Šiemet Europos socialinio fondo agentūra pakvietė nevyriausybines organizacijas (NVO) teikti paraiškas konkursui dėl „Visuomenės nepakantumo korupcijai didinimo ir dalyvavimo viešojo valdymo procesuose skatinimo iniciatyvos“. Konkurso sąlygose nurodyti keliami reikalavimai Pareiškėjui, vienas kurių – pareiškėjo vidutinės metinės pajamos per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo pareiškėjo įregistravimo Juridinių asmenų registre turi būti ne mažesnės kaip 30 tūkst. Eurų.
Minėtos agentūros koordinavimo grupės nariai mano, kad pajamų dydis yra vienas iš objektyvių rodiklių, rodančių pareiškėjo gebėjimą administruoti tokio dydžio lėšas.
Tačiau Lietuvoje veikia apie 17000 NVO. Daugelio jų veiklos apyvarta per metus tesiekia vos 10 tūkst. eurų. Akivaizdu, jog šiuo atveju Agentūros nustatytas 30 tūkst. eurų pajamų kriterijus prilygsta sąlygoms, kuriomis dažniausiai piktnaudžiaujama viešųjų pirkimų srityje, kai siekiama naudos konkrečiai įmonei arba organizacijai, nes Agentūros nurodytą lėšų apyvartą pasiekti gali labai ribotas NVO skaičius.
Nevyriausybininkų nuomone, tokio dydžio finansinis reikalavimas konkurso sąlygose diskriminuoja daugumą Lietuvos NVO, kurios aktyviai dalyvauja kurdamos pilietinę visuomenę, bet verčiasi labdaros būdu gautomis lėšomis. Kadangi NVO nėra pelno siekiantys juridiniai asmenys (jų tikslas nėra pasiekti ir viršyti 30 tūkst. eurų apyvartą per metus), dauguma jų objektyviai niekada neatitiks Agentūros keliamų kriterijų. Tai reiškia, kad paramą visada gaus tik didžiosios šalies NVO.
Kilus viešam nepasitenkinimui gegužės 16 d. Vidaus reikalų ministerijoje grupė visuomenininkų susitiko su viceministru Giedriumi Surpliu ir šios ministerijos Regioninės politikos departamento Europos socialinio fondo skyriaus vedėja Egle Šarkauskaite.
Lietuvos vartotojų konfederacijos, žmogaus teisių ir Lietuvių fronto bičiulių sąjūdžio atstovai patvirtino, kad kai kurios sisteminėmis tapusios NVO nuolat gauna užsienio rėmėjų subsidijas ir paramą, skirtą ne pilietinei visuomenei šalyje kurti, o visai kitiems tikslams. Būtent pastarosios labiausiai atitinka Agentūros konkurse nustatytus kriterijus, o savanorystės pagrindu veikiančios NVO pagal konkurso sąlygas su jomis rungtyniauti neturi nė menkiausių galimybių. Tokiu būdu žmonių pilietiškumas, bendruomeniškumas, paremtas savanoryste, yra stumiamas į užribį, o į pirmąjį planą keliami NVO komerciniai gebėjimai generuoti ir įsisavinti lėšas. Tai prieštarauja NVO paskirčiai kurti pilietinę visuomenę. O juk daugeliui yra žinoma pagarsėjusių organizacijų grupė, išlavinusi įgūdžius rengti projektus bei įsisavinti lėšas, organizuoti prabangiuose kurortų viešbučiuose tariamus mokymus ir konferencijas su baseinais ir pirtimis. Beje, tokiuose renginiuose paprastai dalyvauja ta pati siaura asmenų grupė, suinteresuota paramos lėšų įsisavinimu, bet ne savanorystės ir pilietiškumo skatinimu.
Viceministras G.Surplys sutiko su pastabomis dėl konkurso kriterijų, kartu patikinęs, kad NVO lėšų administravimo gebėjimai negali būti patikrinti be tam tikrų finansinio pobūdžio rodiklių. -Juk organizacija gavusi Agentūros lėšas, paprasčiausiai gali „išnykti“,-sakė jis.
Tačiau visuomenininkai įsitikinę, jog NVO patikimumą galima nustatyti ir pagal viešajame registre esančius duomenis, t.y. pagal NVO įsteigimo datą, jos gyvavimo laikotarpį, pagal narystę, bei vykdomą finansinę veiklą, kuri nebūtinai privalo siekti 30 tūkst. eurų per metus. Akivaizdu, kad NVO veiklos finansinis kriterijus konkursų sąlygose negali būti laikomas lemiamu. Daug svarbiau vertinti organizacijų indėlį pagal jų pateiktus siūlymus įstatymo projektams, pagal surengtus labdaros ir paramos renginius, atstovavimą visuomenei teismuose ginant viešąjį interesą ir kt. Projektų atrankos kriterijai turi būti objektyvūs ir pasiekiami daugumai, o ne siaurai NVO grupei. Kriterijai turi įgalinti visas NVO veikti vienodomis sąlygomis be jokios diskriminacijos. Šiuo atveju projektas, skirtas šviesti piliečius ir būti labiau nepakantiems korupcijai, privalo reprezentuoti objektyvų valstybės požiūrį į visas Lietuvos NVO, nes korupcijai nugalėti būtina ne siauros NVO grupės, o visuotinė visuomenės parama, kurios objektyviai nepajėgs atlikti kelios organizacijos. Todėl minėtas Agentūros finansinis NVO atrankos kriterijus yra keistinas – šiuo metu labiau keliamas netiesioginis tikslas yra saugus ES lėšų įsisavinimas, o ne visuotinė kova su korupcija.
Susitikimo metu sutarta, kad visuomenininkai pateiks siūlymus atrankos kriterijams pakeisti. Dėl to galutinį sprendimą priims 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos komitetas.
„Pozicijos” inform.
NVO primena komjaunimo organizacijas, kurios tinklu apraizgė jaunimo, vaikų,švietimo ir kultūros sistemą
Akivaizdu, kad NVO plėtra atsidūrė aklavietėje jų veiklos prasmės kontekste. Dideli NVO skaičiai ir dideli pinigai apyvartoje gali reikšti netgi jų išsigimimą, o tuo pačiu ir pilietinės visuomenės raidos sąstingį. Nekelia abejonių tai, kad NVO plėtros įstatymą būtina keisti iš esmės ir pradėti nuo NVO sampratos išaiškinimo.