2025-02-22, Šeštadienis
Naujienlaiškis

Parlamentarai ragina Prezidentę ir premjerą siekti tinkamo komunistinių nusikaltimų vertinimo ES lygmeniu

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas, įvertinę 2019 m. kovo 12 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą byloje Drėlingas prieš Lietuvą, kuriuo Teismas konstatavo, kad Lietuvos teismams nuteisus pareiškėją už genocidą prieš Lietuvos partizanus nebuvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija, kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir premjerą Saulių Skvernelį ragindami siekti tinkamo komunistinių nusikaltimų įvertinimo Europos Sąjungos (ES) lygmeniu. Anot Seimo narių, nutarimu šioje byloje EŽTT taip pat sukūrė precedentą ir pirmą kartą sovietų represijas prilygino genocidui.

„EŽTT sprendimas svarbus teisiniam ir politiniam sovietų nusikaltimų vertinimui. Lietuva ir kitos Vidurio Europos bei Baltijos valstybės nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžios reikalauja pripažinti sovietų genocidą, bet oponentai teigia, kad sąvoka „genocidas“ netinkama sovietų terorui apibūdinti. Dalis Europos teisininkų mano, kad sovietų pareigūnus reikia teisti tik dėl nusikaltimų žmoniškumui, o ne dėl genocido. EŽTT sprendimas pabaigė šias diskusijas ir bent jau teisminės praktikos srityje aiškiai prilygino sovietinius – komunistinius nusikaltimus genocidui“, – teigė A. Ažubalis.
„Šis Teismo sprendimas sukuria pagrindą tolesniam sovietų nusikaltimų vertinimui Europos Sąjungos lygmeniu. Atsižvelgdami į tai, prašome Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir J. E. Prezidentės inicijuoti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pakeitimus, kuriais remiantis sovietų represijos prieš Baltijos valstybių ir Vidurio Europos regiono gyventojus būtų pripažintos genocidu“, – teigė L. Kasčiūnas.

Seimo nariai savo rašte taip pat atkreipia dėmesį, kad siekdama būti vertybine Bendrija, Europos Sąjunga privalo siekti vienodo nacizmo ir komunizmo padarytų nusikaltimų vertinimo Bendrijos lygmeniu. Nacių vykdyto genocido neigimas ir nacių simbolikos naudojimas yra uždraustas įstatymų daugelyje ES valstybių.

Tačiau komunistinio režimo nusikaltimai nėra visuotinai įvertinti. Tokios skirtingos interpretacijos žeidžia komunistinių režimų aukų atminimą bei skatina neteisingumo ir dvigubų standartų pojūtį. Anot parlamentarų, Europos Sąjungos institucijose privalome parodyti lyderystę kuriant bendrą istorinį vertinimą totalitarinių režimų atžvilgiu.

BNS Spaudos centras

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Vidmantas Valiušaitis. Iš Kazio Škirpos archyvų: „Mano šeimos likimas“

Yra dvi priežastys paskelbti šitą tekstą. Tiksliau ne tekstą, bet jo ištraukas. Kadangi visas tekstas – didelis, 46...

Alvydas Mikalauskas. Teisiama už tai, kad myli Tėvynę…

Pirmadienį, vasario 24 d., vyks antrasis ilgametės pedagogės Alinos Laučienės teismo posėdis, kuriame ji yra persekiojama už pažiūras.  Priešingai,...

Jonas Vaiškūnas. Ar išsaugosime Vasario 16-osios Lietuvą?

Lietuvos valstybės atkūrimas 1918 metų vasario 16 d. buvo drąsus ir valingas sprendimas, leidęs mūsų tautai ištrūkti iš...

Karo muziejus kariauja informacinį karą Kremliaus pusėje

Vytautas Sinica Škirpos gimtadienis Šiandien (vasario 18 d.) gimtadienį švęstų Kazys Škirpa. Lietuvos kariuomenės pirmasis savanoris Vilniaus karo komendantūros faktinis vadovas Pirmojo Lietuvos...