Rugpjūčio 18 d. sukako 45 metai nuo Lietuvos laisvės kovų dalyvio, pirmojo kariuomenės savanorio ir Birželio sukilimo rengėjo, Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) įkūrėjo pulkininko Kazio Škirpos mirties.
Vilniaus šv. Ignoto bažnyčioje buvo aukojamos šventos Mišios už Kazį Škirpą.
K. Škirpa 1918 m. buvo pirmasis Lietuvos kariuomenės savanoris. 1919 m. sausio 1 d. kartu su būriu Lietuvos savanorių pirmą kartą Vilniuje, Gedimino bokšte, iškėlė Lietuvos valstybės vėliavą.
K. Škirpa gynė jauną Lietuvos valstybę, vadovavo Generaliniam kariuomenės štabui, buvo Aukštųjų karininkų kursų lektorius, steigiamojo Seimo narys, apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu.
Vėliau dirbo diplomatinėje tarnyboje Lenkijoje ir Vokietijoje. 1940 m. buvo vienas iš LAF kūrėjų ir 1941 m. Birželio sukilimo prieš SSSR okupaciją Lietuvoje rengėjas.
Minėjime Vilniaus miesto savivaldybės narys, NS pirmininko pavaduotojas Vytautas Sinica kalbėjo apie mūsų santykį su istorija, bandymus menkinti Lietuvos istorijai svarbių asmenybių atminimą ir apie nepagristus kaltinimus pulkininkui K. Škirpai.
Jo atminimo įamžinimo klausimu tapo memorialinės lentos istorija. Nacionalinis susivienijimas (NS) K. Škirpos 45-ąsias mirties metines paminėjo Vilniaus savivaldybės sunaikintos Kazio Škirpos atminimo lentos vietoje Vilniuje, Vasario 16-osios g. 1.
Kelios dešimtys spontaniškai susirinkusiųjų išgirdo Genocido centro (LGGRTC) parengtą objektyvią istorinę-archyvinę pažymą, kurioje paneigiami K. Škirpai inkriminuojami nusikaltimai, kaltinimai antisemitizmu ir kolaboravimu su naciais. Pažymą parengė Alfredas Rukšėnas, pasirašė dr. Arūnas Bubnys – du rimčiausi nacistinės okupacijos laikotarpio tyrinėtojai. Dokumentą perskaitė mokytoja Alina Laučienė ir režisierius Gaudentas Aukštikalnis.
LGGRTC pažyma valdantiesiems nepatogi ir medijose neskleidžiama, tad svarbu, kad buvo viešai pagarsinta, jog TS-LKD, arba vadinamųjų konservatorių antivalstybinė politika, šmeižtas pulkininko K. Škirpos atžvilgiu, lentos suniokojimas ir sulig tuo Sukilimo diskreditavimas nieko bendro su istorine tiesa neturi, tačiau, kita vertus, pažodžiui atitinka Kremliaus propagandą.
Kova nebaigiama. Neabejotinai memorialinė lenta K. Škirpai bus vėl pagamina ir pakabinta.
Susirinkusiems buvo pasakytas Nacionalinio susivienijimo sprendimas – beveik du mėnesius trukusi žvakučių akcija prie sudaužytos lentos vietos baigiama. Tačiau kova nebaigiama. Neabejotinai memorialinė lenta K. Škirpai bus vėl pagamina ir pakabinta, o iki tol ši jau istorine tapusi vieta bus lankoma ir pagerbiama.
Primename, kad birželio 21 d., 1941 m. sukilimo išvakarėse, Nacionalinio susivienijimo iniciatyva Vilniuje ant dabartinio Apeliacinio teismo rūmų sienos buvo pakabinta atminimo lenta skirta pulkininko, Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) įkūrėjo K. Škirpos atminimui pagerbti.
Jau birželio 23 d. (sekmadienį!) Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Grinda“ darbuotojai su policijos pareigūnų pagalba lentą sudaužė ir nuplėšė. Pulkininko atminimo stojo ginti kelios dešimtys protestuotojų, policininkai prieš juos panaudojo jėgą ir sulaikė tris asmenis.
Dar po poros dienų, birželio 25 d. LGGRTC paskelbė naujausią oficialią išvada apie Kazį Škirpą, kurioje paneigiami jam metami kaltinimai. Ši išvada buvo pateikta vadinamajai Desovietizacijos komisijai.
Lietuvos kariuomenės plk. Kazys Škirpa- didesnis Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris negu tie dabartiniai, kurie net netarnavę atkurtoje Lietuvos kariuomenėje dėvi juodas beretes su kokarda, o kai kas dar ir juodas uniformas, ir vadina save Lietuvos savanoriais, nes yra Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) nariais. Tokie veksmai parodijuoja istorinę, tarpukary sukurtą karių organizaciją. Gal todėl žinia, kad bus paminėta legendinio Lietuvos didvyrio, kariuomenės plk. Kazio Škirpos mirties metinės ir nebuvo paskelbta LKKSS tinklalapyje, o sprendžiant pagal nuotraukas nematau, kad renginyje būtų dalyvavęs bent vienas šios Sąjungos narys. O štai Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus tinklalapyje skelbimas apie renginį buvo paskelbtas. Klausimėlis: kas- didesni Lietuvos kariuomenės gerbėjai ar Panevėžio civiliokai, ar Vilniaus „kariai”?
Nevertėjo garsiai paskelbti, kad žvakučių akcija baigiama. Žvakutės turėtų degti iki pat lentos pakabinimo. Be to, tuoj ruduo, daug žmonių grįš iš atostogų, dažniau vaikščios po miesto centrą. Be to, rudenį anksčiau temsta, tai ir liepsna bus geriau matyti.