Peticija „Stop tarnybų smurtui prieš vaiką ir šeimą“ (kviečiame pasirašyti)

Peticiją rasite ČIA.

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei

Lietuvos Respublikos ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui

Socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrei Vilmai Augienei

Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorei Alinai Jakavonienei

Mes, žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos piliečiai, šia peticija reiškiame savo susirūpinimą dėl 2018 m. pradėtos įgyvendinti vaiko teisių apsaugos reformos. Šokiruojanti statistika ir šeimų, nukentėjusių nuo nepagrįstų Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – VTAIT) pareigūnų veiksmų, liudijimai rodo nehumanišką ir antikonstitucinį šios reformos pobūdį.

Prisidengdama „geriausių vaiko interesų“ užtikrinimu ši reforma prievartos būdu ardo šeimas, baudžia ne tik tėvus, bet ir pačius vaikus bei diegia žalingą policinės valstybės modelį, kuris tėvams nepalieka jokios laisvės auklėti savo vaikus.

Vaiko teisių apsaugos reforma siekiama sisteminius skurdo, piktnaudžiavimo alkoholiu ir dėl istorinių priežasčių susiformavusios ydingos auklėjimo sistemos padarinius vertinti ir spręsti tik per „vaiko teisių“ prizmę. Tačiau šiandien daugelis Lietuvos savivaldybių vis dar nėra pajėgios teikti visapusiškas, efektyvias ir prieinamas pagalbos šeimai paslaugas. Taip susiklosto situacija, kai vaiko teisių apsaugos reforma vykdoma atvirkščiai: valstybė šeimoms gali pasiūlyti mažai, tačiau iš jų reikalauja maksimumo – niekur kitur neegzistuojančio absoliutaus neklystamumo, o už klaidas taiko griežčiausias ir negrįžtamas pasekmes turinčias sankcijas – vaikų paėmimą. Sukurta tvarka ignoruoja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas tėvų, vaikų teises ir konstitucinį proporcingumo principą.

Tiesa, kad ne visos šeimos yra tobulos. Tiesa, kad tėvams kartais stinga įgūdžių, laiko, fizinės ir emocinės sveikatos, kantrybės ir kitų vaikų auginimui svarbių dalykų. Tačiau Visuotinė žmogaus teisių deklaracija nurodo, kad šeima yra natūrali ir pagrindinė visuomenės grupė, ir ji turi teisę būti visuomenės ir valstybės saugoma, Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, jog šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o naujajame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme konstatuota, kad pagrindinis visuomenės institutas, kuriame vaikas gyvena ir kuris užtikrina vaiko apsaugą ir vystymąsi, yra vaiko biologinė šeima ir kad „vaikas turi teisę augti savo biologinėje šeimoje – ten jam geriausia, nepaisant galimų trumpalaikių ar net ilgalaikių socialinių ir kitų biologinės šeimos problemų“. Taigi pirmoji ir pati svarbiausia valstybės užduotis turi būti pagalba šeimai, o ne jos apribojimai bei bausmės tėvams. Vaiko paėmimas iš šeimos yra kraštutinė priemonė, kuri gali būti taikoma tik esant akivaizdžiam ir tiesioginiam pavojui vaikui, nepavykus prevencinėmis ir (ar) kompleksinės pagalbos paslaugomis ir priemonėmis išsaugoti vaiko jo biologinėje šeimoje bei nesant kitų priemonių padėti vaikui ir jo šeimai.

Šeimų ardymas yra ne tik neracionalus bei neproporcingas, bet ir neatitinka geriausių vaiko interesų. Kiekvienas nepagrįstas ir nepamatuotas vaiko atskyrimas nuo jo gyvenamosios aplinkos ir šeimos visų pirma yra biurokratų bausmė pačiam vaikui. Būtent jis atsiduria svetimoje ir nepažįstamoje aplinkoje ir būtent jis praranda tai, kas nuo gimimo jam yra artimiausia: mylinčius, nors kartais ir klystančius tėtį ir mamą. Net ir trumpas vaiko atskyrimas nuo šeimos yra psichologinė trauma, galinti turėti ilgalaikių padarinių jo psichikai. Vaikų paėmimas iš šeimos nesant būtybės yra NE „GERIAUSIŲ VAIKO INTERESŲ“ UŽTIKRINIMAS, O TARNYBŲ SMURTAS PRIEŠ VAIKĄ IR ŠEIMĄ.

Pabrėždami tai, jog tiek ydinguose teisės aktuose, tiek praktikoje VTAIT darbuotojams kartu su policijos pareigūnais yra suteikta pernelyg plati veiksmų laisvė kištis į privatų šeimos gyvenimą ir atskirti vaikus (net ir trumpam) nuo jų tėvų, r e i k a l a u j a m e:

1. Inicijuoti vaiko teisių apsaugos reformos ir teisės aktų, kurių pagrindu ji įgyvendinama, peržiūrą, ypač ta apimtimi, kuria numatomas vaikų paėmimas iš „nesaugios gyvenamos aplinkos“ ir atstovų pagal įstatymą. Taip pat pataisyti ydingus – nes vaiko teisių apsaugos specialistų per laisvai interpretuojamus – smurto prieš vaikus apibrėžimus.

2. Teisės aktuose nustatyti pareigūnų veiksmais neproporcingu kišimusi į privatų šeimos gyvenimą padarytos žalos atlyginimo modelį ir pareigūnų asmeninę atsakomybę už pripažintą neproporcingą elgesį.

3. Užtikrinti, kad tėvai, iš kurių paimami vaikai, nebūtų verčiami pasirašinėti jokių „konfidencialumo sutarčių“ dėl jiems taikomų priemonių ar teikiamos pagalbos.

4. Užtikrinti efektyvų pagalbos šeimai teikimą visose Lietuvos savivaldybėse.

5. Sukurti visuomeninės ir (ar) parlamentinės priežiūros instituciją, tikrinančią VTAIT darbuotojų veiksmų pagrįstumą, proporcingumą ir vykdytų konstitucinių tėvų, vaikų ir šeimų teisių užtikrinimo stebėseną.

Peticiją rasite ČIA.