Tekstas iš Astos Katutės veidaknygės
Kaip girdėjot, Lietuvoje vyksta „stebuklai“ ir kai kurie kūdikiai turi kelias mamas ir nei vieno tėčio. Visgi žinome, iš oro tokie reiškiniai nevyksta, tam būtinas tėtis. Dar kitaip spermos donoras, pardavėjas ir pan. Kad ir kiek kainuotų pirkinys, kad ir kaip tokį vaiką mylėtų dvi mamos, kaip rodo tyrimai, dažnam tokiu būdu gimusiam vaikui labai trūksta to biologinio tėčio.
„Aš esu dviejų mamų dukra, – rašo viena moteris. – Aš labai, labai jas myliu, tačiau nėra nė vienos dienos, kada aš nenorėčiau turėti tėčio. <…> Mano gyvenime yra vyrų – mano mamos draugų, tačiau tai ne tas pats. Nesupraskite manęs, prašau, neteisingai, aš jas abi myliu, tačiau, regis, aš noriu pasakyti, kad tai nėra tas pats.“ Kita lesbiečių užauginta mergina rašo: „Ar aš esu bloga dukra, jei noriu turėti tėtį? <…> Aš nežinau, kas yra mano tėvas, ir niekada nesužinosiu. Gal tai kvaila, tačiau aš jo ilgiuosi. Ilgiuosi to vyro, kurio niekada nepažinosiu. Ar ilgėtis tėvo, kurį turi mano draugai, yra neteisinga?“
Ne ką geriau sekasi ir dviejų mamų užaugintiems vyrams. Antai vienas rašo, kad savo namuose jis neišmoko nei būti tvirtas ir drąsus, ko vaikas, kaip rodo daugelis tyrimų (juos rasite toliau), išmoksta iš tėvo, nei jautrumo ir empatijos, kuriuos išugdo mama. Mat jo mamos nebuvo nei tradiciškai moteriškos, nei, suprantama, vyriškos. Tai – vyriškumo ir moteriškumo „stereotipai“, sutinka R. O. Lopezas, tačiau prideda, jog stereotipai padeda dirbti ir išgyventi pasaulyje, kuriame visi, ir netgi gėjai, mąsto stereotipiškai. Neturėdamas nei pasitikėjimo savimi, nei jautrumo, žmogiškus ryšius jis kūrė labai sunkiai. Užtai parsidavinėjo vyrams seksualiai, o pats jautėsi esąs „biseksualus“.
Dėl vyrų nemėgimo dviejų moterų įvaikintos mergaitės dažnai „perima“ mamų homoseksualią orientaciją. Kanzaso Universiteto tyrėjas Walteris R. Schummas reziumuoja tyrimų duomenis, pagal kuriuos lesbiečių dukros nuo 33 iki 57 proc. atvejų laiko save homoseksualiomis. Na, suprantama, mūsų laikais homoseksualiu būti socialiniu požiūriu gali būti labai neblogai. Tačiau verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad homoseksualus potraukis yra susijęs su vaikystėje patirtomis psichologinėmis traumomis („neigiamais emociniais išgyvenimais“, kaip rodo JAV, Naujojoje Zelandijoje ir taip pat Danijoje atlikti tyrimai).
Tyrimai, kurių tiesa reikia paieškoti, nes neatitinka dominuojančios politkorektiškos linijos, teigia, vienalyčių porų užauginti vaikai rečiau buvo įsidarbinę, dažniau kentėjo nuo depresijos, turėjo daugiau seksualinių partnerių, dažniau patyrė seksualinę prievartą ir neigiamai atsiliepė apie savo vaikystę. Tokios išvados patvirtina čia pateiktų dviejų tėvų ar motinų užaugintų asmenų liudijimus statistiškai.
Tėvo svarbą patvirtina daugelis įvairiausių tyrimų. Tėvą turintys kūdikiai yra smalsesni ir drąsesni pažindami aplinką, geresni jų motoriniai gebėjimai. Dėl tėvų pomėgio žaisti stimuliuojančius žaidimus (angl. rough and tumble play) vaikai iš tėvų išmoksta, kaip elgtis stiprias emocijas keliančiose situacijose. Gerą ryšį su tėvu turintys 12 mėn. amžiaus kūdikiai yra atsparesni stresui. Kad tėvas išmoko valdyti agresiją, liudija JAV duomenys apie jaunus nusikaltėlius: net iki 85 proc. atvejų jie neturi tėvo. Tėvo įtaka gebėjimui susivaldyti svarbi net gyvūnams: jaunų dramblių bandos, kuriose nėra suaugusių patinų – jų tėvų, siaubia Afrikos žemdirbių laukus. Taip pat, kaip jau seniai žinoma, tėvo nebuvimas nepadeda ir mergaitėms. JAV Duke’o universiteto tyrėjai parodė, jog kuo anksčiau tėvas palieka šeimą, juo ankstesniame amžiuje paauglės mergaitės pradeda seksualinius santykius ir pastoja.
Be to, neigiamai vaikus veikia ir didelis vienalyčių porų sugyvenimo nestabilumas. Štai 2019 m skelbti duomenys apie dviejų vyrų ar moterų santuoką rodo, jog per dvejus metus JAV ir Kanadoje išsiskiria apie 42 proc. vienalyčių porų ir tik 5 proc. vyrų-moterų santuokų.
Emocija pagrįsti argumentai, jog visi nori mylėti / rūpintis vaikais kaitina visuomenę ir leidžia manipuliuoti situacija dėl partnerystės įteisinimo. Ir laimi ne vaikų o suaugusiųjų norai. Vaikų poreikiai čia niekam nerūpi. O turėtų.
Visą Gintauto Vaitoškos straipsnį skaitykite ČIA.
