PASAULIO GALINGIEJI: „MORALINIS PROTAVIMAS“ IR ŽODŽIO LAISVĖ PRIKLAUSO TIK MUMS

Prof. Gediminas Merkys

„Tūkstantį kartų nesutinku su tavo nuomone, bet esu pasiruošęs atiduoti savo gyvybę už tai, kad turėtum teisę ją išsakyti.“ Tai – prancūzų filosofo Voltero, beje, mirusio 1778 m., sentencija. Šitaip buvo mąstoma prieš 250-240 metų. Šiandien JAV – demokratijos lopšyje – mąstoma ir veikiama kitaip.

Socialinių tinklų savininkams nepatiko veikiančio JAV prezidento D. Trumpo mintys apie rinkimų eigą, todėl jį akimirksniu atjungė. Visam laikui. Kitame gyvenime, po reinkarnacijos, jei tik Donaldas persiauklės, nebekalbės, ko nereikia, gali būti, kad TWITTER savininkai, jų paveldėtojai susimylės. Ims ir prijungs bėdžių prie socialinių tinklų atgal, o gal ne. Juk jie yra socialinių tinklų savininkai. Nuosavybė neliečiama todėl, ką nori, tą daro.

Čečėnijos prezidento, R. Kadyrovo nuo socialinių tinklų niekas neatjungė. Ramzanas tinkluose nuolat įžeidinėja politinius oponentus, grasina mirtimi. Teismo dar nebuvo, visgi nemažai apžvalgininkų daro prielaidą – dalis grasinimų įgyvendinama.

Venesuelos politinio sukčiaus N. Maduro irgi neatjungė, kaip ir Saudo Arabijos princo M. bin Salmano niekas nuo socialinių tinklų neatjungė. Jo pavaldiniai nužudė princą kritikavusį žurnalistą J. Khashoggi. Aukos kūną išmėsinėjo, ištirpdė rūgštyje ir supylė į savo ambasados Turkijoje unitazą.

Na, supylė tai supylė, prie ko čia socialinių tinklų savininkai? Apskritai, jei esi JAV elitui geopolitiškai naudingas, tirpink ir pilstyk ką tik nori…

Užtat didieji savininkai nuo visų socialinių tinklų akimirksniu atjungė ne tik Trumpą, bet ir visus „politinius nesusipratėlius“, kurie bandė padiskutuoti apie Prezidento rinkimų JAV skaidrumą bei teisėtumą. Atjungė ir žinomus viešus veikėjus, ir paprastus žmogelius, visus abejojančius, „neteisingai“ mąstančius, „durnus“ klausimus užduodančius.

Cenzūra savininkų nurodymu socialiniuose tinkluose buvo vykdoma seniai, tik ne taip demonstratyviai ir įžūliai. Demokratinės santvarkos sąlygomis cenzūra yra draudžiama, maža to, atitinkamas draudimas visur yra įtvirtintas konstitucinės justicijos ir tarptautinių konvencijų lygmeniu.

Žodžio laisvė – atributinis demokratinės santvarkos bruožas. Tarptautinės teisės doktrina, kurios prisilaiko EŽTT, iškalbinga: žodžio ir saviraiškos laisvė gali įgauti ir nemalonių bruožų, gali provokuoti ir erzinti dalį visuomenės, būti labai nepatogi. Kol nėra tiesioginių raginimų smurtauti, žudyti, atvirai diskriminuoti, kol nėra atviro niekinimo iš šmeižimo, žodžio ir saviraiškos laisvė yra fundamentali vertybė.

Tai – Vakarų civilizacijos moralinis-egzistencinis pagrindas. Prireikus, demokratinė valstybė šią vertybę ir laisvę privalo laiduoti, netgi panaudodama teisinę prievartą. Esant konfliktui, teisiniam ginčui, buvo ar nebuvo peržengtos žodžio bei saviraiškos laisvės ribos, sprendžia ne savininkas, o teismas.

Atlikime mintinį eksperimentą. Nusipirks socialinių tinklų platformą Kinija. Užsimanys žmogeliai padiskutuoti apie Tibetą, uigūrus, Taivanio ir Honkongo reiklaus etc., ir bus naujojo savininko atjungti. Visam laikui.

Sveikas protas ir JAV nacionalinio saugumo interesai, turėkime vilties, neleis tokio pragaištingo medijų perleidimo sandorio. Deja, koks nors užsislaptinęs Putino oligarchas arba jų slapta susitelkęs konsorciumas laisvai gali tokį sandorį prasukti. Pasaulyje brutaliausiai siautėjančiai Rusijai rimtų sankcijų Vakarai iki šiol neįveda tik dėl vienos priežasties.

Pačiose JAV, jų ekonomikoje, seniai sukasi klaikiai daug juodų pinigų iš Rusijos, o dalis lėšų ir aktyvų jau seniai atplauti. Niekam nesinori rizikingai traukti kortą iš kaladės. Niekas neatseks, kas stovi už tinklų platformos sandorio, viskas atrodys teisėta, saugu, amerikoniška.

Vieną gražią dieną „neteisingai“ prašnekęs JAV prezidentas, koks nors mums šiandien dar nežinomas Klinton-Buš-Niksonas, bus akimirksniu atjungtas nuo visų socialinių tinklų. Neribotam laikui. Klysti žmogiška, tad maža kur gali „suklysti“ JAV Prezidentas. Ims ir netyčia viešai suabejos, kad Stalinas buvo iškiliausias visų laikų menedžeris. Gal apie GULAG-ą arba golodomorą ką nors ne TAIP pasakys? Gal suabejos tuo, jog Pasaulyje liko tik vienas „tikrojo dvasingumo civilizacinis židinys – Rusija“, o visi kiti, ypač Vakarai, senai išsigimė…

Susiaurinkime mintinio eksperimento ribas, neikime taip toli. Įsivaizduokime, pagal visus privatinės teisės kanonus socialinių medijų platformą JAV paveldi visai realus puskvailis. Gimdytojai dar normalūs buvo, o šitas… Apie tokius sakoma: „gamta antroje kartoje ilsisi“.

Susisuks paveldėtojo galvelėje, pavyzdžiui, kad pedofilai yra ne nusikaltėliai, o asmenys, turintys specialių seksualinių poreikių. Esą, jie klaikiai ir nepelnytai diskriminuojami, seniai laikas keisti sulaukėjusios visuomenės požiūrį, panaikinti sankcijas, atverti vargšeliams galimybes…. Apskritai, atėjo laikas nebevartoti sąvokų „tėvas“ ir „motina“, o sakyti „gimdytojas-I“ ir „gimdytojas-II“. Gal paveldėtojas užsimanys uždrausti jautieną, nes stambieji galvijai nuolat bezda, nesvietišką kiekį CO2 išskiria, šitaip mūsų žaliąją planetą darko…

VISI, kurie šizoidiniams paveldėtojo įsivaizdavimams nepritars, akimirksniu bus atjungti nuo socialinių tinklų. Neribotam laikui. Žinoma, jei atjungtasis padarys viešą atgailą, papasakos kuo nuoširdžiausiai visiems apie išganingą savo pažiūrų atsivertimą, gal bus prijungtas vėl? Trumpam. Jei sėkmingai praeis bandomąjį laikotarpį ir daugiau nešnekės nesąmonių, gal tokiam atstatys prisijungimo teisę pilnai?

Istoriškai panašios procedūros ir ritualai sykį jau buvo įdiegti. Mes – Rytų Europiečiai – tai gerai žinome. Kadaise, žmonos turėjo atsižadėti trockisto sutuoktinio, studentai privalėjo atsižadėti tėvų – buržuazinių nacionalistų… Sovietų mokslininkai-genetikai turėjo viešai atgailauti, kad prarado pasaulėžiūrinį budrumą, susižavėjo melagingu buržuaziniu mokslu, neapdairiai patapo prakeiktais „veismanistais“ ir „morganistais“..

Amerikonai pastaruosius 150 m. tiesiog per gerai gyveno, nepatyrė pilietinio karo, bolševizmo prievartos, religijos draudimo, o nuo 1974 m. spausdina ir dalinasi tarpusavyje rezervinę pasaulio valiutą. Tad dauguma jų nelabai supranta, kas yra dvasinė ir pasaulėžiūrinė prievarta, koks klastingas gali būti jos veidas.

Paradoksas, šiandien dvasinės-pasaulėžiūrinės prievartos židiniu tampa JAV, jose susitelkę ir galios pozicijas perėmę leftistai, nors šalis pelnytai laikoma laisvės ir demokratijos lopšiu visos civilizacijos masteliu. Taip buvo, bet ar šitaip bus ir toliau, neaišku. Gal gerasis demokratijos duonos raugas išsisaugos Šveicarijoje ar Skandinavijoje?

Veikiančio prezidento, žymių politikų, eilinių žmogelių masinis atjungimas nuo socialinių tinklų, cenzūravimas vien tik dėl to, kad bandoma diskutuoti apie JAV 2020 rinkimų skaidrumą, yra tolygus knygų deginimui. Panaši politiškai motyvuoto vandalizmo akcija įvyko nacistinėje Vokietijoje 1933 m. gegužę. Spėkite, kas degino knygas? Ogi šėtoniška nacistine ideologija apsikvailinę anuometiniai studentai ir profesūra, tikrai ne darbininkai, ne dešrų darytojai ar aludariai.

Pasklidus bravūriškai Twitter savininkų žiniai apie Trumpo atjungimą „visam laikui“, netrukus savininkas viešai liejo krokodilo ašaras: „pasielgėme moraliai, visiškai teisingai, bet gavosi negerai…“. Akimirksniu TWITTER akcijų vertė krito dešimtimis milijardų.

Šmaikštus rusiškas posakis: „neilgai muzika grojo, neilgai frajeris šoko“ (=недолго музыка играла, недолго фраер танцевал…). Sutikite, originalo kalba skamba nepakartojamai ir joks vertėjas šito neišvers.

Graudžios savininkų savininko ašaros ne vien dėl klaikaus aktyvų nevertėjimo. Įvyko žyminis įvykis. Įtakingi privatininkai, socialinių medijų monopolistai, pasidavę politiniam azartui, netyčia apsinuogino. Pasirodo, moralinis protavimas ir pasaulėžiūrinė tiesa jau seniai yra savininkų ir tik jų rankose. Nesvarbu, kad šį kartą pamatinė civilizacinė vertybė – žodžio laisvė – sutrypta politiškai teisingai. Visi suprato: apie tai, kas šioje planetoje gėris, o kas blogis, sprendžia nebe piliečiai ir net ne jų rinkta valdžia, o didieji savininkai…

Vakaruose tradiciškai gyvuoja pagarba nuosavybei, verslo laisvei, deja, taip pat ir saviraiškos bei žodžio laisvei. Egzistuoja drakoniški antimonopoliniai įstatymai. Netgi privatūs kalėjimai egzistuoja, bet nėra taip, kad su savo nuosavybe gali daryti ką nori.

Kadaise „Microsoft“ kompanija JAV valdžios buvo apkaltinta karteliu, rinkos monopolizavimu. Galingiausia kompanija kurį laiką kabojo ant mirties plauko, ją ketinta suskaidyti, nubausti milijardinėmis baudomis… Korporacija vos ne vos išraitė uodegą, gavusi sąlyginai nedideles sankcijas.

Jei privatininkas turi nuosavą autostradą, elektros liniją, gėlo vandens gręžinį pusdykumėje etc, jis negali pasakyti vartotojams: „…nuo balandžio 1 d. nutraukiu paslaugas, darykite, ką norite, siųskite derybininkus, bet kaina kils mažiausiai 300 proc.“.

Kai kurios paslaugos dėl savo išskirtinės svarbos visuomenei, jos saugumui ir gerovei įgauna viešos paslaugos statusą. Vakaruose viešas paslaugas dažnai teikia privatininkas, bet valstybė tokį verslą ir visą paslaugos teikimo procesą vedasi už trumpo pavadžio, nelyginant bandšunį. Kontroliuoja kainodarą, užimamą rinkos dalį, paslaugos standartus ir pan.

Socialiniai tinklai yra ypatinga paslauga, kadangi ji kontroliuoja ne tik komunikaciją ir bendravimą tarp žmonių, bet ji kontroliuoja mūsų moralinį protavimą, pasaulėžiūros diskursą ir pasaulėžiūrines tiesas. Čia egzistenciniai dalykai, ant kurių laikosi mūsų civilizacija, jos kolektyvinis protas, moralinė tapatybė ir ateitis. Tarkime, ar turi tradiciniai „tėvas“ ir „motina“ virsti gimdytoju Nr.1 ir Nr.2? Ar reikia pedofilus laikyti ne nusikaltėliais, bet specialių poreikių asmenimis? Ramiai, už jus VISKĄ nuspręs privatininkas.

Visiems, kurie turi smegenyse bent du vingius, patapo aišku, jog socialinių medijų paslaugos seniausiai privalėjo būti griežtai sunormintos tarptautiniu mastu. Vėlavimas yra civilizacinės reikšmės klaida ir pavojingiausias akligatvis. Iki šiol didieji savininkai sau tyliai cenzūravo mūsų visų moralinį protavimą, kreipė jį sau geidžiamos globalistinės-leftistinės pasaulėžiūros linkme.

Šitaip jie socializavo ir reprodukavo sau būsimų skaitmeninių kumečių masinę populiaciją. Tokią, kuri „teisingai“ indoktrinuota, nesugeba spręsti elementarių moralinio protavimo uždavinių. Pasidavę azartui, Trumpo atveju didieji savininkai panaudojo giljotiną ir netyčia apsinuogino.

Susiklostė dėkinga geopolitinio lygmens diagnostinė situacija. Kantrybės, dabar tėra tik du scenarijai: A) Vakarų valstybėse ir pirmiausiai JAV netrukus prasidės fundamentali diskusija dėl socialinių medijų verslo bei atitinkamų paslaugų tarptautinio teisinio reglamentavimo; B) tokia diskusija neprasidės arba bus imituojama ir vilkinama.

Jei pasireikš scenarijus A, tai Vakarų civilizacija dar turi šansą išsikapanoti ir save evoliuciškai pratęsti. Jei bus scenarijus B, tai ruoškimės visi įdomiems dalykams. Už kokių 8-12 metų, neapdairiai pavartoję sąvokas „motina“ , „tėvas“, gausime drūčią baudą.

Esant pražangos ir nekorektiško elgesio recidyvams, patirsime apribojimus profesijoje bei karjeroje. Pasitaupykime dėl visa ko pinigų baudoms, o kad iš nevilties nenuvažiuotų stogas, laiku užsirašykime į jogos kursus, pradėkime maudytis eketėje… Ruoškimės, idant nebūtumėte užklupti netikėtai.

Dabarties JAV prasidėjo procesai, verti istoriosofinės studijos. JAV vyksta atvirkštinis makartizmas. Tai – 1950-1956 m. JAV kilusi ydinga, isteriška politinė ir teisinė praktika, kuri pavadinta jos įkvėpėjo senatoriaus J. R. Makarčio (McCarthy) vardu.

Pokario JAV iš tiesų veikė sovietiniai agentai, būtent jie ir atominės bombos brėžinius pavogė. Bėda ta, kad kiekvienas amerikietis, mažumėle nukrypstantis nuo radikalios ir konservatyvios politinės dešinės, anuomet buvo apšaukiamas slaptu komunistų agentu, išdaviku. Pasekmės labai konkrečios: karjeros laužymas, bylos, profesiniai apribojimai…

Politinio idiotizmo estafetę iš vargšo Makarčio šiandien perėmė JAV leftistai. Respublikonų partija ir elektoratas dabar sparčiai aižėja. Vieni nuoširdžiai bjaurisi plėbėjumi D. Trumpu, nori respektabilaus ir civilizuoto lyderio. Kiti, pajutę, kur pasislinko galios centras, desperatiškai bando taisyti savo reputaciją, bando gelbėti ar bent jau stabilizuoti karjerą, skuba išsibraukti iš juodojo sąrašo.

Iš dalies tai primena 1936-1938 m. metų stalininius procesus. Parodomųjų Maskvos procesų metu buvo teisiami buvusio bolševikų vado V. Lenino bendražygiai. Partiniai bičiuliai, kurių į teisiamųjų suolą dar nespėjo pasodinti, apsiputoję desperatiškai bandė atsiriboti nuo trockistų…

Dabar tiesiog stebėkime, kiek metų kalėjimo gaus Kapitolijaus šturmo durneliai, kuriuos apsauga provokacijos tikslais be didesnių kliūčių suleido į JAV pastatą NR 1. Jeigu jie gaus administracinę baudą ar lygtinai, tai bus viena. Jei gaus 12-18 metų įkalinimo, tai bus aišku, kad 21 a. JAV šiandien kartoja 1933 m. Berlyno arba 1937 m. Maskvos kelią. Gaila amerikiečių, kad nesidomi Europos istorija.

Beje, pagal politines pažiūras – konservatyvias ar leftistines – JAV gyventojų ir rinkėjų populiacija skyla maždaug pusiau. Deja, į visas bent kiek reikšmingesnes socialines profesines pozicijas – valstybės tarnybą, teisėsaugą, universitetus etc. santykiu 1 : 10 arba net 1: 20 (kaip kokioje valstijoje) yra sulindę būtent leftistinių pažiūrų demokratai.

Galios ir įtakos svertai šiandien būtent jų rankose. Įdomu bus pasižiūrėti, kaip buvusių JAV kaubojų, fermerių, šachtininkų, puritoniškų ir religingų miestelėnų palikuonims įkals į galvą, jog vietoje „motina“ privalu sakyti „gimdytojas Nr. 1“.

Nuoširdžiai neramu, ar jie supras, už ką jiems skyrė baudą, o dar ginklų arsenalas bemaž kiekviename namų ūkyje… Tie žmonės įpratę dirbti ir užsidirbti. Programuoti, spekuliuoti ipotekomis jie nemoka.

Deja, dirbti jiems nebėra kur. Didieji savininkai išpumpavo kapitalus ir gamybą į Kiniją, kurios dabar patys bijo. Bent penkis metus galėtume nepirkti bilietų į teatrą, tiesiog, žiūrėkime, kas dėsis Amerikoje.