Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičius per pastaruosius metus kone padvigubėjo ir šiuo metu artėja link 2 proc. visų dirbančiųjų Lietuvoje. Pagal profesijas išsiskiria sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojai, o dirbančiųjų iš užsienio pajamos šiek tiek nusileidžia šalies darbuotojų pajamų vidurkiams.
„Sodros“ duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje iš viso buvo 24,6 tūkstančio darbuotojų iš trečiųjų šalių, kurie dirbo nuolatinį darbą ar pagal terminuotą darbo sutartį, ir už juos buvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Palyginti, 2018 m. antrąjį ketvirtį tokių darbuotojų buvo 14,1 tūkstančių, o 2017 m. trečiąjį ketvirtį – beveik 10 tūkstančių.
Dirbančiųjų užsieniečių iš trečiųjų šalių dalis, palyginti su visais dirbančiaisiais, 2017 metų trečiąjį ketvirtį siekė 0,8 proc. o šių metų antrąjį ketvirtį – jau 1,8 proc.
„Matome, kad prie apdraustųjų skaičiaus augimo vis labiau prisideda ir Lietuvoje įdarbinami užsieniečiai, o jų skaičiaus augimas įgyja pagreitį. Už šiuos darbuotojus mokamos socialinio draudimo įmokos. Tai prisideda socialinio draudimo sistemos tvarumo bei leidžia šiek tiek optimistiškiau prognozuoti šalies darbo užmokesčio fondo augimą“, – sako „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.
Daugiausiai įdarbintų užsieniečių – paklausiausių Lietuvoje profesijų atstovai – sunkvežimių vairuotojai, virėjai, lengvųjų ir taksi automobilių vairuotojai, statybininkai, suvirintojai, įstaigų ir organizacijų vadovai. Šios profesijos patenka į 30 daugiausiai atstovų šalyje turinčių profesijų sąrašą.
Daugelio Lietuvoje dirbančių užsieniečių pajamos svyruoja nuo minimalaus iki vidutinio darbo užmokesčio ir šiek tiek atsilieka nuo vietinių darbuotojų darbo užmokesčio vidurkio. Algomis labiau išsiskiria aukštos kvalifikacijos specialistai – vadovai, mokslininkai, inžinieriai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, pardavimo atstovai, įrenginių ir mašinų operatoriai, tačiau tokių specialistų iš užsienio nėra daug.
Palyginti, užsieniečių sunkvežimių vairuotojų, dirbusių visą mėnesį pagal neterminuotas darbo sutartis, vidutinės draudžiamosios pajamos Lietuvoje birželio mėnesį siekė 767 eurus, o visų šios profesijos apdraustųjų Lietuvoje be užsieniečių – 846 eurus neatskaičius mokesčių.
Visą mėnesį dirbusių virėjų užsieniečių vidutinės mėnesio pajamos birželį buvo – 774 eurai, elektrikų – 796 eurų, lengvųjų automobilių, taksi vairuotojų – 765 eurai, statybininkų – 775 eurai. Atitinkamai visą mėnesį dirbę virėjai ne užsieniečiai Lietuvoje vidutiniškai gavo 801 eurą, elektrikai – 871 eurą, lengvųjų automobilių ir taksi vairuotojai – 895 eurus, o statybininkai – 867 eurus pajamų per mėnesį.
Lietuvoje daugėjant iš užsienio čia dirbti atvykstančių žmonių nuo šių metų rugsėjo įsigaliojo pakeistas Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, pagal kurį užsieniečius įdarbinantys darbdaviai per „Sodros“ elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) turės pateikti duomenis apie įdarbinamą žmogų, darbo sutarties pobūdį, komandiruotę bei kitą informaciją, kurią „Sodra“ perduos Valstybinei darbo inspekcijai bei Užimtumo tarnybai.
Teikti tokią informaciją reikės nuo lapkričio 4 dienos. Taip pat bus prašoma iki gruodžio 15 d pateikti duomenis apie užsieniečius, įdarbintus nuo rugsėjo 1 d iki lapkričio 3 d.
BNS Spaudos centras
Vietoje Darbdaviai keltų algas ir jos vytusi vakarų Europą. Seimas leidosi darbdavių paklusti(o gal papirkti) , kad įleistų užseniečius iš ne ES, kur dar žemesnės algos. Te moka tiek kiek vakarų ES ir nereiks importuoti gudus.
Gėda seimūnams už nedasiprotėjimo, o gal ir sulaužymosavopriesaikos.