Nacionalinio susivienijimo (NS) pirmininkas prof. Vytautas Radžvilas ragina sostinės savivaldybę apsvarstyti ketinimus nukabinti be miesto valdžios leidimo pakabintą atminimo lentą Lietuvos kariuomenės kūrėjui savanoriui, Nepriklausomybės kovų dalyviui pulkininkui Kaziui Škirpai.
Nesame apmąstę konkrečių veiksmų. Patartume savivaldybei pagalvoti, kiek galima tyčiotis iš visos Tautos, – teigė prof. V. Radžvilas.
NS pirmininkas teigia turintis argumentų sprendimui atminimo lentą pakabinti nesuderinus su Vilniaus miesto savivaldybe.
Tai labai aiškūs argumentai. Daugybę metų prašėme leidimo šiai lentai pakabinti. Tačiau savivaldybė nesiteikė mums net atsakyti. Jie neįvykdė savo pareigos. Jeigu būtų pateikę racionalius argumentus, o ne miglotus samprotavimus – būtume kalbėję ir tai būtume darę geranoriškai.
Nacionalinio susivienijimo nuomone, F. Kukliansky: ji provokuoja konfliktus
Po to, kai Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sukritikavo sprendimą pakabinti atminimo lentą K. Škirpai, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas pareiškė, kad konfliktus tarp lietuvių ir žydų provokuoja pati žydų bendruomenės atstovė.
„Žydų bendruomenėje yra garbingų, Lietuvai ištikimų ir patriotiškų tos tautos atstovų, kurie galėtų deramai atstovauti bendruomenei ir nekeltų klausimų, ar ponios Kukliansky nuomonės nėra kitur Rytuose reiškiamų nuomonių atkartojimas“, – sakė prof. V. Radžvilas.
„Pažįstame daug žydų bendruomenės atstovų, kurie viską puikiai supranta ir ieško susitaikymo, o ne konfliktų. Ponia Kukliansky provokuoja konfliktus“, – teigė jis.
F. Kukliansky nuomone, sprendimas kabinti atminimo lentą yra provokacija.
Tai provokacija, akivaizdus visuomenės kiršinimas. Žiūrėsime, kaip reaguos valdžia, – teigė F. Kukliansky.
Primename, kad penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant sostinėje esančio Vilniaus apygardos teismo pastato buvo pakabinta Lietuvos kariuomenės kūrėjui savanoriui, Nepriklausomybės kovų dalyviui pulkininkui . Škirpai skirta atminimo lenta.
Partijos Nacionalinis susivienijimas vicepirmininkas Vytautas Sinica teigė, kad šis veiksmas – tai pilietinio nepaklusnumo akcija, su miesto savivaldybe jis suderintas nebuvo.
Kamilė Šeraitė-Gogelienė teigė, kad K.Škirpai skirta atminimo lenta bus numontuota
Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė, savivaldybės tarybos narė Kamilė Šeraitė-Gogelienė teigė, kad be leidimo pakabinta K.Škirpai skirta atminimo lenta bus numontuota. Anot jos, Istorinės atminties komisija dėl K. Škirpos asmenybės vertinimo kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), bet išvados iki šiol nėra gavę. Kad kreipėsi, nepatikslino.
K.Škirpos lentai galioja įstatymas, kuris draudžia viešose erdvėse propaguoti totalitarinius režimus. Tačiau, kas yra nusprendęs, kad K.Škirpa yra kolaboravęs su naciais arba sovietais, K. Šeraitė-Gogelienė pasakyti negalėjo. Tik pridūrė, kad dėl K. Škirpos asmenybės vertinimo kreipėsi į komisiją, kuri vertina tokius objektus. Jei būtume gavę jos išvadą, būtume svarstę tos lentos kabinimo klausimą, –sakė K. Šeraitė-Gogelienė.
LGGRTC išvadose dėl K. Škirpos skelbiama apie jo svarbų jo indėlį priešinantis sovietų okupaciniam režimui, kartu pažymima, kad 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
Taigi, apraiškų.
F.Kuklianky buvo sovietinių okupacinių represinių struktūrų darbuotoja – tardytoja
Tačiau bendradarbiavimo su okupaciniu režimu apraiškų F.Kuklianky ir jos šeimos biografijoje daugiau, negu reikia – ji buvo sovietinių okupacinių represinių struktūrų darbuotoja, t.y. tardytoja tų pačių struktūrų kurios talkino ir pasmerkė šimtus tūkstančių mūsų tėvynainių mirčiai ir kančioms tolimuose Sibiro konclageriuose.
Atminimo lenta K.Škirpai buvo pakabinta valingai partijos Nacionalinis susivienijimas sprendimu. Dar išvakarėse birželio 20 dieną Nacionalinio susivienijimo valdyba paskelbė nutarimą pakabinti atminimo lentą Kaziui Škirpai ant buvusio Lietuvos kariuomenės karo komendantūros pastato dabartinės Vasario 16-osios gatvės fasado Vilniuje.
Šį veiksmą traktuojame kaip pilietinį protestą prieš sistemingai vykdomą Birželio sukilimo ir jo dalyvių atminimo juodinimą bei pastaraisiais metais šalyje ypač sustiprėjusį, Rusijos geopolitinio revanšizmo interesus atitinkantį, sovietinės istoriografijos melagingus teiginius visiškai atkartojantį Lietuvos laisvės kovų istorijos perrašinėjimą.
Jį taip pat laikome pilietinio nepaklusnumo trejus metus vilkinančiai atminimo lentos klausimo sprendimą Lietuvos ir Vilniaus valdžioms aktu.
Parengta pagal Propatria.lt ; Tiesos.lt ir kt.
Kai kurioms/kuriems mąstytojams trukdo tie, kas ir sovietmečiu menais užsiėmė, tačiau netrukdo tos ir tie, kas ir anais, ir šiais laikais visokiais būdais prieš lietuvių tautą, prieš jos ŽT jos pačios etninėje žemėje veikė ir veikia, kas savo veikla tada ir dabar Kremliaus tiesas apie mūsų tautą skleidžia.
Komunistinės valstybės klasika. Daugumai labai patinka. Kalbam apie viena, darom kita, o galvojam dar kitaip. Nuo 1990 “renkam” prezidentus. 4 komunistai …. ir ką ? Komunistinėje valstybėje vsio chorošo.
K.Škirpa neorganizavo Holokausto ir niekaip prie jo neprisidėjo. Ko ta Faina taip šiaušiasi? Gal todėl, jog K.Škirpa stengėsi, kad bolševikų Lietuvoje neliktų nė kvapo. Iš tautosakos: „sėk sesute ir gvazdiką, kad neliktų bolševiko“ (gal ir tai yra antisemitinis folkloras, už kurį baudžiama?).
Labai pritariu Kazio Škirpos atminimo lentai! Jei Birželio 23-ioji, Sukilimo ir Nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos Akto diena, būtų įstatymiškai įteisinta kaip atmintina diena, būtų paprasčiau ir aiškiau su personalijomis. Tai padaryti trukdo vergiškas valdančiųjų toleravimas NKVD primesto Birželio Sukilimo ir nacistinio žydų holokausto tapatinimui. O tai juk skirtingi, vienas su kitu savo tikslais nesusiję istoriniai įvykiai!
Vytautas Šilas, Birželio Sukilimo dalyvio ir Laikinosios vyriausybės viceministro sūnus
Kada šita kagebiste Kuchliansky baigs tyčiotis iš lietuvių ir rengti provokacijas? NS reikėtų iškelti klausimą, kodėl žydų bendruomenės būstinėje fojė stovi Kaniūkų kaimo žmonių žudynių dalyvio Abės Kownerio biustas?
Oficialiai patvirtinta, kad net du budeliai Rainių žudynėse turėjo Šerų pavardes.
Argi ne keistas sutapimas, kad Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė, savivaldybės tarybos narė yra Kamilė Šeraitė-Gogelienė.
Kokių keistų sutapimų pasitaiko !
Kuklisnsky yra pūlinys Lietuvos kūne, nuolat provokuoja nesantaiką tarp lietuvių ir žydų.
Šios intrigantės, galimai, giminaitis Kukliansky rusų okupacijos laikais taip pat dirbo Vilniuje rusų prokuratūroje ypatingų bylų tardytoju. kaip matot, tokių kolaborantų yra daugiau.
Ponas Samuelis – šios ponios tėvelis.