Almantas Stankūnas
100 MW AEŠ parkui rezervuoti – 12 000 MWh baterijų!
Pramoninkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius LRT eteryje kalba nesąmones apie pigią atsinaujinančią energetiką.
Jis praleido progą patylėti ir puolė replikuoti, kad vėjo ir saulės jėgainės gali tiekti pigią energiją DI serveriams, tik reikia pristatyti dar daug batareikų.
Paskaičiuokime. Tarkime, DI serverių galia 100 MW ir atitinkamos galios yra pastatytas vėjo ir saulės jėgainių parkas. Pesimistinis, bet realus scenarijus: vėjas nepučia ir saulė nešviečia 5 paras. Tada baterijų talpa, kad galėtų nenutrūkstamai tiekti energiją turi būti 100x24x5=12000 MWh arba 12 GWh!
Martynai Nagevičiau, kiek milijardų kainuotų toks baterijų parkas ir kokia būtų elektros kaina, jeigu bandytume serverius nenutrūkstamai aprūpinti elektra iš vėjo bei saulės jėgainių, jas rezervuojant baterijomis?
Gal gali p. Janulevičiui, su kuriuo atrodo darbuojiesi pramoninkų konfederacijoje, pasakyti, kad nediskredituotų savęs ir visų pramoninkų tokiais pasisakymais nacionalinio transliuotojo eteryje. Jam reikia rūpintis ne atsinaujinančios energetikos lobinimu, bet pasisakyti už tokią energetiką, kurios kainos būtų kuo mažesnės, nes kitaip pramonės įmonės bus uždarytos.
Na gerai, Martynai, žinau ką atsakysi: Janulevičius suklydo. Jam reikėjo pasakyti, kad atsinaujinančią energetiką reikia rezervuoti greitai pasileidžiančiomis ir neilgai dirbančiomis dujinėmis jėgainėmis. Tai parašyk, kiek tuo atveju kainuos elektra minėtų DI serverių aprūpinimui iš vėjo, saulės ir dujinių jėgainių? Ar tikrai tai pigiausias elektros gamybos scenarijus, kuris gali pritraukti investuotojus į DI? Ar konkuruos tas scenarijus su alternatyva, kai pagrindinis el. tiekimas iš efektyvių kombinuotų ciklo dujinių jėgainių, o vėjas ir saulė tik papildo tai ką jos gamina?
Gal baikime mėtytis lozungais apie pigią atsinaujinančią energiją, bet modeliuokime realius scenarijus su tikromis, bet ne p. Kreivio susapnuotomis elektros kainomis?
Nepadarysime to ir negrįšime į realybę, vienas oranžinis dėdė iš anapus Atlanto, privers, tik tada daugeliui bus labai gėda ir skaudės, kad anksčiau pliurpė apie visuotiną žaliąjį rojų.
Diskusijos atgaiva buvo Nacionalinio susivienijimo nario apžvalgininko ir JAV eksperto Mindaugo Montvilo pasisakymai vis bandantys grąžinti kitus prelegentus iš sapnų pasaulio į realybę ir atsibusti iš žaliojo apkvaitimo.
Dar vienas atpiginimas:
Atseit, po namo renovacijos už šildymą mokėsime pusiau pigiau. Neblogai. Bet atsiras dar vienas mokestis – juk renovacija išsimokėtinai vykdyta. Taigi, kas mėnesį mokėsime už šilumą + skolą mokėsime. Ir kokia bendra suma gausis? Ar tik netaps brangiau, negu nerenovuotas šildymas? Ir taip 20 m. po 12 mėnesių! O tada iš naujo renovuotis teks, nes dabartinė bus susenusi, nusidėvėjusi ? Taigi, vieną kartą leidę už piršto paimti, greitai būsime su visa galva ir kojom įtraukti?
Mane tik stebina, kaip tokie antisisteminiai žmonės, kap Mindaugas Montvilas sugeba prasimušti į LRT?
Atsinaujinanti energija susijusi su jos kaupimu. Kadangi saulė ne visada šviečia ir ne visada pučia vėjas, apsunkina nuolatinį energijos tiekimą. Reikia energiją kaupti baterijose. Dabartinė baterijų technologija priklauso nuo ličio ir kitų ribotų išteklių. Kai baigiasi šių baterijų eksploatavimo laikas, dėl galimo dirvožemio ir vandens užteršimo kyla problemų dėl jų šalinimo. Pats baterijų gamybos procesas taip pat yra susijęs su dideliu anglies dvideginio išmetimu.
Nors atsinaujinantys energijos šaltiniai sumažina eksploatacines emisijas, kiekvienas įrenginys turi gyvavimo ciklą. Nuo gavybos, gamybos, statybos, eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo kaupiasi išmetalai. Nors saulės kolektorių eksploatavimo trukmė yra maždaug 25–30 metų, jų šalinimas arba perdirbimas kelia didelių iššūkių. Dėl šio šalinimo susidaro atliekos, kurios dažnai patenka į sąvartynus, o tai daro ilgalaikį poveikį aplinkai.