2025-01-16, Ketvirtadienis
Naujienlaiškis

Parlamentarai reiškia susirūpinimą dėl Rusijos siekio uždaryti žmogaus teisių grupę „Memorial“

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija ir Parlamentinių ryšių su demokratine Rusija grupė apgailestauja ir reiškia susirūpinimą dėl Rusijos prokurorų siekio uždaryti tarptautinę istorinių ir pilietinių teisių draugiją „Memorial“.

Rusijos Aukščiausiojo teismo rankose atsidūrė prokurorų prašymas likviduoti „Memorial“, kuris kelia milžinišką nerimą ir susirūpinimą. Organizacija yra kaltinama ekstremizmo kurstymu, o tai pagal įstatymą suteikia pagrindą ne tik panaikinti pačią organizaciją, bet ir pareikšti baudžiamuosius kaltinimus jos nariams. Teismas svarstymą atidėjo iki gruodžio 14 d. Pasak parlamentarų, tikėtis, kad sprendimas bus palankus „Memorial“ – mažai tikėtinas, o tai yra bauginanti perspektyva.

„Šis teisinis precedentas veda šalį į baugų ir nesuprantamą tapatinimosi su budeliais ir jų sergėjimo kelią, į melo sugražinimo, baimės ir prievartos kelią. Tokie veiksmai milijonams aukų atima galimybę sulaukti teisingumo ir atminties. Sovietų Sąjungos tironas žlugo 1991-aisiais, tačiau tai, kas dabar vyksta Rusijoje, rodo, kad demokratijos ten nėra, o Kremliuje tebegyvas noras sugrįžti į totalitarizmo laikus. Tai atima viltį apie demokratinę Rusijos ateitį, tačiau pasiduoti negalime. Negalime už laisvę ir demokratiją Rusijoje ir regione kovojančių žmonių palikti vienų. Vardan aukų atminimo ir vardan mūsų visų ateities neturi teisės tylėti“, – teigia Parlamentinių ryšių su demokratine Rusija grupės pirmininkas.

Seimo nariai pabrėžia, kad būtent ši organizacija Rusijoje prisideda prie istorinės atminties išsaugojimo ir žiaurių Sovietų Sąjungos padarytų nusikaltimų dokumentavimo bei švietėjiškos veiklos. „Memorial“ ne kartą buvo įvardyta kaip potenciali Nobelio premijos laureatė, tačiau jau ne vienerius metus priskiriama „užsienio agentams“, kuri šiuo metu taikoma daugumai dar likusių nepriklausomų Rusijos žiniasklaidos priemonių ir nevalstybinių demokratinių bei žmogaus teisių organizacijų.

„Bandymas perrašyti istoriją ir ištrinti visų kentėjusių ir žuvusių Sovietų Sąjungos ir jos okupuotų valstybių gyventojų atminimą, panaikinti bet kokią informaciją apie totalitarinio Sovietų Sąjungos režimo vykdytus persekiojimus ir kitus žiaurumus, demonstruoja, kad Kremliaus režimas siekia, kad teisingumas būtų neapgintas, o istorinė atmintis neišsaugota“, – teigia Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė.

„Memorial“ renka informaciją ir apie šiandien daromus žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje ir buvusiose sovietinėse respublikose, kaupia dabartinių politinių kalinių sąrašą. Ši veikla labai nepatinka Kremliui ir dėl šios priežasties siekiama su organizacija susidoroti. Organizacijai yra vadovavęs ir Nobelio taikos premijos laureatas, Rusijos disidentas Andrejus Sacharovas nenuilstamai dirbo ir toliau tęsia veiklą, siekdama milijonams žmonių kentėjusiems ir žuvusiems totalitarinio sovietinio režimo metu grąžinti orumą ir teisingumą.

Šių metų gruodį minėsime 30 metų nuo Sovietų Sąjungos griūties, tačiau sovietiniai metodai, piliečių laisvių suvaržymai, pilietinės visuomenės laisvos saviraiškos ribojimai ir represijos vienu ar kitu būdu Putino Rusijoje gyvi iki šiol. Pastaraisiais metais ypač suintensyvėjo Rusijos valdžios veiksmai nukreipti prieš nevyriausybines organizacijas ir nepriklausomą žiniasklaidą – pagrindines žmogaus teises ir laisves ginančius bastionus.

Žmonės Lietuvoje ir Europoje, visame demokratiniame pasaulyje šį žingsnį vertina ne tik kaip brutalų Rusijos vyriausybės galių viršijimą, bet ir norą susidoroti su Rusijoje dar veikiančiomis demokratiją ir žmogaus teises ginančiomis visuomeninėmis organizacijomis. Tai yra naujausias Kremliaus režimo bandymas apriboti žmogaus teises ir paminti demokratines vertybes,-rašoma pranešime.

Mes remiame

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Darius Kuolys. Kaip LRT cenzūruoja „The New York Times“ 

  Šiandien LRT portalas lietuviams atpasakoja vakar dienraštyje „The New York Times“ paskelbtą straipsnį apie Rusijos žvalgybos rengtas diversijas...

Krescencijus Stoškus. Gal Kondratovičius su valstybine kalba iš viso mažai turėjo reikalų

Šio ryto „Aktualioji studija“ (LRT): pokalbis su Vidaus reikalų ministru V. Kondratovičiumi, kurio tėvai ir seneliai gyveno Lietuvoje,...

Karas Ukrainoje. Tūkstantis penkiasdešimt septintoji (sausio 15) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Į Tėvynę grįžo rusijos nelaisvėje laikyti 25 Ukrainos kariai ir civiliai. Ukrainos prezidentas V. Zelenskyi Lenkijos...

Tokius veiksmus galima traktuoti kaip svetimųjų inspiruotą priešišką mūsų šaliai veiklą

Sausio 12 d. paminėjome Vyčio apygardos partizanų mūšio su sovietų okupantais ir kario savanorio plk. Juozo Krikštaponio, Lietuvos...