Lapkričio 23 dieną Lietuvos Aukščiausiajame Teisme įvyko darbinis pasitarimas, kurio metu teismų pirmininkai, šeimos bylas nagrinėjantys teisėjai, vaiko teisių gynimo institucijų ir atsakingų ministerijų atstovai diskutavo apie pirmąją vaiko teisių apsaugos reformos patirtį ir kylančius sunkumus. Buvo aptartos praktinės ir teisinės problemos, susijusios su vaiko paėmimu iš šeimos, bei dar glaustesnio bendradarbiavimo galimybės jas sprendžiant.
Pradėdamas pasitarimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus pabrėžė, kad, vykstant vaiko teisių apsaugos reformai, visa sistema, taip pat ir teismai, susidūrė su naujais iššūkiais taikydami Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, naujus poįstatyminius teisės aktus. „Įgijus kad ir nedidelės praktinės patirties, jau matome šio etapo prioritetus. Svarbu tinkamai balansuoti įvairias vaiko teisių apsaugos formas, taikyti jas atsižvelgiant į situacijos rimtumą. Tai pasakytina ir apie vieną griežčiausių priemonių – vaiko paėmimą iš šeimos. Taikant ją, ypač svarbi įvairių institucijų priimamų sprendimų sparta. Štai teismai turi klausimą išspręsti per 5 darbo dienas, todėl jie iš esmės pasikliauja pirmine informacija, kurią pateikė atsakingos institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, prokuratūra. Nors visada siekiama vaiko paėmimo iš šeimos klausimą išspręsti greičiau, dėl to negalima aukoti vaiko interesų ir darbo kokybės. Čia ir kyla dilema – kaip suderinti greitą procesą ir neformalų faktinių aplinkybių įvertinimą. Juo labiau kad ir teismų, ir vaiko teisių gynimo institucijų pajėgumai, deja, kol kas riboti. Kol kas išeitis viena – besąlygiškas visų institucijų, nuo kurių darbo priklauso ir teismo sprendimas, bendradarbiavimas. Jei darbas nebus atliktas rūpestingai, jei teismui nebus pateikta kiek įmanoma išsami ir aktuali informacija, sprendimas gali neatitikti geriausių vaiko interesų“, – kalbėjo R. Norkus.
Pasak Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės, teismams aktualiausia problema sprendžiant vaiko paėmimo klausimus yra rašytinio ir žodinio teismo proceso derinimas – t. y. kokiais atvejais būtinas žodinis nagrinėjimas ir kaip išspręsti praktines problemas, kai jis taikomas. Pavyzdžiui, kokiu būdu turi būti išsiaiškinta paties vaiko ir tėvų, iš kurių paimtas vaikas, nuomonė. „Tai yra tokios problemos, kurios be įstatymų leidėjo ne visada gali būti išspręstos. Tiek patys įstatymai, tiek jų taikymas teismų praktikoje turi atitikti geriausius vaiko interesus“, – akcentavo S. Rudėnaitė.
Susitikimo metu patirtimi ir gerąja praktika dalijosi apylinkių, apygardų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Teisingumo ministerijos atstovai.
Teismo pirmininkas R. Norkus susitikimo pabaigoje pažymėjo, kad diskusija atskleidė tris problemų lygius – vienas problemas pajėgi yra išspręsti pati teismų praktika ir tai daroma, kitos problemos galėtų būti sprendžiamos organizacinėmis bei glaudesnio bendradarbiavimo priemonėmis, t. y. ne vien teismų, bet ir vaiko teisių tarnybų pajėgomis. Trečiosios reikalauja politinio sprendimo, tai klausimai, kurių neįmanoma išspręsti be įstatymų leidėjo įsikišimo.
Pasitarimo metu teismams buvo priminta būtinybė atidžiai vertinti vaiko paėmimo procedūras. Taip pat buvo susitarta atkreipti įstatymų leidėjo ir vykdomosios valdžios dėmesį į poreikį rengti vaiko paėmimo procedūroms užtikrinti būtinus pakeitimus.
