dėl lėšų stygiaus, todėl 1,7 mln. žmonių kyla bado pavojus. Pagalbos sustabdymas paveiks beveik trečdalį iš 6,2 mln. žmonių Pietų Sudane, kuriems Pasaulio maisto programa planavo padėti šiais metais. Liūdna, bet tai pirmoji kregždė, pasekmė, kylanti dėl Rusijos invazijos. Neabejojame, kad Kremliaus analitikai tai buvo numatę, kaip ir spartų pasaulinį maisto kainų augimą. Kartu su klimato atšilimo sukeltais karščiais bei gėlo vandens trūkumu išprovokuota didžiulė žmonių banga jau pradeda kilti ir tuoj ims belstis į Europos duris. Ar esame tam pasiruošę?
Dešimtys šalių išreiškė susirūpinimą dėl įtariamų piktnaudžiavimų Kinijos toli vakaruose esančiame Sindziango regione ir pareikalavo, kad Jungtinių Tautų teisių apsaugos vadovas paskelbtų ilgai atidėliotą ataskaitą apie padėtį šiame regione. Kalbėdamas bendrame pareiškime 47 šalių vardu JT Žmogaus teisių tarybai, Nyderlandų ambasadorius prie JT Ženevoje Paulas Bekkersas atkreipė dėmesį į daugybę „patikimų pranešimų”, rodančių, kad daugiau kaip milijonas uigūrų ir kitų musulmonų mažumų buvo savavališkai sulaikyti. Pekinas pripažino, kad yra stovyklų, tačiau teigė, kad jos yra „profesinių įgūdžių mokymo centrai” ir reikalingos kovai su „ekstremizmu”.
Mums regis, susirūpinimas dėl uigūrų gerokai pavėluotas. Nenorime būti juodomis varnomis, bet situacija prie Taivano krantų kaista, ir susirūpinimą artimiausiu metu gali tekti reikšti dėl Kinijos Komunistų partijos veiksmų „susigrąžinant teisėtai priklausančią salą“. Kaip visada, susirūpiname alkoholikais tėvais tik po to, kai jų vaikai nuskęsta šulinyje.
Maskva uždraudė dešimtims britų žurnalistų, žiniasklaidos atstovų ir gynybos veikėjų atvykti į šalį, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija. Maskvos teigimu, tai buvo atsakas į Vakarų sankcijas ir „melagingos informacijos apie Rusiją skleidimą”. 29 žurnalistams ir britų žiniasklaidos organizacijų nariams asmeniškai uždrausta atvykti į šalį, sakoma antradienį paskelbtame ministerijos pranešime.
Na, tiesiog, labai baisu. Labai.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, apsilankęs Prancūzijos ir sąjungininkų karių NATO bazėje Rumunijoje, išreiškė griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu, siekdamas nuraminti Ukrainoje ir tarp kai kurių Europos sąjungininkių kilusį susirūpinimą dėl savo ankstesnės pozicijos Maskvos atžvilgiu. ” – Padarysime viską, kad sustabdytume Rusijos karines pajėgas, padėtume ukrainiečiams ir jų kariuomenei bei toliau derėtumesi”, – sakė jis Prancūzijos ir NATO kariams karinėje bazėje Rumunijoje.
Ehm, mums regis, senokai beplepėjote telefonu su karo nusikaltėliu ir teroristų vadeiva, ponas Macronai.
Be didesnių pakitimų.
Rusijos pajėgos toliau ruošiasi puolamosioms operacijoms į pietryčius nuo Iziumo ir į vakarus nuo Limano link Slovjansko. Aktyviai veikia žvalgybinės ir diversinės grupės į šiaurės rytus nuo Bachmuto, abipus Bachmuto – Lysičiansko greitkelio, greičiausiai norint apsunkinti ukrainiečių logistiką į Severodonecką.
Ukrainiečiai teigia, kad iki šiol sulaukė tik 10 procentų Vakarų žadėtos ginkluotės. Nuolatinis ginkluotės, šaudmenų, technikos ir įrangos tiekimas bei jos remontas ir palaikymas iš Vakarų valstybių yra būtina sąlyga norint galvoti jau ne apie kontr-puolimą, o driskių ordų sulaikymą rytuose ir šiaurės rytuose. Iš kitos pusės, būtina aktyvinti partizanų veiksmus, o tam sunkiosios ginkluotės tikrai nereikia.
Dėl Vakarų sankcijų Rusija susiduria su rimta kartono gamybos problema. Rusijos įmonės neturi į ką pakuoti savo produktų. Mes pridurtume, kad ne tik neturi į ką pakuoti, bet neturi ir ko pakuoti. Tai, ką turi, galima suversti į lovį.
Šiaurėje, Baltarusijos pusėje, ties Baltarusijos ir Ukrainos siena, toliau stebimas maždaug 7 bataliono taktinių grupių pasirengimas galimiems įsiveržimo veiksmams. Tokia veiksmų eiga mažai tikėtina, Lukašenka žais su Putleriu tol, kol jį nuims Kremliaus režimas. Arba savi.
Šiaurės rytuose agresorius suintensyvino veiksmus prie Charkivo ir Iziumo, naudodamas artileriją ir aviaciją smogė gynybinėms ukrainiečių pozicijoms.
Rytuose orda griovė Severodonecką ir vykdė paruošiamuosius bei ardomuosius veiksmus Slovjansko ir Kramatorsko kryptimi.
Pietuose rusai toliau įrenginėjo gynybines inžinerines užtvaras, įskaitant minavimą Snihurivkos – Davydiv Brid atkarpoje bei įsitvirtindami palei visą Chersono fronto liniją. Jungtinių ukrainiečių pajėgų veiksmus kaustė artilerija Smerch bei aviacija.
Ukrainos kovotojai likvidavo Rusijos karo propagandistą pulkininką Sergejų Postnovą. Nuo pat invazijos pradžios jis filmavo ir kūrė propagandinį turinį. Būdamas V grupės dalimi, jis prasiveržė į Hostomelį, vėliau dalyvavo užimant kelis Charkovo ir Luhansko sričių miestus ir miestelius.
Ukrainos teritorija ir toliau apšaudoma sparnuotomis raketomis.
Foto: Vokietijos kancleris žarsto pažadus Lietuvoje (reuters.com nuotrauka); neginkluoti partizanai Mariupolyje pažymi butus, kuriuose okupantai nužudė civilius gyventojus; Rusijos karo propagandistas plk. Postov, kai dar teršė Ukrainos žemę savo buvimu.
******
Foto: 57-osios atskirosios motorizuotosios pėstininkų brigados, pavadintos Kostios Gordijonkos vardu, nariai Olegas ir Oleksandras numušė du priešo sraigtus Mi-28 ir vieną naikintuvą SU-25.
Autorius yra filosofas, VU profesorius, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas
Nacionalinio susivienijimo bendražygis Almantas Stankūnas atkreipia dėmesį į tai, ką dažniausiai užgožia grėsmingai augančios elektros kainos. Kainų augimas blogai. Bet ne viskas gali būti vertinama tik pinigais. Iš tikrųjų įvyko dar blogiau: vadinamasis elektros tiekimo rinkos liberalizavimas virto ne tik ekonominiu, bet taip pat moraliniu, politiniu ir psichologiniu visuomenės išprievartavimu tiesiogine šio žodžio prasme.
Dar nepradėjus mokėti už elektrą naujomis kainomis jau skinami šios „reformos“ vaisiai sudarinėjant sutartis su „nepriklausomais“ tiekėjais. Naujosios žaidimo taisyklės aiškios: net nepradėję pardavinėti elektros, neturintys ir negalintys turėti nei menkiausios nuovokos, kokios bus kainų svyravimo tendencijos biržose, būsimieji pardavėjai jau dabar tas kainas nustatinėja iš akies ir be jokios sąžinės graužaties tenkina savo apetitus.
Šiuo „liberalizavimu“ sukurto siaubo bedugnė visiškai prasivers, kai po pusmečio elektros kainos nebebus kompensuojamos. Vyks panašiai, tik kur kas nuožmiau, negu su degalų kainomis. Juk seniai pastebėta ir puikiai žinoma, kad dėl kartelinių susitarimų jos akimirksniu išauga vos pasklidus gandams apie gresiančius pavojus naftos rinkų stabilumui ir neskuba kristi sumažėjus naftos kainoms, nes esą reikia išparduoti anksčiau brangiai pirktą benziną ar dyzeliną.
Į neįstengsiančių apmokėti sąskaitų už elektrą vartotojų nevilties šauksmus politikai – nuo šiam „liberalizavimui“ atvėrusio kelią S. Skvernelio iki žmones į „tiekėjų“ vergovę suvariusios I. Šimonytės, – o ir patys tiekėjai atsakys sarkastiškomis šypsenėlėmis: ko norite iš mūsų, kainas nustato rinka. Atsakingų nebus, kalti liks patys dėl savo nevykėliškumo neišgalintys susimokėti už elektrą žmonės.
TYLI, NES „MANĘS ASMENIŠKAI TAI NELIEČIA“. IR ŠTAI PAGALIAU PALIETĖ. ŠĮ KARTĄ – BEVEIK VISUS…
Ir vis dėlto kaltinti tik valdžią nejauku. Juk neįmanoma nesuprasti, kad tai, kas jau vyksta, didele dalimi yra pagaliau atėjusi sąskaita pačiai visuomenei. Už dešimtmečių abejingumą viskam – ne tik valstybei, bet ir savo pačios gyvenimui ar net likimui. Metu metais tvyro spengianti abejingumo ir pasyvumo tyla beveik visais klausimais:
– Aukštojo mokslo „reformos“, pirmiausiai skirtos ne studentams, bet išsidalinti ir išgrobstyti brangiose vietose esančiai universitetų žemei ir nekilnojamam turtui – visuomenė tyli.
– Miškininkystės sektoriaus „reforma“, skirta medienos pardavėjams masiškai iškirsti ir be gailesčio nusiaubti vertingiausius Lietuvos miškus – visuomenė tyli.
– Barbariškai pagal mažaraščių vertelgų poreikius naikinamas ir žalojamas Vilniaus ir kitų miestų architektūrinis ir kultūrinis paveldas, užgrobiami ir sudarkomi arba padaromi nebeprieinamais žmonėms gražiausi gamtos kampeliai – visuomenė tyli.
– Griaunama prigimtinė šeimos samprata – visuomenė tyli.
– Darkoma lietuvių kalbos abėcėlė ir pati kalba – visuomenė tyli.
Ir taip be galo. Tyli, nes „manęs asmeniškai tai neliečia“. Ir štai pagaliau palietė. Šį kartą – beveik visus. Mat ateisiančios sąskaitos neatrodys smulkūs kišenpinigiai net gana pasiturintiems viduriniojo sluoksnio žmonėms, kurie mokesčių už dujas ir elektrą naštos beveik nejautė. O dabar liks be apsaugos, kurią sunkiais laikais savo piliečiams paprastai suteikia tik valstybė. Bet kad galėtų tai suteikti, pirmiausia reikia patiems pasirūpinti, kad ji būtų ne fasadas, bet tikra ir stipri valstybė.
Ar užteks artėjančių sąskaitų, ar prireiks dar skaudesnių išmėginimų, kad pagaliau būtų susimąstyta ir suprasta:
– Tauta yra šis tas platesnio ir tvaresnio, negu šeima, artimieji ir giminės, kaimynų bendrija;
– Tėvynė yra šis tas platesnio ir kilnesnio, negu gimtinė ir širdžiai mielos tėviškės vietos;
– Valstybė yra šis tas galingesnio ir patikimesnio, negu vien savanoriškumu ir asmeniniais ryšiais bei pasitikėjimu grindžiama savitarpio pagalba ir parama.
Galiausiai belieka tikėtis, kad bus suprasta, ir kodėl Lietuvos valstybė yra tokia kaip šiandien ir kodėl ji tokia šalta ir žiauri pamotė savo piliečiams.
Juk valstybė yra tokia, kokia yra ja besivadinanti žmonių bendruomenė. Ji yra tų žmonių sielos atspindys ir veidrodis. O kokia ji dar gali būti ir kiek gali rūpintis savo piliečiais, jeigu daugiau kaip pusei jų ji pati nerūpi?
Tai pusei, kuri prieš kiekvienus rinkimus iš anksto žino, kad „visi jie vienodi“ ir „niekas nepasikeis“. Kaip galima pakeisti pasaulį nenorint pasikeisti patiems ir net nemėginant jį keisti?
A. SLAPP – TAI REIŠKINYS
Lietuvos, kaip ir daugelio pasaulio šalių piliečiai jaučia nerimą keliančią tendenciją viešojo intereso gynimo srityje – jiems iškeliamos specifinės bylos, vadinamos „strateginiais ieškiniais prieš visuomenes dalyvavimą“ (SIPVD) (strategic lawsuits against public participation – SLAPP). Sąvoka pirmaąsyk apibrėžė 1996 m. George W. Pring ir Penelope Canan jų knygoje savo knygoje „SLAPPs: Getting Sued for Speaking Out“.
SIPVD yra tam tikros rūšies civilinės bylos, kurias korporacijos iškelia atskiriems visuomenės nariams arba nevyriausybinėms organizacijoms už tai, kad jie įgyvendina pamatines žmogaus teises ir viešai pasisako dėl politiškai arba socialiniai svarbių dalykų: teikia parodymus viešuosiuose svarstymuose, renka parašus po peticijomis, kreipiasi į teismus administracine tvarka, pvz., dėl aplinkos apsaugos arba kitų viešąjį interesą užtikrinančių įstatymų pažeidimų, net už tai, kad atvirai kalba viešojo intereso klausimais.
SIPVD yra korporacijų renčiamos kliūtys, trukdančios įgyvendinti žmogaus ir visuomenės teises kreiptis į teismus. Pagrindinis SIPVD tikslas – korporacijų naudai nutildyti visuomenės protestus, neleisti žmonėms įgyvendinti savo pamatinių teisių – viešai kalbėti apie visuomenės interesus ir reikalauti iš valdžios užtikrinti teisingumą. Tai daroma siekiant įbauginti, atgrasyti kritikus, išsekinti protestuojančios visuomenės materialius ir žmogiškuosius išteklius, pakirsti jos gebėjimus kovoti dėl viešojo intereso.
SIPVD užmaskuojami kaip eiliniai civiliniai ginčai dėl neva padarytos „žala verslui“ atlyginimo: taip korporacijos, prisidengdamos visuomenės slopina ir šalin nukreipia atvirus pasisakymus dėl socialinės verslo atsakomybės, o visuomenės ginamus viešojo intereso dalykus paverčia paprastais techniniais privatinės teisės ginčais.
Korporacijos aktyvius visuomenės veikėjus (nevyriausybines organizacijas ir fizinius asmenis) tampo po teismus, reikalaudamos juos nubausti, visų pirma finansiškai, o bylos nagrinėjimo laikotarpiui areštuoti SIPVD aukų turtą…
SIPVD tikslų veiksmingumui didinti taikomas tam tikrų procesinių taktikų paketas:
1. Paprastai pateikiamos besaikės, lupikiškos pretenzijos dėl žalos, ir tvirtinimai, kurių paskirtis – apšmeižti, užsipulti ir sutriuškinti protesto dalyvius;
2. Pateikus teismui SIPVD, byloje toliau teikiama įvairaus pobūdžio prašymų, ypač dėl ieškinio užtikrinimo priemonių (ypač reikalavimai bylos nagrinėjimo laikotarpiui areštuoti SIPVD aukų turtą), taip pat dėl įrodymų išreikalavimo ir pan. procesą apsunkinančios priemonės, kurios sunkia našta užgultų aktyvius visuomenės narius ir jų organizacijas;
3. Dažnai nusitaikoma į atskirus protesto dalyvius, taip pat organizacijas, kurioms jie dirba, taip didinant bauginamąjį SIPVD poveikį;
4. Bylų vilkinimai. Dėl to SIPVD taikiniams dažnai tenka po keletą metų bylinėtis patiriant nemažų išlaidų, kitos turtinės, taip pat neturtinės žalos, kol teismas priima sprendimą jų naudai. Taip pat per bylinėjimosi laiką verslo bendrovės spėja sėkmingai sunaikinti tai, ką visuomenė siekė išsaugoti, todėl stojo ginti, arba sulaukiama visuomenės skųstos verslo veikos senaties.
Demokratinėse visuomenėse tokius ieškinius viešojo intereso gynėjams „pamokyti“ pateikia verslo korporacijos, totalitarinėse arba autoritarinėse valstybėse – valdžios struktūros (kartais iškeldamos ir baudžiamąsias bylas), o valstybėse, turinčiose pelno bet kuria kaina siekiančios korporacijos, „bananų“ respublikose – verslas drauge su korumpuota valdžia.
SIPVD veiksmingumas priklauso nuo valstybės teisinės sistemos pobūdžio:
• bylinėjimosi išlaidų dydžio, žalos atlyginimo „lubų“ ir teisinės pagalbos visuomenei prieinamumo
• įstatymų miglotumo ir lankstumo
• neįteisintos visuomenės narių apsaugos nuo tokio korporatyvinio persekiojimo (pvz., nėra teisminių saugiklių prieš SIPVD (angl. Anti-SLAPP) arba nenustatyti (e.g. anti-SLAPP statutes or discretionary cost awards against abuse of process).
SIPVD daro ypač neigiamą poveikį demokratijos procesui, nes silpnina piliečių ryžtą įgyvendinti savo teisę dalyvauti priimant politinius sprendimus arba nuolatos stebėti valstybines institucijas, pakerta piliečių tikėjimą teisingumu. Taip visuomenei trukdoma veiksmingai ginti pamatines žmogaus teises (raiškos, susirinkimų ir susivienijimų), pažeisdamos piliečių konstitucinę teisę į skųsti valdžios sprendimus ir teisę į teisingą teismą.
Todėl demokratiniame pasaulyje SIPVD vertinami kaip pastangos persekioti už pamatinių žmogaus teisių, ginamų valstybių konstitucijų ir pamatinių tarptautinių susitarimų, tokių kaip ….. įgyvendinimą.
Atskirų šalių ypatumai pristatyti LR Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyriaus atlikta analitinė apžvalgoje „Į viešąjį dalyvavimą įsitraukusių asmenų apsauga nuo strateginio bylinėjimosi užsienio valstybėse”, 2018-10-10.
Todėl norėčiau pakalbėti apie bendruosius tarptautinius principus, nustatančius verslo bendrovių prievolę savo komercinėje veikloje užtikrinti žmogaus teisių apsaugą.
2. JUNGTINIŲ TAUTŲ PRINCIPAI DĖL KORPORACIJŲ (VERSLO ĮMONIŲ) IR ŽMOGAUS TEISIŲ
Verslas ir žmogaus teisės tapo nuolatiniu pasaulio politinės darbotvarkės ir tarptautinės teisės dalyku nuo dešimtojo dešimtmečio. Jis tiesiogiai susijęs su globalizacijos reiškiniais – nepaprastai spartėjančia pasauline privataus sektoriaus plėtra ir tarptautine ekonomine veikla. Tai sustiprino socialinį susirūpinimą dėl verslo poveikio žmogaus teisėms.
Pagal Jungtinių Tautų Visuotinės žmogaus teisių deklaraciją valstybės įsipareigojo skatinti pagarbą šioms teisėms ir nacionalinėmis bei tarptautinėmis priemonėmis užtikrinti, kad jos būtų visuotinai ir tikrai pripažįstamos bei taikomos. Pagal Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją Europos valstybės įsipareigojo kiekvienam jų jurisdikcijai priklausiančiam asmeniui garantuoti šios Konvencijos apibrėžtas teises bei laisves.
Šiais pagrindais Jungtinėse Tautose pradėti formuoti tarptautiniai principai, kurie reglamentuotų verslo bendrovių veiklą, kad joms tiesiogiai pagal tarptautinę teisę įvesti tokie pat reikalavimai žmogaus teisių apsaugos srityje, kokius prisiėmė ratifikavusios valstybės: „remti, užtikrinti įgyvendinimą, gerbti, ir apsaugoti žmogaus teises“.
Kodėl išskirtas būtent verslas? Verslo įmonės yra neatsiejama kiekvienos visuomenės dalis, tačiau tai ekonominiai „organai“, o ne demokratinės viešąjį interesą atstovaujančios institucijos. Verslo atsakomybė nėra „antrinė“ valstybės atsakomybės atžvilgiu Korporacijų atsakomybė gerbti žmogaus teises egzistuoja nepriklausomai nuo valstybės pareigų. Todėl mūsų verslininkai nepagrįstai teigia, kad jie „neatsakingi“ – „valstybė leido, tai viskas gerai“.
Korporacijų atsakomybė taip pat yra susijusi su konkrečiais atvejais, Įmonė negali atlyginti už žmogaus teisių pažeidimus, darydama „gerus darbus kur nors kitur“. Verslo ir žmogaus teisių atveju galiojantis principas „nepakenkti“, „nedaryti žalos“ nėra pasyvus – įmonės gali ir turi imtis prevencinių priemonių, kurių reikalauja „reikiamo atidumo“ (due dilligence) principas.
Šiame Jungtinių Tautų inicijuotame procese 2008 m. JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių ir tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių klausimais John Ruggie pasiūlė JT pagrindinius principus dėl verslo ir žmogaus teisių.
Jiems 2011 m. vieningai pritarė Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba 2011 m. birželio 16 d. priėmė rezoliuciją Nr. 17/4 „Žmogaus teisės ir tarptautinės korporacijos bei kitos verslo įmonės“ (JT rezoliucija dėl verslo ir žmogaus teisių), įteisinusią principus, pagal kuriuos verslas savo komercinėje veikloje privalo nepažeisti žmogaus teisių, o valstybės atitinkamai teisiškai reglamentuoti šį procesą. Pagrindinis informacinis portalas čia: https://www.business-humanrights.org/en/un-guiding-principles.
Nustatyti trys Rezoliucijos ramsčiai, kuriuos sudaro prevencinės ir kompensacinės priemonės: valstybės pareiga apsaugoti žmogaus teises, nes jos yra žmonių visuomenių pagrindas, verslo įmonių pareiga gerbti šias teises, nes šios teisės yra pagrindinis visuomenės lūkestis verslo ir žmogaus teisių atžvilgiu, prieinamos priemonės teisėms ginti, nes be jų neįmanoma užkirsti kelio visam piktnaudžiavimui.
(Bus tęsinys).
Projektą „nacionalinės savimonės, etnokultūrinės tapatybės, istorinės atminties ir pilietiškumo stiprinimas“ remia SRTF
Buvusios Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatės, teisininkės Zitos Šličytės kalba Seime Kovo 11-osios proga sukėlė tikrai nemenką erzelį, ir aistros dėl jos nerimsta iki šiol. Dalis parlamentarų jai kalbant paliko salę, kiti piktinosi iš Seimo tribūnos šventinę dieną esą skleista neapykanta. O praėjus trims mėnesiams dėl šio pasisakymo pradėtas dar ir ikiteisminis tyrimas.
Tęsinys: Kovo 11-osios proga iš Seimo tribūnos nuskambėjusi Z.Šličytės kalba toliau kaitina aistras – dėl buvusios Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatės pasisakymo pradėtas ikiteisminis tyrimas. V. Skaraičio / BNS nuotr.
Nusprendė pradėti tyrimą
Teisėsauga buvo atsisakiusi pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Kovo 11-osios akto signatarų klubo deleguotos Z.Šličytės kalbos, kuri nuskambėjo iš Seimo tribūnos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga.
Vis dėlto teismas įpareigojo ikiteisminį tyrimą pradėti. Šią žinią pranešė prokuratūra. Ikiteisminis tyrimas dėl Z.Šličytės pasisakymo iškilmingame Kovo 11-osios minėjime Seime pradėtas įtariant, kad „ji galėjo siekti diskriminuoti žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos bei viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą bei išsakė tikrovės neatitinkančią informaciją apie homoseksualius asmenis”.
Prokuratūra informavo, jog tyrimas pradėtas vykdant Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo, Vilniaus apylinkės prokuratūros bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pasak prokuratūros, tyrimu bus siekiama įsitikinti, ar Z.Šličytė, pasisakydama iškilmingame minėjime, išreiškė savo nuomonę bei pasinaudojo saviraiškos laisve ar priešingai – siekė suvaržyti žmonių grupės, jai priklausančio asmens teises ir laisves, tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti homoseksualių žmonių grupę, siekiama nustatyti tokių veiksmų pavojingumo pobūdį.
Ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus apskrities policijos pareigūnai, jį organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras. Kalba sudrebino visuomenę Kovo 11-osios signatarų klubo įgaliota sakyti proginę kalbą Seime Z.Šličytė siūlė parlamentarams Stambulo konvencijos ratifikavimą išbraukti iš savo darbotvarkės.
Ji pabrėžė šios konvencijos pavojingumą, nes dokumentas „orientuoja mūsų valstybę pakeisti biologinės lyties sampratą keistu prasimanymu – socialine lytimi”. „Tokia ciniška ir įžūli Lietuvos homoseksualizacija jau turi ir, be abejo, turės ateityje neigiamas pasekmes visuomenės vienybei bei sutarimui”, – Seime Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga kalbėjo buvusi politikė ir advokatė.
Ji taip pat ragino Seimą greičiau priimti konstitucinius įstatymus, pirmiausia – Referendumo įstatymą. „Kviečiu Seimo narius artimiausiu metu ne tik priimti konstitucinį Referendumo įstatymą, bet ir pateikti tautai referendume balsuoti už arba prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą ir lyčiai neutralios partnerystės įstatymo priėmimą.
Tebūnie Lietuva tokia, kokios norės jos žmonės”, – Seime kalbėjo Z.Šličytė.
Buvusiai Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatei tada dar nebaigus savo 13 minučių kalbos dalis parlamentarų paliko Seimo salę. O viešojoje erdvėje netrukus imta kalbėti apie šventinę dieną iš parlamento tribūnos neva skleistą neapykantą. Nei žurnalistams, nei prokurorams tuo klausimu jokių paaiškinimų neteiksiu, nes turiu tokią teisę.
Teisėkūra labai šlubuoja
Po kai kurių parlamentarų pasipiktinimo sulaukusios kalbos, prelegentei dar esant Seimo rūmuose, pasipylė skambučiai ir žinutės, kurios buvo ir grasinančios, ir palaikančio pobūdžio. Vienas asmuo nežinomu numeriu, pasak Z.Šličytės, per naktį jai skambino 38 kartus. Paklausus, ar išties buvo vieta ir laikas tokiai kalbai, moteris pabrėžė, kad visi tie, kurie neturi ko prikišti jos kalbos turiniui, griebiasi argumento, kad ne vieta ir ne laikas. „Jau 32 metai mūsų Nepriklausomybei, todėl dabar apie tai kalbėti yra laikas. Jeigu lietuviai nori, kad aš, išėjusi į tribūną, sakyčiau: „Ačiū partijai, tėvynei už taloną patalynei, ačiū Ingridai Šimonytei, kad už trečią skiepą davė 100 eurų”, tai tada turėjo būti kitas oratorius, ne aš. Kadangi esu kitokių pažiūrų, tai esu visai izoliuota.
Nenorėčiau įvardyti, bet du teisės mokslų daktarai man pasakė, kad mano kalba buvo tobula”, – dar kovo mėnesį dienraščiui kalbėjo Z.Šličytė. Teisininkė tada pabrėžė, kad teisėkūra Lietuvoje labai šlubuoja, nes per pastarąjį dešimtmetį Seimas iš konstitucinių įstatymų sugebėjo priimti tik vienintelį iš dešimties.
Su prokurorais nekalbės
Buvusi Aukščiausiosios Tarybos deputatė teigė apie tai ir kalbėjusi Kovo 11-osios proga. „O kad visas dėmesys nupuolė į Partnerystės įstatymą, tai čia kalti tie, kurie nori kelti skandalus. Du trečdaliai mano kalbos buvo apie korupciją, apie konstitucinius įstatymus, apie Valstybinės kalbos įstatymą, bet kai kam labai saldu kiršinti žmones. Aš jokios neapykantos kalbos nepasakiau.
Kalbėdama apie Partnerystės įstatymą pasakiau, kad yra ir kitų teisinių priemonių apginti kartu gyvenančių homoseksualių asmenų interesus ir teises. Tai kokia čia neapykanta?
Aš turiu teisę tuo klausimu pasisakyti kaip Lietuvos pilietė. Ar Kovo 11-oji tinkama data tokiai kalbai?
Taip, tinkama”, – iškart po iškilmingo Seimo posėdžio dienraščiui teigė moteris.
Z.Šličytė tikino prieš nieką nenusikaltusi, o tik išreiškusi savo politinę poziciją, dėl to jai pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šiuo metu moteris nelinkusi teisintis prieš visuomenę, maža to, ji nenusiteikusi kalbėtis net su prokurorais.
„Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą aš turiu teisę tylėti ir aš tylėsiu. Gyvenu provincijoje, jokių parodymų neduosiu, atvažiuokite, pasirašysiu, kad atsisakau kalbėti. Nei žurnalistams, nei prokurorams tuo klausimu jokių paaiškinimų neteiksiu, nes turiu tokią teisę. Galiausiai esu privatus asmuo. Manau, kad viskas ir be komentarų aišku, kas čia vyksta”, – vakar nedaugžodžiavo Z.Šličytė.
„Proto reikia turėti”
Kovo 11-osios akto signataras Vincas Ramutis Gudaitis, paklaustas, ką mano apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Z.Šličytei, nenorėjo teikti politinių šio reikalo vertinimų, bet pabrėžė, kad kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę reikšti savo nuomonę.
„Saviraiškos laisvė, žodžio laisvė yra įtvirtinta Konstitucijoje, mūsų įstatymuose. Ir jeigu Aukščiausiosios Tarybos deputatė Z.Šličytė pareiškė savo asmeninį požiūrį į kai kurias mūsų valstybės gyvenimo problemas, tokią teisę ji turi ir tą ji padarė. Ir niekas negali drausti žmogui išsakyti savo nuomonės”, – pabrėžė V.R.Gudaitis.
Kitas Nepriklausomybės Akto signataras, advokatas Egidijus Bičkauskas, pasiteiravus, kas šitoje byloje turėtų būti pripažintas nukentėjusiuoju, nesusilaikė nepajuokavęs. „Na, kiekvienas mūsų turbūt čia nukentėjo dėl tos kalbos. Žinoma, juokauju. Bet jei valstybės vardu pradedamas tyrimas, vadinasi, nukentėjote ir jūs, ir aš. Šita situacija net neabsurdiška, o šokiruojanti.
Nepamenu nė vieno atvejo nuo mūsų nepriklausomybės atkūrimo, kuriame aktyviai dalyvavo ir ponia Z.Šličytė, kad kam nors už pasisakymą iš Seimo tribūnos būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Proto reikia turėti tiems, kurie daro tokius dalykus”, – kalbėjo E.Bičkauskas.
Baigties prognozuoti nesiryžta
Čia pat E.Bičkauskas patikino, kad galbūt ne su visomis Z.Šličytės išsakytomis mintimis sutinka, bet reakcija į tai turėjo būti adekvati.
„Situacija šokiruojanti ir prie gero nevedanti. Juk žodžio laisvė – vienas tų postulatų, už kurį kovojau Sąjūdyje ir visus tuos metus po to. Labai tikiuosi, kad kas nors iš mūsų teisėsaugos vadų atsitokės, aišku, jie bandys teisintis, kad į bet kokį pareiškimą reikia reaguoti ir atlikti kvalifikuotą tyrimą, bet šitą galima padaryti ir be ikiteisminio tyrimo pradėjimo, apie kurį šiuo metu visi tiek trimituoja”, – įsitikinęs E.Bičkauskas.
Signataras pabrėžė, kad Z.Šličytei niekada nebuvo artimas draugas, netgi atvirkščiai. Esą neretai E.Bičkauskas su ja susikirsdavo, tačiau šiuo atveju moteris turėjo teisę į savo nuomonę. „Ir dar, kai įsivaizduoju, kai koks nors jaunas pareigūnas, prisėdęs prie savo kabinetinio stalo, ima vertinti Z.Šličytės išsakytas mintis, apninka abejonės.
Duok Dieve jam proto, supratimo ir patirties, kurios, kad ir koks jis būtų talentingas ir gabus, šiuo atveju vargiai pakaks. Kokia šios bylos perspektyva?
Sveikas protas diktuoja, kad ikiteisminis tyrimas turėtų būti nutrauktas. Bet savo teisinėje praktikoje mačiau tiek absurdų, tad, kaip dabar viskas baigsis, garantuoti negalėčiau”, – kalbėjo E.Bičkauskas.
Vasariškai elegantiškas, klasikinės muzikos ritmais ir vakaro vėsuma švelniai alsuojantis – toks bus Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro festivalis „LNOBT Open“, birželio 26–liepos 6 dienomis savo sceną iškelsiantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kieme.
Festivalio atidarymo vakarą birželio 26 d. (sekmadienį) 21.30 val. klausysimės operos solistų koncerto „Nesustojęs laikas“, skirto Lietuvos profesionaliojo teatro 100-mečiui. Skambės užburiantys operos balsai – sopranai Joana Gedmintaitė, Sandra Janušaitė, Viktorija Miškūnaitė, Monika Pleškytė, Regina Šilinskaitė, tenorai Karolis Kašiuba ir Tomas Pavilionis, baritonai Eugenijus Chrebtovas, Steponas Zonys ir bosas Kšištofas Bondarenko. Taip pat pasirodys dainininkas Česlovas Gabalis, dainuos LNOBT choras (meno vadovas Česlovas Radžiūnas), gros LNOBT simfoninis orkestras, diriguojamas vyriausiojo dirigento Ričardo Šumilos.
Birželio 29 d. (trečiadienį) 21 val. pakviesime į gala koncertą „Ispanijos naktys“, skirtą Lietuvos ir Ispanijos diplomatinių santykių 100-mečiui. Šalia lietuvių operos solistų Ievos Prudnikovaitės ir S. Zonio, koncerte pasirodys profesionalūs sarsuelos atlikėjai iš Ispanijos Beatriz Diaz ir Manuelis Gómezas Ruizas, o taip pat neeilinis ispanų gitaros virtuozas José Manuelis Dapena. Skambės retai atliekama kompozitoriaus Enrique Granados opera „Goyescas“, Joaquíno Rodrigo „Concerto de Aranjuez“ bei Isaaco Albénizo „Ispaniška siuita“. Dainuos LNOBT choras, teatro simfoniniam orkestrui diriguos LNOBT operos meno vadovas Sesto Quatrini.
Baletas: nuo klasikos iki Afrikos ritmų
Liepos 1 ir 2 dienomis nuo 21.30 val. festivalio scenoje karaliaus baletas ir neįmanomos meilės vizijos: matysime du Adolphe’o Adamo baleto „Žizel“ spektaklius. Pirmajame pagrindinius Žizel ir Alberto vaidmenis atliks Olesia Šaitaniova ir Jonas Laucius, antrajame – Gohar Mkrtchyan ir Jeronimas Krivickas. LNOBT simfoniniam orkestrui diriguos R. Šumila.
Liepos 4 d. (pirmadienį) 21.30 val. LNOBT baleto artistus scenoje pakeis šokėjai iš Nacionalinio Brno teatro (Čekija) trupės. Jie pristatys trijų šiuolaikinių choreografų – čekų Markétos Habalovos, Mario Radačovsky bei ispano Nacho Duato – baletų vakarą. M. Habalovos „Žydroji rapsodija“ sukurta pagal džiaugsmingą George’o Gershwino muziką, N. Duato „Gnava“ – pagal užburiančius afrikietiškus ritmus. Na, o Brno teatro baleto meno vadovo M. Radačovsky baletas „Rossini“ – tai ironiškas žvilgsnis į vyrų ir moterų santykius bei pasirinktus įvaizdžius. Beje, Vilniuje šis kūrinys bus pirmąkart papildytas antrąja dalimi, taigi nesumeluotume sakydami, jog regėsime čekų baleto premjerą.
Diriguos svečias iš Ukrainos nacionalinės operos
Tradiciškai liepos 6-ąją – Valstybės dieną po visos tautos 21 val. giedamo himno skambėsiantis Amilcare’s Ponchielli operos „Lietuviai“ koncertinis atlikimas šįmet bus ypatingas tuo, jog pirmą kartą LNOBT simfoniniam orkestrui diriguos Ukrainos nacionalinės operos vyriausiasis dirigentas Mykola Diadiura. Dainuos operos solistai Mickael Spadaccini, Sandra Janušaitė, Vytautas Juozapaitis, Liudas Norvaišas, Arūnas Malikėnas ir LNOBT choras.
Žymaus italų kompozitoriaus A. Ponchielli opera „Lietuviai“ buvo sukurta pagal Adomo Mickevičiaus poemą „Konradas Valenrodas“. Jos premjera 1874 m. įvyko Milano „La Scala“ teatre. Kūrinys, pasakojantis apie lietuvių didvyriškumą batalijose su kryžiuočiais, sulaukė nepaprasto pasisekimo ir tapo pačių italų laisvės kovų simboliu.
„LNOBT Open“ kviečia į gyvas diskusijas
Šįmet vasaros festivalis „LNOBT Open“ pirmą kartą pakvies vilniečius į susitikimus ir pokalbius. Birželio 30 d. (ketvirtadienį) 19 val. džiazo bare „Paviljonas“ (Pylimo g. 21B) vyks diskusija tema „Viskas, ką norėjote sužinoti apie operą ir baletą, bet bijojote paklausti“. LNOBT atstovai pasiruošę atvirai atsakyti į visus, net pačius netikėčiausius publikos pateiktus klausimus.
Liepos 5 d. (antradienį) 18 val. LNOBT Raudonojoje fojė vyks knygos apie šio teatro rūmų architektūrą „It sustingusi muzika“ pristatymas. Dalyvaus knygos sudarytoja dr. Lada Markejevaitė, architektūros istorikas dr. Vaidas Petrulis ir architektas Audrys Karalius. Pokalbį moderuos leidyklos „ARTseria“ direktorė Saulė Mažeikaitė.
Renata Baltrušaitytė | Atstovė spaudai Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras renata.baltrusaityte@opera.lt | www.opera.lt
ŠEIMŲ NVO VIEŠAS KREIPIMASIS DĖL LR SEIMO DARBO PAVASARIO SESIJOJE
Šiandien, birželio 16d. trylika šeimas atstovaujančių organizacijų viešu laišku kreipėsi į LR Seimo narius, LR Vyriausybę, LR prezidentą Gitaną Nausėdą kviesdamos visus Seimo narius gerbti demokratijos bei atsakingo valdymo principus ir susitelkti į ekonominių ir socialinių problemų sprendimą šalyje.
Ukrainos karo akivaizdoje Lietuvos šeimos išgyvena didžiulį nerimą ir netikrumą dėl ateities. Didžiausia visoje Europos sąjungoje infliacija sąlygoja žaibiškai augančias maisto, kuro ir kitų energetikos išteklių bei būtinųjų prekių kainas. Tėvams kyla pagrįsta baimė, ar užteks jų uždirbamų lėšų šeimos būtiniesiems poreikiams užtikrinti – būsto išlaikymui, kurui, maistui, vaikų ugdymui ir jų poreikiams. Gili ekonominė krizė negailestingai palies kiekvieną šeimą. Ypač tuos žmones ir tas šeimas, kuriose uždirbama minimali alga. Taip pat tuos, ant kurių pečių gula būsto ir kiti rimti kreditiniai įsipareigojimai, įskaitant ir asmenis, kurie netenka darbų dėl Rusijos agresijos ar dėl netinkamai vykdomos šalies politikos susisiekimo ir kituose sektoriuose. Žmones, kurių verslai taip ir nespėjo atsigauti po pastarųjų dvejų pandemijos metų.
LR nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas skelbia: „Valstybė privalo užtikrinti lietuvių tautos ilgalaikių gyvybinių interesų apsaugą saugodama Lietuvos teritorijos vientisumą, kalbą, etninę kultūrą, kultūros savitumą ir papročius, kultūros paveldą ir puoselėdama tradicinę šeimą.” Tačiau Statistikos departamento skelbiami duomenys rodo gilią demografinę krizę – pernai fiksuotas didžiausias mirtingumas ir mažiausias gimstamumas per 60 metų. Atsižvelgiant į LR piliečių emigracijos mastą ir kartų kaitos neužtikrinantį gimstamumą, nesunku numatyti, kad tai neigiamai atsilieps šalies ekonomikai, socialinės apsaugos sistemai ir visai tolimesnei Lietuvos valstybės raidai.
Kad Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, skelbia Lietuvos Respublikos konstitucijos 38 straipsnis. Tą patvirtina Lietuvos piliečiai asmeniniais kasdienio gyvenimo pavyzdžiais. Būtent dirbančioms šeimoms pagrindinis krūvis teko pandemijos metais: šeimos mokė, gydė, slaugė, rūpinosi dauguma sergančiųjų savanoriaudami ir aukodami pačių uždirbtus pinigus. Šeimos nedvejodamos solidarizavosi su broliais ir sesėmis ukrainiečiais, išgyvenančiais karo baisumus: juos priėmė savo namuose, nuolat aukoja ir kaip išgalėdami remia nuo pat Rusijos agresijos pradžios. Tai sąžiningai dirbančių ir kantriai mokančių valstybei vis didėjančias mokestines prievoles žmonių kasdienybė.
Klausimas, kokio dėmesio Lietuvos šeimos – visuomenės ir valstybės pagrindas – susilaukia iš valdančiosios daugumos? Pastebima tendencija, kai vietoj pagarbos ir pagalbos, kurios turėtų pelnytai (užsitarnautai) sulaukti šeimos, kai mokesčių pavidalu suneša savo šeimos pinigus į valstybės biudžetą, jos vis dažniau iš valstybės gauna kontrolę ir nugalinimą.
Organizacijas neramina ir tai, kad marginalizuojama daugiau nei 70 % šalies gyventojų, pasisakančių už prigimtines šeimos vertybes (2021 m. sausio (Norstat LT, N-1000; Baltijos tyrimai, N-529), 2022 m. kovo (Vilmorus, N-1005) tyrimas). Viešojoje erdvėje vyrauja nuomonė, stebuklingai sutampanti su valdančiosios daugumos atstovaujama nuomone. Visi, tiek politikai, tiek kiti asmenys ar organizacijos, nesutinkančios su priimamais sprendimais itin greitai apkaltinami darbu Kremliui, apšaukiami „maršistais“, homofobais ir panašiai, užsiundomi tyrėjais, diskredituojami spaudoje. Šeimas atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos diskriminuojamos nacionalinių radijo ir televizijos programų transliuotojo – tai precedento neturintis reiškinys demokratiškoje, laisvoje ir nepriklausomoje valstybėje.
Šalis susiduria su neregėtais ekonominiais ir socialiniais iššūkiais. Ir nors valdančioji koalicija bando rūpintis šalies gynybos klausimais, sienos apsauga, tačiau išskirtinai pagrindinis dėmesys sutelkiamas į vienos mažos visuomenės grupės ideologinių interesų gynimą. Ir būtent tokiomis priemonėmis, tik tokiu būdu, kaip pastarieji diktuoja, nors tai nėra paremta nei mokslu, nei jokiais sveiko proto kriterijais. Atrodo, kad visuomenę kiršinantys projektai: Civilinė sąjunga, narkotikų dekriminalizavimas ir kanapių legalizavimas, alkoholio politikos liberalizavimas, kontraceptinių spiralių paauglėms prieinamumas, abortų prieinamumo didinimas ir kt., kiekvienam Lietuvos piliečiui būtų aktualesni nei bendrai visas šeimas nediskriminuojančiai liečiančios problemos: infliacijos, būsto įsigijimo, švietimo (ugdymo), priklausomybių, psichologinės ir fizinės sveikatos iššūkių, demografiniai klausimai ir kt., kurie šiuo metu yra nustumti į šalį.
Raginama valdančiuosius arogancijos, skaldymo ir marginalizavimo metodus keisti į pagarbaus dialogo, atidaus klausymo ir įsiklausymo bei supratimo ir empatijos kalbą.
Kiekvienas vėluojantis sprendimas atsiliepia visuomenės ir šeimų gerovei, todėl yra linkusios palaikyti visas – tiek pozicijos, tiek opozicjos pastangas eiti dialogo ir susitaikinimo keliu. Ragina įsiklausyti į opozicijos pareiškimą Dėl valstybėje susidariusios situacijos ir demokratijos principo pažeidimo Lietuvos Respublikos Seime ir išgirsti jame surašytus konstruktyvius pasiūlymus.
Prašo Seimą besibaigiančioje pavasario sesijoje atsisakyti visuomenę skaldančių įstatymų projektų ir visą dėmesį skirti būtiniausių, neatidėliotinų socialinių ir ekonominių klausimų sprendimui: mažinti PVM maistui, akcizus kurui, didinti vaiko pinigus, sulyginti NPD ir MMA, didinti viešajam sektoriui taikomą bazinį dydį, priimti sprendimą nepasiturintiems Lietuvos gyventojams skirti vienkartines 100 eurų išmokas, priimti Lietuvos Respublikos Prezidento pateiktus teisės aktus, įgalinančius palankesnį vietos savivaldos finansavimą ir kitiems sprendimams, būtiniems šiuo laikotarpiu kiekvienai šeimai.
Kreipimąsi pasirašė šios organizacijos:Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacija, VšĮ Laisvos visuomenės institutas, Daugiavaikių šeimų asociacija MES, Šiaulių Apskrities Cerebrinio Paralyžiaus Asociacija, Asociacija Lietuvos tėvų forumas, Asociacija „Šviesos kampelis“, VšĮ Akademija gamtoje, VšĮ Ugdymosi erdvė „Ąžuolynas“, VŠĮ „Basos mamos“, Sąjunga „Vardan šeimos“, Šiaulių verslininkų ir vadybininkų draugija, Rėkyvos gyvenvietės bendruomenė, Rengimo šeimai asociacija.
Didžioji Britanija pasiūlė Ukrainai didelio masto karinio parengimo programą.
Johnsonas pasiūlė pradėti programą su galimybe kas 120 dienų apmokyti iki 10 000 Ukrainos karių. Tai pareiškė jis susitikime su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Didžiosios Britanijos premjeras taip pat pridūrė, kad jo neskelbtas vizitas į Kijevą turėtų pasiųsti Ukrainos žmonėms aiškią ir paprastą žinią apie paramą savo šaliai.
„JK yra su jumis ir mes būsime su jumis tol, kol laimėsite“, – sakė Johnsonas.
Primename, kad birželio 17 d. Johnsonas atvyko į Kijevą iš anksto neskelbtu vizitu.
Prezidento kanceliarijos ir vyriausybės komanda su Johnsonu aptarė sunkiosios ginkluotės ir oro gynybos sistemų tiekimo poreikį, ekonominę paramą Ukrainai, padidintą sankcijų spaudimą Rusijai, ypač tarptautinės McFaul-Yermak grupės pasiūlymus.
Taip pat tarp temų buvo ir saugumo garantijos Ukrainai bei būtinybė Rusijai atlyginti Ukrainos valstybei padarytą žalą.
******
Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet pareiškė, kad žūtys ir griuvėsiai Mariupolio uostamiestyje rodo „šiurkščius” tarptautinės žmogaus teisės pažeidimus. Ji taip pat sakė, kad šis miestas yra „mirtiniausia vieta Ukrainoje”, ir išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie „filtravimo” procesus. Su-si-rū-pi-ni-mą.
Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Rumunijos vadovai susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kad išreikštų paramą, kuri, kaip tikisi Kyjivas, padės užtikrinti didesnį ginklų tiekimą ir griežtesnes sankcijas Rusijai. Per pirmąjį tokį vizitą į Ukrainos sostinę nuo Rusijos invazijos pradžios Prancūzijos Emmanuelis Macronas, Vokietijos Olafas Scholzas, Italijos Mario Draghi ir Rumunijos Klausas Iohannisas ketvirtadienį taip pat išreiškė paramą Kyjivo siekiui prisijungti prie Europos Sąjungos.
Ko tai aplodismentai skystoki, ar čia tik mums taip atrodo?
Karo nusikaltimų bendrininkas, Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras ir nepataisomas melagis S. Lavrovas, duodamas interviu BBC sakė, kad Rusija neužpuolė Ukrainos. ” – Mes neįsiveržėme į Ukrainą. Paskelbėme „specialiąją karinę operaciją”, kai nebeturėjome kaip paaiškinti Vakarams, kad jie vykdo nusikalstamą veiklą, įtraukdami Ukrainą į NATO”, – išvertęs akis bubleno Putlerio draugelis.
Štai ji, rusofašistiškoji ideologija visame gražume – mes, Putinas ir Rusija, pasiimame viską ultimatumais ir/arba jėga. Kai Rusija ir jos zombiai prievartauja, žudo, degina, sprogdina, terorizuoja – tai vadinama teisingumu ir prigimtine Rusijos teise. Kai bet kuri kita šalis, saugodamasi nuo branduolinę galvutę išsitraukusio recidivysto, su kaimynais apsitveria savo namą tvora ir jame įsistato duris, tai – nusikaltimas.
Lavrovai, dvišakį liežuvį, ragus ir kanopas tik kartuvių kilpa nusiųsti atgal į pragarą gali. Ten, verdant smalos puode, Kobzonui ir Žirinovskiui apie NATO nusikaltimus bus laiko visą amžinybę aiškint.
Duomenys rodo, kad tūkstančiai milijonierių bando palikti Rusiją, o tolesnis verslo ir oligarchų bendruomenės išvykimas tikriausiai dar labiau padidins ilgalaikę karo žalą jos ekonomikai, penktadienį pareiškė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija. Migracijos paraiškos rodo, kad 15000 Rusijos milijonierių tikriausiai jau bando išvykti, teigė ministerija.
Būtent tai ir yra Achilo kulnas. Vos tik prasidėjus invazijai sakėme, kad visus RF piliečius, neturinčius pagrindo būti Vakaruose (pvz., politinis persekiojimas ar mirtinos ligos, kurių gydymui būtina Vakarų medicina) reikia paskelbti nepageidaujamais ir išsiųsti į Maskoliją. Laikas gal jau baigti su „mes čia niekuo dėti, čia dėl visko kaltas Putka” ir siųsti juos į šalį, kuriai jie moka mokesčius – tegu daro tvarką savo srutų duobėje.
Nyderlandų žvalgybos tarnyba išaiškino Rusijos agentą, kuris pasinaudodamas suklastota tapatybe bandė įsiskverbti į Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), tiriantį kaltinimus Rusijai karo nusikaltimais Ukrainoje. S. Čerkasovas sukūrė sudėtingą priedangos istoriją tam, kad š.m. balandžio mėnesį patektų į Nyderlandus kaip Brazilijos pilietis ir galėtų stažuotis Hagoje įsikūrusiame TBT, ketvirtadienį naujienų agentūrai „Reuters” sakė tarnybos vadovas.
Vaje, kiek vargo. O Putkos ir jo sėbrų ten seniai jau laukia nesulaukia. Ir jokių priedangos istorijų nereikia.
Nei viena pusė nepasiekė reikšmingesnių pergalių. Ukrainiečiai nori tęsti puolimą pietuose, taip spaudžiant rusus permesti pajėgas iš rytų ir pietryčių Chersono link. Rusai gi spaudžia šiaurės rytuose ir rytuose, mėgindami nustumti ukrainiečius į vakarus, ruošdamiesi pozicijas / placdarmą tolimesniam slinkimui iš pietų ir šiaurės į Krivyj Rihą, strategiškai reikšmingą metalurgijos centrą.
Ukraina dar kartą įvardino, kad gynėjams tragiškai trūksta salvinės ugnies raketų sistemų ir sunkiosios artilerijos bei dronų. Vakarų paramos reikia dabar, ne už dviejų mėnesių.
Mums regisi, kad Vakaruose nuolatinis kalbėjimas apie strateginę Ukrainos pergalę ir Rusijos pralaimėjimą yra kaip kompresas, kaip poteriai lavonui. Nežiūrint pergalės mantros, išsakomos patogiai sėdint už plačių ažuolinių stalų nuo 8 iki 5 – šeštadienį ir sekmadienį prašome netrukdyti – Ukrainos gynėjai kiekvieną valandą be išeiginių žūva nuo okupanto ugnies, ir tą dabar galima sustabdyti tik jėga.
Šiaurėje tuoj už Rusijos – Ukrainos sienos praėjusią parą vyko mūšiai, taip pat ir Charkivo apylinkėse. Rusai skelbiasi vėl (?) užėmę Krasnopilje į prietryčius nuo Sumų, tačiau ukrainiečių teigimu, rusų ataka atremta, okupantas atsitraukė.
Šiaurės rytuose rusams apšaudžius Lysičianską ir Severodonecką artilerija ir aviacija, mažiausiai 6 žmonės žuvo, sužeistųjų skaičius nežinomas.
Rytuose orda veržiasi Slovjansko link, mūšiai vyksta Zolotoje rajone į šiaurę nuo Popasnos. Ukrainiečiai teigia atrėmę puolimą.
Pietuose rusai iš artilerijos pabūklų bei raketinių salvinės ugnies sistemų apšaudė ukrainiečių pozicijas aplink Mykolajivą ir netoli Chersono. Ukrainiečių jungtinėms pajėgoms spaudžiant okupantą pietryčių kryptimi, dirbo gynėjų aviacija į rytus nuo Chersono link Zaporižės, kur rusai kaupia rezervus galimam puolimui, tokiu būdu kaustant rusų laisvą judėjimą fronto linijoje. Balistine raketa smogta orkų štabui Novoje Kachovkoje.
Okupacinė valdžia pripažino kolaborantę T. J. Tomiliną Chersono valstybinio universiteto rektore. 2014 m. ji buvo atleista iš universiteto dėl savo prorusiškos pozicijos. Partizanai jau ruošiasi prie jos namų kabint lapelį pagal geriausias aitvarų tradicijas: „šiuo pranešama, kad esi išgama ir už akių nuteista mirties bausme, kuri gali būti atidėta tamstai nedelsiant atsisakius einamų pareigų.”
******
Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos vadovai traukiniu atvyko į Kyjivą. ” – Norime parodyti ne tik solidarumą, bet ir užtikrinti, kad mūsų organizuojama pagalba – finansinė, humanitarinė ir ginklų – bus tęsiama <…> tol, kol ji bus reikalinga Ukrainos kovai”, – sakė O. Sholzas. Kancleris pridūrė, kad Rusijai taikomos ES sankcijos „prisideda prie galimybės Rusijai atsisakyti savo plano ir išvesti savo karius – nes toks yra tikslas”.
Prieš tai pasirodė informacija, kad salvinės ugnies raketų sistemos, kurias Vokietija įsipareigojo duoti Kyjivui, numatomos pristatyti liepos arba rugpjūčio mėn., kai Ukrainos kariai bus apmokyti naudotis šiais ginklais. ” – Mokymas naudotis šiais raketų paleidimo įrenginiais gali prasidėti birželio pabaigoje, o tai reiškia, kad jie gali būti pristatyti liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje”, – sakė Christine Lambrecht, Vokietijos gynybos ministrė, atvykusi į derybas su NATO kolegomis Briuselyje.
Gražu. Turime galvoje komunikaciją, nes trys numatomos pristatyti sistemos neatrodo rimtai žiūrint į Europos ekonomikos variklio pajėgumą.
Atrodo, kad Ukraina rado galimybę, nors ir nedideliais kiekiais, eksportuoti grūdus per Rumunijos Juodosios jūros uostą Konstancos mieste. Karo nualinta šalis skuba laiku eksportuoti apie 20 mln. tonų grūdų, įstrigusių jos elevatoriuose, kad atlaisvintų vietą naujam derliui kitą mėnesį. Grūdai iš Ukrainos į Konstancą transportuojami sausuma arba baržomis Dunojaus upe iš mažų Ukrainos Ismailo ir Reni uostų.
Trečiadienį paskelbtame 1 mlrd. dolerių vertės JAV karinės pagalbos Ukrainai pakete numatyta 18 haubicų ir 36 000 šaudmenų, taip pat 18 taktinių transporto priemonių haubicoms gabenti. Kartu JAV atsiųs šaudmenų anksčiau paskelbtoms didelio mobilumo artilerijos raketų sistemoms (HIMARS), keturias taktines transporto priemones technikai iš mūšio lauko išvilkti, atsargines dalis ir kitą įrangą, dvi pakrančių gynybos sistemas ir tūkstančius radijo stočių, naktinio matymo prietaisų, termovizorių bei kitų optinių prietaisų.
Dėkojame JAV ir kartu su Ukrainos gynėjais prašome siųsti viską kuo greičiau.
Rusijos Jamalo-Nencų autonominėje apygardoje Urengojaus dujų telkinyje užsidegė dujotiekis. „Gazprom Dobycha Urengoy” gamykloje tarp 7-8 dujų telkinių sprogo 1,4 m skersmens vamzdis, praneša šaltiniai Rusijoje.
Oho, na ir užmojai – rūkyti šalia dujų telkinio! Beje, nors tai tik sutapimas, bet dėl dujotiekio Nord Stream „remonto”, Gazprom 40-čia procentų sumažino dujų tiekimą Vokietijai.
Štai ką, Herr Kanzler, pridarėt savo pasivažinėjimu į Kyjivą.
Rusija kitą mėnesį planuoja didinti naftos gavybą, nes eksporto srautai nukreipiami siekiant išvengti Vakarų sankcijų į Kiniją ir Indiją. Maskoliai prognozuoja, kad naftos gavyba šalyje šiais metais nesikeis arba šiek tiek sumažės. ” – Iš tikrųjų esame arti vasario mėnesio lygio, kai (naftos gavyba) siekė 10,2 mln. barelių per dieną, planuojame ją toliau didinti liepos mėnesį, priklausomai nuo bendrovių planų”, – žurnalistams sakė ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Novakas.
Istorijos vadovėliuose rašoma, kad Antrojo pasaulinio karo metu jūrose dažnai skęsdavo tiek nacių, tiek sąjungininkų aprūpinimo laivai. Žinant liguistą driskių potraukį neatsargiai rūkyti, ką gali žinot, kas ten su tais rusų tanklaiviais gali nutikt.
Be didesnių pakitimų.
Nežiūrint visų pastangų, rusai nekontroliuoja Bachmuto – Lysičiansko greitkelio ir visiškai neužėmė Severodonecko. Atrodo, kad ir vėl atsiliekama nuo Kremliaus grafiko, nes pasirengimas pulti Slovjansko kryptimi lyg ir baigtas, tačiau nepasiekus paminėtų dviejų taktinių pergalių, jo pradėti, nenorint nusižudyt, kol kas orkai negali.
Ukrainos derybų grupės vadovas, Rados narys D. Arachamija pranešė, kad kovose dėl Donbaso per dieną žūsta iki 500 gynėjų, dar iki tūkstančio yra sužeidžiami. Mhm, mums tai labiau panašu į psichologinę operaciją, kuria bandoma spausti Vakarus greičiau tiekti taip laukiamą ginkluotę nei į faktinius skaičius.
Šiaurėje ir šiaurės rytuose rusai vykdė puolamąsias operacijas 9 kryptimis. Rusai, atrodo, rengiasi šturmui Slobožansko krytimi.
Šiaurės rytuose naktį Rusijos iš oro paleista raketa pataikė į Sumų miesto priemiestį, žuvo keturi žmonės ir šeši buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius. Jis sakė, kad ketvirtadienį 5 val. ryto dar vienas raketų smūgis teko Dobropilijos rajonui, esančiam šalia Rusijos sienos, o po to iš kitos sienos pusės buvo paleisti 26 minosvaidžio sviediniai.
Rytuose tęsėsi mūšiai aplink ir pačiame Severodonecke. Rusų pajėgos telkiamos puolimui Slovjansko kryptimi.
Pietuose rusai suaktyvino diversinių grupių veikimą bei inžinerinių gynybinių įtvirtinimų rengimą tarp Nikopolio ir Mykolajivo. Ukrainiečių jungtinės pajėgos sunaikino keletą diversantų, tačiau atrodo, kad rusai ruošiasi smogti keliomis kryptimis. Labiausiai tikėtinas atnaujintas bandymas veržtis Mykolajivo link, siekiant vėl užimti ukrainiečių pastarosiomis savaitėmis atsikovotas teritorijas.
Melitopolyje ūkininkai okupantus vaišina užnuodytomis trešnėmis. Okupantai žino, kad nieko negalima imti iš vietinių, todėl bando prisivogti uogų nuo trešnių medžių. Apdairūs ūkininkai jau nupurškė juos didžiulės koncentracijos chemikalais, skirtais ėdriam maskoliui numarinti skausmingu, sunkiai stabdomo kraujavimo iš skrandžio būdu.
*****
Locked N’ Loaded
Charkiv. Orkai toliau bando pulti Rubizhne ir Staryi Saltiv apylinkėse. Ukrainiečiai ginasi, tačiau bent jau šiame ruože agresorius iniciatyvą laiko savo rankose. Kol kas tai taktiniai orkų laimėjimai, kurie neleidžia ukrainiečiams išnaudoti bendros iniciatyvos Charkiv sektoriuje, t.y. grasinti agresoriaus tiekimo keliui Vovchansk – Kupiansk – Izyum. Receptas aiškus – rezervų, pritraukimas, persvaros ugnimi susikūrimas svarbiausiuose ruožuose ir kontratakos. Jei to nebus, yra grėsmė prarasti iniciatyvą visame Charkiv sektoriuje ir orkai grįš į šiaurines miesto prieigas.
Izyum
Ukrainiečiai toliau gina Bohorodychne – Dolyna – Krasnopillya ruožą, sunkūs mūšiai tęsiasi. Orkų propagandistai vakar ir užvakar labai užtikrintai stengėsi patys save įtikinti, jog neva Bohorodychne užimtas ir orkai puola Slaviansk link. Šiandien tokio optimizmo mažiau, kalbama apie „mūšius aplink Bohorodychne“.
Vakar dalis jūsų klausė dėl pranešimo apie ukrainiečių kontrataką į vakarus nuo Izyum ir apie išlaisvintą Pridonetske kaimą (kaip Zavody ir Spivakivka išlaisvinimo rezultatą). Dėl šios naujienos tylėjome pora dienų, nes pirmas įspūdis buvo, kad tai fake, nebuvo aišku nei kas įvyko (ir ar įvyko apskritai), laukėme oficialių ukrainiečių pranešimų. Jų ir toliau nėra, bet daugėja patvirtinimų iš kitų šaltinių. Tiesa, visi jie remiasi tuo pačiu šaltiniu – twitter paskyra „Ukraine Battle map“. Labai norime tikėti, jog tai yra tiesa, tik vis dar sunku suprasti, kodėl tyli oficialūs Ukrainos šaltiniai. Juk jei iš tiesų įvykdyta ši sėkminga operacija: ukrainiečiai atbloškė orkų pajėgas nuo Velyka Komyshuvakha ir iš esmės eliminavo grėsmę Barvinkove, ne tik išlaisvino 3 gyvenvietes, bet ir forsavo Severskyi Donets ir užėjo Izyum grupuotei į vakarinį flangą, grasina užnugariui, iki Izyum, esminės orkų bazės puolant Slaviansk, liko 10 km, t.y. ne tik darbinis atstumas artilerijai, bet ir teoriškai per dieną įveikiamas atstumas puolantiems manevriniams vienetams.
Kitais žodžiais tariant, tai keistų operacinę situaciją dvejuose sektoriuose – Izyum ir Slaviansk. Tokia situacija būtų nemažiau svarbi nei ukrainiečių sėkmė prie Cherson, apie kurią girdime visais kanalais. Tačiau apie kontratakas prie Izyum oficialūs ukrainiečių šaltiniai nekalba. Kodėl? Arba tai visgi fake, arba situacija labai trapi ir ukrainiečiai nenori eskaluoti šios temos. Stebėsime situaciją.
Lyman
sektoriuje orkų pajėgos Slaviansk link nepajudėjo, siekia įsitvirtinti ir susikurti tvarų placdarmą prie Staryi Karavan.
Prie Yampil veikiančios orkų pajėgos vykdo žvalgybą Siversk link (ne tik iš oro, bet ir žvalgybos grupėmis), toliau ieško vietų, kur galima forsuoti Severskyi Donets.
Severodonetsk. Mūšiai mieste ir pietiniame ruože toliau tęsiasi. Didėja spaudimas Lysychansk. Pasirodė pranešimų, kad agresorius atakavo miestą iš šiaurės, t.y. nuo Rubizhne. Neatmestina, kad tai dviejų orkų BTG padaliniai, apie kuriuos pranešėme prieš keletą dienų. Maža to, didėja spaudimas ukrainiečių pajėgoms ginančioms Toshkivka ir Ustynivka. Neatmestina, kad orkai Severodonetsk klausimą gali bandyti spręsti eliminuodami Lysychansk, t.y. eliminuoti taktinį pranašumą (miestas yra ant aukštumos), gynėjų artileriją, aprūpinimą ir galimybę rotuoti pajėgas. Tokią versiją patvirtintų tai, kad orkų aviacija bene pirmą kartą smūgiavo Lysychansk. Ukrainiečiai visas atakas atmušė.
Bakhmut
Kelias Bakhmut – Lysychansk toliau lieka no-mans-land. Orkai jo neperkirto, tačiau apšaudo, tad ukrainiečiai negali juo naudotis pilna apimtimi.
Zolote „kišenė“ ir toliau laikosi, nepaisant įnirtingo puolimo iš rytų ir vakarų. Sudėtinga situacija Vrubivka ir Komyshuvakha.
Kituose sektoriuose be didelių pakitimų.
Ir pabaigai – vis dažniau skaitome jūsų komentarus „jau viskas“, „nebesiseka“, „ukrainiečiai pasiduoda“. Chebra, nustokite krūpčioti. Net ir krepšinyje apsiginti nuo kiekvienos atakos neįmanoma, o čia karas. Tai dinamiškas, varginantis ir mirtinas procesas, kuriame abi pusės ieško savų sprendimų ir juos taiko. Prisiminkite Antrą pasaulinį – kiek kartų per tuos 6 metus buvo ups and downs? Taigi, kantrybės. Kova tęsiasi.
*****
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas atsisakė komentuoti savo ir kolegų iš Italijos bei Prancūzijos Draghio ir Macrono planus vykti į Ukrainą.
Kaži, gal kancleris galėtų pakomentuoti žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie pažadėtą Lietuvai Vokietijos brigadą dislokuoti… jos nuolatinėje buvimo vietoje, Vokietijoje? Tikime, kad tai Kremliaus propaganda ir 3,5 tūkstančio Vokietijos karių rotaciniu principu visgi nuolatos bus Lietuvoje ir taip sustiprins NATO rytinį flangą. Juk ir pėstininkų kovos mašinas „Boxer“ („Vilkas“) vis dar perkame už daugiau nei milijardą eurų (abu pirkimus sudėjus), a?
Rusijos okupuoto rytų Ukrainos regiono teismo paskelbtas mirties nuosprendis Maroko piliečiui sukėlė jo gimtinėje aršią visuomenės reakciją, tuo tarpu oficialiai Maroko vyriausybė nereagavo. Brahimas Saadounas, kuriam 2020 m. buvo suteikta Ukrainos pilietybė, praėjusią savaitę buvo nuteistas mirties bausme kartu su dviem britais kažkokios liaudies Donecko respublikoje (DLR). Nors suprantame marokiečių ir kitų susirūpinusių žmonių nerimą dėl tylos Rabate, tačiau pažiūrėkime iš kitos pusės – iš esmės teroristinio darinio, kurį suformavo Rusija, užgrobusi Ukrainos teritoriją, nepripažįsta nei viena valstybė pasaulyje, išskyrus pačią teroristinę Rusiją. Tai su kuo ten oficialiai kalbėtis?
Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programa (WFP) sustabdė dalį pagalbos maistu Pietų Sudane dėl lėšų stygiaus, todėl 1,7 mln. žmonių kyla bado pavojus. Pagalbos sustabdymas paveiks beveik trečdalį iš 6,2 mln. žmonių Pietų Sudane, kuriems Pasaulio maisto programa planavo padėti šiais metais. Liūdna, bet tai pirmoji kregždė, pasekmė, kylanti dėl Rusijos invazijos. Neabejojame, kad Kremliaus analitikai tai buvo numatę, kaip ir spartų pasaulinį maisto kainų augimą. Kartu su klimato atšilimo sukeltais karščiais bei gėlo vandens trūkumu išprovokuota didžiulė žmonių banga jau pradeda kilti ir tuoj ims belstis į Europos duris. Ar esame tam pasiruošę?
Dešimtys šalių išreiškė susirūpinimą dėl įtariamų piktnaudžiavimų Kinijos toli vakaruose esančiame Sindziango regione ir pareikalavo, kad Jungtinių Tautų teisių apsaugos vadovas paskelbtų ilgai atidėliotą ataskaitą apie padėtį šiame regione. Kalbėdamas bendrame pareiškime 47 šalių vardu JT Žmogaus teisių tarybai, Nyderlandų ambasadorius prie JT Ženevoje Paulas Bekkersas atkreipė dėmesį į daugybę „patikimų pranešimų”, rodančių, kad daugiau kaip milijonas uigūrų ir kitų musulmonų mažumų buvo savavališkai sulaikyti. Pekinas pripažino, kad yra stovyklų, tačiau teigė, kad jos yra „profesinių įgūdžių mokymo centrai” ir reikalingos kovai su „ekstremizmu”.
Mums regis, susirūpinimas dėl uigūrų gerokai pavėluotas. Nenorime būti juodomis varnomis, bet situacija prie Taivano krantų kaista, ir susirūpinimą artimiausiu metu gali tekti reikšti dėl Kinijos Komunistų partijos veiksmų „susigrąžinant teisėtai priklausančią salą“. Kaip visada, susirūpiname alkoholikais tėvais tik po to, kai jų vaikai nuskęsta šulinyje.
Maskva uždraudė dešimtims britų žurnalistų, žiniasklaidos atstovų ir gynybos veikėjų atvykti į šalį, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija. Maskvos teigimu, tai buvo atsakas į Vakarų sankcijas ir „melagingos informacijos apie Rusiją skleidimą”. 29 žurnalistams ir britų žiniasklaidos organizacijų nariams asmeniškai uždrausta atvykti į šalį, sakoma antradienį paskelbtame ministerijos pranešime.
Na, tiesiog, labai baisu. Labai.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, apsilankęs Prancūzijos ir sąjungininkų karių NATO bazėje Rumunijoje, išreiškė griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu, siekdamas nuraminti Ukrainoje ir tarp kai kurių Europos sąjungininkių kilusį susirūpinimą dėl savo ankstesnės pozicijos Maskvos atžvilgiu. ” – Padarysime viską, kad sustabdytume Rusijos karines pajėgas, padėtume ukrainiečiams ir jų kariuomenei bei toliau derėtumesi”, – sakė jis Prancūzijos ir NATO kariams karinėje bazėje Rumunijoje.
Ehm, mums regis, senokai beplepėjote telefonu su karo nusikaltėliu ir teroristų vadeiva, ponas Macronai.
Be didesnių pakitimų.
Rusijos pajėgos toliau ruošiasi puolamosioms operacijoms į pietryčius nuo Iziumo ir į vakarus nuo Limano link Slovjansko. Aktyviai veikia žvalgybinės ir diversinės grupės į šiaurės rytus nuo Bachmuto, abipus Bachmuto – Lysičiansko greitkelio, greičiausiai norint apsunkinti ukrainiečių logistiką į Severodonecką.
Ukrainiečiai teigia, kad iki šiol sulaukė tik 10 procentų Vakarų žadėtos ginkluotės. Nuolatinis ginkluotės, šaudmenų, technikos ir įrangos tiekimas bei jos remontas ir palaikymas iš Vakarų valstybių yra būtina sąlyga norint galvoti jau ne apie kontr-puolimą, o driskių ordų sulaikymą rytuose ir šiaurės rytuose. Iš kitos pusės, būtina aktyvinti partizanų veiksmus, o tam sunkiosios ginkluotės tikrai nereikia.
Dėl Vakarų sankcijų Rusija susiduria su rimta kartono gamybos problema. Rusijos įmonės neturi į ką pakuoti savo produktų. Mes pridurtume, kad ne tik neturi į ką pakuoti, bet neturi ir ko pakuoti. Tai, ką turi, galima suversti į lovį.
Šiaurėje, Baltarusijos pusėje, ties Baltarusijos ir Ukrainos siena, toliau stebimas maždaug 7 bataliono taktinių grupių pasirengimas galimiems įsiveržimo veiksmams. Tokia veiksmų eiga mažai tikėtina, Lukašenka žais su Putleriu tol, kol jį nuims Kremliaus režimas. Arba savi.
Šiaurės rytuose agresorius suintensyvino veiksmus prie Charkivo ir Iziumo, naudodamas artileriją ir aviaciją smogė gynybinėms ukrainiečių pozicijoms.
Rytuose orda griovė Severodonecką ir vykdė paruošiamuosius bei ardomuosius veiksmus Slovjansko ir Kramatorsko kryptimi.
Pietuose rusai toliau įrenginėjo gynybines inžinerines užtvaras, įskaitant minavimą Snihurivkos – Davydiv Brid atkarpoje bei įsitvirtindami palei visą Chersono fronto liniją. Jungtinių ukrainiečių pajėgų veiksmus kaustė artilerija Smerch bei aviacija.
Ukrainos kovotojai likvidavo Rusijos karo propagandistą pulkininką Sergejų Postnovą. Nuo pat invazijos pradžios jis filmavo ir kūrė propagandinį turinį. Būdamas V grupės dalimi, jis prasiveržė į Hostomelį, vėliau dalyvavo užimant kelis Charkovo ir Luhansko sričių miestus ir miestelius.
Ukrainos teritorija ir toliau apšaudoma sparnuotomis raketomis.
Foto: Vokietijos kancleris žarsto pažadus Lietuvoje (reuters.com nuotrauka); neginkluoti partizanai Mariupolyje pažymi butus, kuriuose okupantai nužudė civilius gyventojus; Rusijos karo propagandistas plk. Postov, kai dar teršė Ukrainos žemę savo buvimu.
******
Foto: 57-osios atskirosios motorizuotosios pėstininkų brigados, pavadintos Kostios Gordijonkos vardu, nariai Olegas ir Oleksandras numušė du priešo sraigtus Mi-28 ir vieną naikintuvą SU-25.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakar kreipėsi į Amerikos žydų komiteto forumo narius ragindamas taikyti griežtesnes sankcijas Rusijai ir spartinti ginklų tiekimą Ukrainai. Jis pabrėžė, kad žydai turi istorinę galimybę apginti bendrą laisvę, bendrą saugumą, bendrą kultūrinę įvairovę nuo didžiausios neapykantos bangos, kuri pastaraisiais dešimtmečiais siaubia pasaulį.
Atrodytų, kas jau kas, bet Holokaustą išgyvenusi tauta, turėtų kaip ir mes, lietuviai, kurių ketvirtis nukentėjo nuo sovietų genocido, suprasti, kad jokių nuolaidų Mordorui būti negali.
Vakar Zelenskis taip pat sakė, kad Lenkija ir Slovakija nuo pat pirmųjų karo dienų padėjo kariuomenei ir ukrainiečiams, kurie buvo priversti išvykti į užsienį. Jis dėkojo Andžėjui Dudai ir Zuzanai Čaputovai už šią svarbią paramą ir veiksmingą Ukrainos europinės integracijos siekio propagavimą ES valstybėse narėse.
Kremliaus burna D. Peskovas pranešė apie „itin svarbią” V. Putino kalbą birželio 15-18 d. vyksiančiame Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume. Tarptautinis, čia toks, kuriame dalyvauja Venesuela ir Š. Korėja? Ir ką gi tokio svarbaus nori pranešti Putleris? Kad išveda visas savo ordas iš Ukrainos? Ar kad Chersonas, Luhanskas ir Doneckas, kaip Krymas, tapo Rusijos Federacijos dalimi? Kartu su Baltarusija, žinoma.
Šiandien ryte paviešintame praėjusį mėnesį vykusio pokalbio su jėzuitų žiniasklaidos redaktoriais tekste, popiežius Pranciškus išsakė naujus priekaištus Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje, sakydamas, kad jos kariuomenė buvo brutali, žiauri ir žvėriška, ir kartu pagyrė „drąsius” ukrainiečius už kovą dėl išlikimo. Tačiau jis taip pat sakė, kad „smerkdami Rusijos karių žiaurumą, neturime pamiršti tikrųjų problemų, jei norime, kad jos būtų išspręstos”. Be to, jis teigė, kad „mes nematome visos dramos, vykstančios už šio karo, kuris galbūt buvo kažkokiu būdu arba išprovokuotas, arba jam nebuvo užkirstas kelias”. Pats savęs retoriškai paklausęs, ar jis tapo „proputiniškas”, jis atsakė: „- Ne, nesu. Būtų supaprastinta ir neteisinga taip sakyti”.
Neabejotina, kad popiežius nuoširdžiai pergyvena dėl visų netekčių, mirčių, prievartos ir agresijos mūsų žemelėje. Bet jau nuolatiniu tampantis naratyvas apie išprovokuotus agresoriaus veiksmus pagrįstai ima kelti klausimą, ar tik koks skeltanagis su pjautuvo ir kūjo formos liežuviu neįsisuko Vatikano širdyje? Regis, laikas griebtis egzorcizmo, cituojant šiesaus atminimo lietuvių rašytoją Jurgą Ivanauskaitę.
Be pakitimų. Rusai bando aktyvinti veiksmus visame fronte, tačiau sulaukia sėkmingai besiginančių ukrainiečių atkirčio. Severodoneckas vis dar nėra kontroliuojamas agresoriaus, o gynėjai, priešingai, nei teigia rusų propaganda, nėra apsupti ir neketina pasiduoti.
Ukrainiečiai visais lygiais ir kiekvieną dieną prašo Vakarų ir kitų demokratinių šalių paramos toliašaude artilerija ir kita sunkiąja ginkluote, tačiau vis labiau ryškėjantis susikaldymas ir jau nebe dviejų, o, atrodo, trijų greičių Europa, regisi, džiugina Kremliaus gyventojus.
Mūsų kuklia nuomone, be reguliariųjų pajėgų veiksmų, planuojant išlaisvinti okupuotas teritorijas ir neleidžiant rusams galvoti apie tolesnį puolimą, būtina imtis asimetrinio karo veiksmų užnugaryje. Tam reikia išmanaus vadovavimo, o valios priešintis tikrai pakanka.
Šiaurės rytuose ties Charkivu rusai telkė pajėgas gynybai siekdami užkirsti kelią ukrainiečių pajėgų judėjimui link Rusijos sienos. Per naktį buvo apšaudytos Rubižnės, Ruskos Lozovos, Bairako ir Dementijevkos gyvenviečių apylinkės artilerijos ugnimi.
Nepatvirtintais duomenimis, vis gi rusams pavyko kirsti Seversko Doneco upę ir įsitvirtinti jos dešiniame krante maždaug už 30 km nuo Charkivo netoli Staryj Saltiv.
Severodonecke rusai vykdė puolamąsias operacijas siekdami galutinai išstumti ukrainiečius iš miesto apylinkių. Orkai iš dalies kontroliuoja miesto centrą, ir yra duomenų, kad ukrainiečiai turi nemažų nuostolių.
Slovjansko kryptimi okupantas rengėsi puolimui ir artilerijos smūgiais griovė gynybinius įtvirtinimus prie Dibrivnės, Karnauchivkos, Naujosios Dmytrivkos ir Vernopilio gyvenviečių.
Bachmuto rajone rusai veržė Vidrodžennia – Veršyna kryptimi, bet iš dalies buvo sulaikyti.
Okupuotose teritorijose aktyviai veikia partizanų grupės. Antrą naktį iš eilės Donecko mieste kažkokie niekšai (šypt šypt) ne tik susprogdino amunicijos sandėlį, bet taip pat į amžiną poilsį atgulti padėjo pasiklydusiam gatvėje goblinų patruliui.
Pietuose rusai neskaičiuodami savo ordos praradimų, naudodami artileriją, taip pat ir dėl kreivų rankų ar tikslingai, ne tik apšaudydami ukrainiečių, bet ir savas pozicijas, iš gynybos bando pereiti į puolimą. Gatvės mūšiai vyksta Chersono srities Stanislavo, Tomyna Balka ir Doslidnės gyvenviečių rajonuose.
Kryvyj Riho kryptimi priešas įsiveržė ir užminavo Inhuleco upės pakrantę nuo Davydiv Brid ik Kalynivsko (Snihurivkos kryptimi).
Priešas ir toliau patiria kovinės technikos ir įrangos nuostolių. Belgorodo, Voronežo ir Rostovo srityse, taip pat laikinai okupuotose Krymo teritorijoje veikia apie 30 mobiliųjų remonto brigadų.
Ukrainos Generalinis štabas praneša, kad per praėjusią parą galėjo būti sunaikinta daugiau kaip 200 okupanto karių – tai būtų, greičiausiai, didžiausi rusų nuostoliai per parą nuo vasario 24 d.
Rumunijos Senatas priėmė įstatymo projektą, kuriuo uždraudžiami mokyklinio amžiaus vaikų mokymo metodai, „skatinantys homoseksualumą arba lyties keitimą“. Įstatymas gali būti įgyvendintas, jei atstovų rūmai šį mėnesį balsuos už pasiūlymą.
Įstatymo projekto turinys yra panašus į Vengrijos vaikų apsaugos teisės aktus. Rumunijos vyriausybė nori užtikrinti vaiko teisių apsaugą, praneša Varlden idag.
Jei pasiūlymas bus priimtas, bet kokios informacijos, skatinančios lyties keitimą, translytiškumą ar homoseksualumą, platinimas mokyklose taps neteisėtas. Be to, mokyklos negali nieko mokyti vaikų apie lytinius santykius , nebent tėvai išreiškia tokį norą.
Įstatymo iniciatorius pavaduotojas Zoltanas Zakarias teigia, kad įstatymas grindžiamas požiūriu, kad vaiko auklėjimas „turi vykti tradicinėje šeimoje, krikščioniškais pagrindais, o atsakomybė už vaiką pirmiausia turėtų tekti tėvams.“
Tai ne pirmas kartas, kai šis klausimas iškeliamas Rumunijos vyriausybėje. 2020 metais Rumunijos parlamentarai bandė uždrausti LGBT propagandą, rašo Europa Libera Romania. Tuo metu Konstitucinis Teismas įstatymo projekto nepriėmė.
Tačiau Vengrijos parlamentas sugebėjo uždrausti tos pačios lyties porų ir skirtingų lyčių tapatybių pristatymą reklamose vaikams ir žiniasklaidoje.
Ginčas dėl įstatymo
Nepaisant to, naujasis „vaiko apsaugos“ pasiūlymas sulaukė daugybės ginčų. Rumunijos LGBT organizacija reikalauja, kad Žemieji rūmai panaikintų įstatymą, nes jis yra „homofobiškas ir transfobiškas“, praneša „Reuters“. Kritikų nuomone, teisės aktai įteisintų LGBT asmenų diskriminaciją.
„Human Rights Watch“ tyrėjas Ryanas Thoresonas „Eurobserver“ rašo, kad įstatymo projektas paskatins išankstinį nusistatymą ir homofobiją. Jis mano, kad „toksiški stereotipai demonizuoja LGBT asmenis ir kelia jiems bei jų šeimoms priekabiavimo ir smurto pavojų“. Jis pažymi, kad LGBT temas paversdamos tabu, mokyklos priverčia vaikus, kurie save laiko kitokiais, „susidurti su gėda ir abejonėmis, o bendraamžiai mokosi priešiškumo ir netolerancijos jiems“.
Birželio 17 d. Lietuvos vyskupai kreipėsi į tikinčiuosius su ganytojišku laišku, kurį skelbiame visą.
Brangūs broliai ir seserys,
gera į jus taip kreiptis. Dvasinė brolystė ir seserystė primena mums ryšius, kurie atsiranda šeimoje, o šeimai Bažnyčia visad skyrė daug dėmesio. Šeima – pirmoji ir pagrindinė visuomenės ląstelė, prigimtinė žmogiškoji bendruomenė bei visos visuomenės gyvybinis poreikis. Vienas kitą papildydami vyras ir moteris kuria savo šeimą – „santuoka grįstą natūralią bendruomenę“ (Amoris laetitia, 52).
Šiais laikais ne tik šeimos patiria nemažai iššūkių. Pavojus kyla ir pačiai šeimos sampratai, kurios turinį kartais bandoma keisti siūlant įvairias įstatymų iniciatyvas. Dabar sulaukiame itin daug prašymų įvertinti Seime svarstomo Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Klausiama: kaip šis įstatymas dera su Bažnyčios mokymu; ką mes, jūsų ganytojai, galime apie jį pasakyti?
Pirmiausiai užtikriname jus, kad Bažnyčios mokymas apie santuoką ir šeimą nėra pasikeitęs: šeima kyla iš vyro ir moters santuokos, tėvystės ir motinystės ryšių. Taip pat nėra pasikeitęs ir Didysis įsakymas, kuriame sakoma: mylėk kiekvieną artimą kaip save patį.
Nepasikeitė ir tai, kaip Bažnyčia vertina vadinamąsias faktines sąjungas, partnerystes ar tos pačios lyties asmenų sąjungas. Popiežius Pranciškus, kalbėdamas apie konkrečius iššūkius, su kuriais šiandien susiduriama, pabrėžia, kad „faktinių sąjungų ar sąjungų tarp tos pačios lyties asmenų nevalia tiesiog prilyginti santuokai. Nė viena netvirta ar naujai gyvybei uždara sąjunga nelaiduoja visuomenės ateities“ (Amoris laetitia, 52). Tai – Katalikų Bažnyčios, kuriai save priskiria didžioji dalis Lietuvos piliečių, pozicija.
Mes, kaip ganytojai, esame susirūpinę ir norime perspėti tikinčiuosius ir visus geros valios žmones apie pavojus, kurie kyla bandant keisti šeimos ir santuokos sampratą įstatymais, tarp jų – ir dabar svarstomu Civilinės sąjungos įstatymo projektu. Minėtame Civilinės sąjungos įstatymo projekte iš esmės siūloma tai, ko popiežius Pranciškus anksčiau cituotoje apaštališkojo paraginimo Amoris laetitia ištraukoje kviečia nedaryti, – faktines sąjungas ir sąjungas tarp tos pačios lyties asmenų prilyginti santuokai. Negalime pritarti šio įstatymo projektui, iškreipiančiam ir devalvuojančiam santuokos bei šeimos sampratas.
Kai kurie pasaulio kraštai jau yra praėję tokį sampratų kaitos kelią, kuris primena Trojos arklio istoriją. Pradžioje teigiama, kad formalizuojant santykius reikia suteikti kartu gyvenantiems asmenims daugiau teisių; tuomet tai prilyginama šeimos santykiams, jie imami imituoti. Ilgainiui toks reguliavimas pakeičiamas į civilinę santuoką. Ši kaita ir augantis reguliavimas kelia vis didesnį spaudimą tėvams, trokštantiems auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus. Palaipsniui imama reguliuoti švietimo įstaigų mokymo turinį, naikinant supratimą, kad šeima, kaip santuoka grįsta natūrali bendruomenė, yra naudinga visuomenei. Šis kelias veda į neginčijamo vyro ir moters lyčių tarpusavio papildomumo principo atmetimą.
Dar kartą prisiminkime Šventojo Tėvo Pranciškaus žodžius, kuriais jis trokšta atkreipti sampratų kaitos keliu ketinančių eiti valstybių visuomenių dėmesį: „Nė viena netvirta ar naujai gyvybei uždara sąjunga nelaiduoja visuomenės ateities.“ Ant kokių pamatų pastatytume Lietuvos visuomenės ateitį pritarę Civilinės sąjungos įstatymo projekto nuostatoms?
Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti kartu gyvenančių bei santuokos ar tėvystės, motinystės, giminystės ryšiais save nesiejančių asmenų teises, protingas kompromisas būtų priimti tokį įstatymą, kuris šių sąjungų netapatintų su šeima.
Asmenų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių nenorėtų ar negalėtų sudaryti vyro ir moters santuokos, padėtį galėtų išspręsti Teisės į artimą ryšį įstatymas, kurio projekte numatyta galimybė artimaisiais pripažinti ne tik šeimos ar giminystės ryšiu siejamus, bet ir kitus asmenis. Teisės į artimą ryšį pripažinimas neverčia atsisakyti prigimtinės šeimos sampratos; jis neprieštarauja nei Bažnyčios mokymui apie šeimą, nei šeimos sampratai, apibrėžtai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Skirtingai nei siūloma įteisinti civilinė sąjunga, teisė į artimą ryšį pripažįsta ir saugo ne tik privačiame gyvenime save šeima laikančių asmenų, bet ir tų žmonių, kurie nenori ar negali kurti šeimos, teisinius santykius.
Kaip ir anksčiau, nenuilsdami skatiname jaunuolius apsispręsti tvirtai, gyvybei atvirai santuokai ir šeimai, kad būtų kuo labiau linkstama į Dievo žmonėms siūlomas malones (plg. Amoris laetitia, 35). Be abejo, visuomenėje regime ne tik sutuoktinius, bet ir vienišas mamas ar tėčius, našlaičius, šeimas, kuriose seneliai ar kiti giminaičiai augina nepilnamečius vaikus. Visų šių šeimų narius sieja ne tik bendro gyvenimo ar emociniai, bet ir prigimtiniai kraujo bei giminystės ryšiai, kylantys iš vyro ir moters lyčių papildomumo.
Drauge atkreipiame dėmesį, kad ne visi viešojoje erdvėje ar Seime pasisakantys katalikai, aiškinantys Bažnyčios mokymą, tai daro kompetentingai. Savo žodžiais bei veiksmais jie kartais klaidina žmones. Norėdami sužinoti, ką sako visuotinė Bažnyčia vienu ar kitu klausimu, nuoširdžiai raginame visus tikinčiuosius gilintis į Šventajame Rašte užrašytą Dievo žodį, įdėmiai skaityti katekizmą, Šventojo Sosto dokumentus.
Brangūs broliai ir seserys, tėvų ir motinų sūnūs ir dukterys! Dėkokime Viešpačiui už šeimas, kuriose užaugome, už visas šeimas, kuriose tėčio ir mamos mylimi augo, auga ar augs kiti vaikai – mūsų šalies ateitis, mūsų būsimieji dvasiniai broliai ir seserys. Melskimės už Lietuvos šeimas ir remkime tik tas įstatymų leidybos iniciatyvas, kurios, leisdamos šeimoms tvirtėti, laiduoja mūsų visuomenės ateitį.
Projektą „nacionalinės savimonės, etnokultūrinės tapatybės, istorinės atminties ir pilietiškumo stiprinimas“ remia SRTF
Baigties prognozuoti nesiryžta
