Pavojingiausias pasaulyje derinys: Kinija ir Rusija

Gordonas G. Changas

Kinija ir Rusija ne tik bendradarbiauja. Jos sudaro naujos ašies branduolį. Aplink šį branduolį yra įgaliotiniai ir įgaliotinių įgaliotiniai, pavyzdžiui, Iranas, Šiaurės Korėja, Alžyras ir daugybė teroristinių grupuočių.

Kinijos ir Rusijos vadovai formuoja šią grupuotę, nes mano, kad Jungtinės Amerikos Valstijos, paskutinis juos abu žlugdančios tarptautinės sistemos garantas, turi būti nuverstos. Xi, be kita ko, paskelbdamas „liaudies karą” Amerikai, aiškiai parodė, kad JAV turi būti sunaikintos, o amerikiečiai išnaikinti. Putinas yra mažiau ambicingas, jis tik nori, kad JAV pasitrauktų jam iš kelio, kai jis atkuria didžiausią Rusijos imperiją.
„Vašingtonas turi mažai svertų Rusijos atžvilgiu. Nėra morkų, kurias būtų galima pasiūlyti Putinui, o lazdos nepadėjo”. – sako knygos „Putino žaidimo vadovėlis” autorė ir buvusi Gynybos žvalgybos agentūros analitikė Rebeka Koffler.

Kinija ir Rusija ruošiasi kartu kariauti. Kadangi nė vienai iš jų negrasina jokia valstybė, jos neabejotinai galvoja įvykdyti daugiau agresijos aktų.

Kinija ir Rusija ne tik bendradarbiauja. Jos sudaro naujos ašies branduolį. Aplink šį branduolį yra įgaliotiniai ir įgaliotinių įgaliotiniai, pavyzdžiui, Iranas, Šiaurės Korėja, Alžyras ir daugybė teroristinių grupuočių. Paveikslėlyje: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas susitinka Pekine 2022 m. vasario 4 d. (Alexei Druzhinin/Sputnik/AFP via Getty Images nuotrauka)

Respublikonų kandidatas į prezidentus Vivekas Ramaswamy žino, kaip pašalinti didžiausią grėsmę Amerikos nacionaliniam saugumui. Ši grėsmė – tai dviejų pavojingiausių pasaulio valstybių junginys: Kinija ir Rusija.

„Aš įšaldyčiau dabartines teritorijų linijas”, – sakė kandidatas „Fox News” laidos Džesiui Votersui (Jesse Watters), turėdamas omenyje mūšio laukus Ukrainoje. „Tvirtai įsipareigočiau, kad Ukraina nebūtų priimta į NATO. To pakaktų, kad Putinas sudarytų sandorį”.

„Tačiau mainais reikalaučiau dar kažko daugiau, – atsakė Ramasvamis. „Rusija turi pasitraukti iš karinio aljanso su Kinija”.

Putinas sudarytų sandorį, patikino charizmatiškasis kandidatas Wattersas: „Jis sako: „Gerai, mes atnaujinsime ekonominius santykius su Rusija, be to, mes užbaigsime karą Ukrainoje ir taip pat pasirūpinsime, kad NATO niekada nepriimtų Ukrainos”. „

Interviu buvo duotas rugpjūčio pabaigoje, tačiau šios temos Amerikoje girdimos dažnai ir kitur. Ar Ramasvamis eina teisingu keliu?

Teoriškai turėtų būti įmanoma atskirti Maskvą nuo Pekino. Juk Kinija ir Rusija šimtmečius buvo konkurentės, priešininkės ir net priešai. Paimkime tokį esminį dalyką kaip bendra siena. Po pasienio susirėmimų jos pagaliau nustatė valstybių sieną tik 2008 m., kai Maskva oficialiai užleido Kinijai įvairias teritorijas.

Tačiau Vladimiras Putinas žino, kad jokia siena niekada nėra galutinai nustatyta, ir kinų migrantai plūsta į retai apgyvendintus Rusijos Tolimuosius Rytus. Ten daugelis jų tikisi „susigrąžinti” žemes, kurias Čingų dinastija perleido Maskvai XVIII a. šeštajame ir septintajame dešimtmetyje pagal tai, ką Kinijos pareigūnai dabar vadina „nelygiavertėmis sutartimis”. Pekinas nėra pareiškęs oficialių pretenzijų į Vladivostoką ir aplinkines vietoves, tačiau vis tiek nuolat stumia šią idėją.

Kinija kelia didžiausią grėsmę Rusijai, bent jau ilguoju laikotarpiu.

Tačiau Ramaswamy pasiūlyme neatsižvelgiama į tikrovę, kad kol valdys Putinas ir Xi Jinpingas, nėra realios galimybės suskaldyti abi valstybes. Abu diktatoriai į pasaulį žvelgia panašiai, mano, kad jų trumpalaikiai interesai sutampa, ir įvardija tą patį priešininką – Jungtines Amerikos Valstijas. Kaip gruodžio 20 d. sakė Xi, priimdamas Pekine Rusijos ministrą pirmininką Michailą Mišustiną, „Gerų Kinijos ir Rusijos santykių palaikymas ir plėtojimas yra strateginis abiejų šalių pasirinkimas, pagrįstas esminiais abiejų tautų interesais.”

Iš Xi žodžių matyti, kad abu režimai jau kurį laiką laikosi tos pačios nuomonės. Savo artumą jie deklaravo 5300 žodžių bendru pareiškimu, paskelbtu po V. Putino susitikimo su Xi Pekine praėjusių metų vasario 4 d., likus vos 20 dienų iki Rusijos išpuolio prieš Ukrainą. Būtent tada jie paskelbė apie savo „neribotą” partnerystę.

Be to, Xi ir Putinas mano, kad Jungtinės Valstijos išgyvena žlugimo likotarpį. „Artėja pokyčiai, kurių nebuvo per 100 metų”, – sakė Kinijos diktatorius Rusijos diktatoriui kovo 22 d. Maskvoje atsisveikindamas po 40-ojo asmeninio susitikimo. „Ir mes šį pokytį skatiname kartu.”

Taip, J. Bideno administracija galėtų atsisakyti sankcijų ir palikti Ukrainą, tačiau net ir šių veiksmų, kurie būtų labai žalingi JAV ir tarptautinei sistemai, nepakaktų nutraukti V. Putino ryšių su Pekinu. „Rusija nepasitiki JAV ir Europa, – sako Koffleris. „Rusija tiki, kad Vakarai ir toliau bandys ją susilpninti ekonomiškai ir kariniu požiūriu. Maskva mano, kad nepriklausomai nuo to, kas užims Baltuosius rūmus – demokratas ar respublikonas – JAV vykdys antirusišką politiką.”

Demokratai ir respublikonai turėtų vykdyti „antirusišką” politiką: Rusija atsisakė laikytis tarptautinės sistemos taisyklių ir normų. Rusija yra ne tik valstybė agresorė, bet ir vykdo barbariškus veiksmus Ukrainoje, iš kurių kai kurie laikomi „genocidu”, kaip apibrėžta 1948 m. Genocido konvencijos II straipsnyje.

Ramaswamy sako, kad „mes neteisingai atskyrėme Rusiją nuo Vakarų”. Tiesa, kad amerikiečiai ir Vakarų veiksmai, kaip pastebėjo Koffleris, „smogė pagrindiniams Rusijos ekonomikos pajamų varikliams”. Tačiau kaip ir kitos valstybės leido Putinui, be kita ko, naudotis savo bankais ir finansų sistema, kai tuo metu jo kariai kankino, prievartavo ir žudė ukrainiečių moteris ir vaikus, vykdė masines žudynes, grobė ir gabeno į Rusiją šimtus tūkstančių ukrainiečių vaikų į Rusiją, akivaizdžiai siekdami sunaikinti ukrainiečių tautą?

Kad galėtų finansuoti agresijos ir barbariškumo veiksmus, kuriems taikomos sankcijos, Putinas sulaukė Kinijos paramos. Iki lapkričio mėn. Kinijos ir Rusijos prekyba 2023 m. pasiekė 218,2 mlrd. dolerių ir viršijo jų paskelbtą tikslą iki 2024 m. pabaigos pasiekti 200 mlrd. dolerių. Per pirmuosius 2023 m. vienuolika mėnesių prekyba tapo dvigubai didesnė nei 2018 m. – 108,3 mlrd. dolerių, kuri pati savaime buvo 24,5 proc. didesnė nei 2017 m. Putinas nenutrauks šių nusistovėjusių ir sparčiai augančių prekybos santykių vien dėl pažadų iš Vakarų, kurių jis nemėgsta ir kuriais nepasitiki.

Kinija neturi, kaip mums sako Ramasvamis, „karinio aljanso” su Rusija – Kinija neturi jokių oficialių aljansų, išskyrus aljansą su Korėjos Liaudies Demokratine Respublika, tačiau Kinijos ir Rusijos kariuomenės vis dėlto yra artimos.

Šios dvi pajėgos kelia nerimą JAV Indo-Ramiojo vandenyno vadavietės vadui admirolui Džonui Akvilinui (John Aquilino). Šį mėnesį Tokijuje jis viešai pareiškė, kad yra „labai susirūpinęs” dėl jų bendrų pratybų: „Manau, kad šiuo metu tai yra kur kas daugiau nei fiktyvi santuoka”.

Ar Putinas prisijungtų prie Xi, jei Kinija įsiveržtų į kurią nors kaimyninę šalį?

 Tai nėra aišku, tačiau labai tikėtina, kad Rusijos vadovas padės Kinijai. „Rusija galėtų surengti jėgos pratybas, kad išprovokuotų JAV ir sąjungininkų stebėjimą”, sakė Rebecca Grant iš gynybos konsultacijų bendrovės „IRIS Independent Research”. „Poziciniai Rusijos kariniai veiksmai taip pat gali priversti JAV vadovybę suabejoti”. Ji nurodo pavyzdį Rusijos bombonešių skrydžius ar net branduolinių ginklų pratybas.

Rusija taip pat galėtų padėti Kinijai, bandydama iš Japonijos atimti dar didesnę Kurilų salų grandinės dalį arba imdamasi veiksmų prieš NATO narę, pavyzdžiui, vieną iš trijų Baltijos respublikų, ir taip nuo vieno iki kito Eurazijos žemyno galo įtraukti į konfliktą.

Gordonas G. Changas yra knygos „Artėjantis Kinijos žlugimas” (The Coming Collapse of China) autorius, Gatestone instituto garbės vyresnysis bendradarbis ir šio instituto patariamosios tarybos narys.

www.gatestoneinstitute.org