Justina Gafurova
Seime niekaip nemiršta viltis ratifikuoti dviprasmiškai vertinamą Stambulo konvenciją, kuri neva kovoja su smurtu prieš moteris. Esą be šio įstatymo Lietuvos moterys stipriai kenčia. Nors Lietuvoje įstatymų, draudžiančių smurtą ne tik prieš moteris, – nors vežimu vežk. Stambulo konvencijos klausimą grąžinti į Seimo salę pasišovė Dovilė Šakalienė ir Aušrinė Armonaitė. Viena iš jų prabilo apie 600 mln. eurų valstybinį nuostolį. Gal pinigai ir yra svarbiausias argumentas, dėl ko primygtinai brukama ši konvencija?
Ant Stambulo konvencijos parašą Lietuvos vardu dar 2013 m. padėjo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Stambulo konvencija numato konkrečias priemones, kovojant su ypač skaudžia problema – smurtu prieš moteris, smurtu dėl lyties. Turime prisijungti prie tarptautinės bendruomenės pastangų, pasinaudoti siūlomais instrumentais, kad sumažėtų tragiškų atvejų, kai valstybės institucijos nepajėgia apginti aukų nuo smurtautojų artimoje aplinkoje“, – tada teigė L.Linkevičius.
Šiandien Lietuvoje veikia ne tik Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje, Lygių galimybių, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymai. Diskriminaciją dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės draudžia Baudžiamasis kodeksas. Tačiau konvencijos šalininkams atrodo, kad įstatymų vis nepakanka.
„Matydami, kaip kasmet Lietuva patiria 600 mln. eurų nuostolį dėl smurto prieš moteris, mes turime imtis sisteminių prevencijos priemonių“, – taip sprendimą grąžinti į Seimo darbotvarkę Stambulo konvencijos klausimą argumentavo Seimo narė D.Šakalienė, vadovaujanti Seimo laikinajai vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių parlamentinei grupei. Laikinosios moterų grupės pirmininkė – liberalė A.Armonaitė. Abi šios grupės ketina ieškoti būdų, kaip konvencijos klausimą vėl iškelti Seimui.
Sankcijų jokių nėra
Susisiekti su D.Šakaliene nepavyko, tačiau jos pavaduotoja laikinojoje grupėje, Rimantė Šalaševičiūtė, „Vakaro žinioms“ sakė žinanti, kad grupėje kalbų apie Stambulo konvenciją būta. Tačiau plačiau apie vykusias diskusijas pakomentuoti negalėjo, nes grupės veikloje ne itin dalyvauja. „Kalba šia tema grupėje buvo. Porą kartų tikrai. Esu gavusi pranešimų, kad vyks posėdis šiuo klausimu. Bet tai buvo seniau. Sakyčiau, 2019 m. antroje pusėje kvietimo į posėdį šia tema gavusi nebuvau. Kaip ankstesni posėdžiai vyko, kiek narių dalyvavo ir kokie sprendimai buvo priimti, negaliu pasakyti. Atvirai pasakius, įtariu, kad nebuvau nei viename posėdyje. Laikinųjų komisijų posėdžiai dubliuojasi su nuolatinių komisijų arba komitetų posėdžiais, tokiu atveju frakcijai aš turiu atstovauti nuolatinėse komisijose“, – sakė R.Šalaševičiūtė.
Ji sakė nieko nežinanti ir apie 600 mln. eurų nuostolį, apie kurį yra kalbėjusi D.Šakalienė: „Dėl konvencijos neratifikavimo netaikomos baudos, o apie 600 mln. niekas negirdėjo. Pasiteiravau ir užsienio reikalų ministro, ir Europos reikalų komiteto. Nuostolis valstybei būtų tuomet, jeigu mums reikėtų mokėti iš valstybės biudžeto ar kitaip materialiai atsakyti. Už šios konvencijos neratifikavimą jokios sankcijos nenumatytos.
Ko gero, buvo kalbama apie sumas, kurias galimai gautų nevyriausybinės organizacijos, vykdydamos veiklą pagal konvencijos nuostatas. Konvenciją įgyvendintų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri skelbtų konkursus. Juos, be abejo, laimi tos organizacijos, kurios turi įdirbį srityse, kurios numatytos konvencijoje. Nors abejotina, kad tai galėtų būti 600 mln. eurų siekianti suma. Nėra kaip pagrįsti šio argumento.“
Lietuvai primetė užsienio skaičius
Įdomu tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina besistengianti įgyvendinti visas priemones prieš smurtą, nelaukiant konvencijos ratifikavimo. „Kasmet skiriamos lėšos nevyriausybinėms organizacijoms, kurios dirba smurto artimoje aplinkoje prevencijos srityje, padeda žmonėms, siekiantiems atsisakyti smurtinio elgesio, vykdo mokymus policijos pareigūnams, medicinos darbuotojams ir kitiems specialistams, kurių užduotis – padėti nuo smurto šeimose nukentėjusioms aukoms“, – teigia ministerija. Atrodytų, jei priemonės įgyvendinamos, kam ta konvencija su naujomis sąvokomis.
Tiesa, kokį nuostolį valstybė patiria dėl smurto, negali įvardyti ir ministerija: „Lietuvoje iki šiol nėra atlikta finansinės žalos, kurią atneša smurtas artimoje aplinkoje, tyrimų. 2014 m. Europos Sąjungos Lyčių lygybės institutas tokius tyrimus atliko Jungtinėje Karalystėje ir šių tyrimų rezultatus ekstrapoliavo Lietuvai, naudodamas atitinkamus Lietuvos statistinius rodiklius. Remiantis skaičiavimais, nustatyta, kad sutuoktinių, sugyventinių ir partnerių smurtas prieš moteris kasmet padaro apie 650 mln. eurų žalos, o visa moterų patiriamo smurto žala valstybei viršija 1,5 mlrd. eurų. Šie duomenys gauti įvertinus dėl smurto patirtą žalą fizinei ir psichinei sveikatai, nedarbingumo sukeltus nuostolius, gydymo išlaidas ir panašiai. Tačiau smurto artimoje aplinkoje žalą patiria ne tik nuo to tiesiogiai nukentėjęs asmuo, bet ir aplinkiniai žmonės ir šalies ekonomika.“
Interviu su Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininku Vytautu BUDNIKU:
– Koks pinigų vaidmuo diskusijoje dėl Stambulo konvencijos?
– Nevyriausybinių organizacijų finansavimas susijęs su jų veiklos aktyvumu. Kad aktyvumas būtų, reikalinga iškelti kokią nors problemą. Jei problema per maža, reikia ją išpūsti. Tada atsiranda tikimybė, kad konkrečios organizacijos gaus atitinkamą finansavimą.
Matyt, tam kartkartėmis tokios iniciatyvos ir atgaivinamos. Kuo daugiau rėkiama, tuo daugiau pinigų gaunama. Dažniausiai iš įvairių ES fondų, jas finansuoja atskiros valstybės, jų ambasados. Tad jeigu įstatymuose esančias sąvokas išplėsime iki begalybės, tai ir finansavimo reikės iki begalybės.
– Ar ratifikavus konvenciją, smurto prieš moteris Lietuvoje neliks?
– Iš tiesų, konvencijos šalininkai klaidina visuomenę. Statistika rodo, kad smurtas artimoje aplinkoje vyksta daugiausiai regionuose. Nes čia didžiausias nedarbas, skurdas, socialinė atskirtis, gyvenimo neviltis, o tada ir dažnas girtavimas. Dažniausiai smurtauja neblaivūs asmenys. Tai yra socialinė problema. Jeigu valstybė iš tiesų nori kovoti su smurtu prieš moteris ir ne tik, pirmiausia turi normalizuoti žmonių gyvenimo sąlygas, sumažinti socialinę atskirtį, suteikti darbą ir viltį žmonėms. Tai turi būti valstybės prioritetai. Nereikia kalbėti, kad ratifikavus Stambulo konvenciją, šios problemos išnyks. Juokinga tai girdėti. Tam reikalingas ne vienos Vyriausybės kruopštus ir nuoseklus darbas.
– Kam konvencijoje įvedamos tokios sąvokos kaip „lytis biologiniu požiūriu“, „lytis socialiniu požiūriu“ ar „lytinis identitetas“?
– Tai yra socialinės inžinerijos eksperimentas. Konvencijoje minimos sąvokos nėra teisinės, jas tik norima paversti tokiomis. Jeigu tai pavyktų, jos taptų norma mūsų gyvenime. Nes konvencijoje yra įpareigojimas valstybėms pakeisti savo nacionalinius įstatymus, kurie prieštarauja konvencijai. Lietuvai ratifikavus konvenciją, Seimas turėtų keisti įstatymus ir Konstituciją, kur kalbama apie šeimos apibrėžimą. Pavyzdžiui, konvencijoje numatyta, kad šalys turi dėti pastangas keisti švietimo sistemą ir auklėti vaikus konvencijos nuostatomis. Tam reikėtų panaikinti konstitucinę nuostatą, kad tėvai vaikus auklėja pagal savo įsitikinimus.
Jeigu vyras save laiko moterimi, o aš jo moterimi nelaikysiu, galėčiau būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal šią konvenciją. Be to, konvencija neleidžia jokio susitaikymo instituto, šiuo atveju. Net jei nukentėjęs atsiimtų kaltinimus. Kuo čia dėtas smurtas prieš moteris? Konvencijoje pripažįstama, kad socialiniu pagrindu lytis gali susiformuoti pagal pažiūras, neatitikti biologinės moters ar vyro lyties. Atsiranda lyčių įvairovė.
– Pernai per 300 Europos organizacijų išreiškė vieningą nepritarimą tarptautinės Stambulo konvencijos nuostatoms, nukreiptoms prieš tradicinę šeimos sąvoką. Daugiau kaip 300 nevyriausybinių organizacijų iš 9 valstybių kreipėsi į Europos Tarybą, išreikšdamos susirūpinimą dėl neaiškių vadinamosios Stambulo konvencijos nuostatų. Ar buvo gautas atsakymas?
– Esame teikę ne vieną dokumentą su argumentacija. Nesulaukiame jokių atsiliepimų. Vargu ar reikia tikėtis atsako, kai kita pusė neturi argumentų. Pavyzdžiui, negalima paneigti argumento, kad turėsime keisti Konstituciją, nes taip parašyta konvencijoje. Suprantame, kad kažkam nepatinka tokie dalykai, todėl sulaukiame nepalankaus vertinimo. Bet reikia žmonėms sakyti tiesą.
„Valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio komentaras:
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, anksčiau sakęs, kad šioje Seimo kadencijoje Stambulo konvencija ratifikuota nebus, kalbintas „Vakaro žinių“ sakė, kad nepersigalvojo ir pozicijos keisti neketina. „Stambulo konvencija yra dviprasmiška, ypač kalbant apie lyties apibrėžimą. Šiame Seime konvencijai nėra jokių šansų. Ji mūsų visuomenėje būtų nesuprasta. Aš jokio spaudimo dėl konvencijos ratifikavimo nejaučiu, o jei ir būtų kokie kreipimaisi, suprantama, jog tai būtų visuomenės mažumos nuomonė. O tas plepėjimas yra daugiau bandymas įtikti daliai rinkėjų, kurie turi interesų dėl konvencijos priėmimo. Reikia suprasti, kad tai nėra žmogaus teisių klausimas. Nes mes turime reikalingus įstatymus, Konstituciją. Taip pat turime tradicijas, kurias mūsų sąjunga gerbia ir tikrai nepriiminėsime tokio sprendimo, bandydami kažkam įtikti. Politikės nori įtikti tam tikrai grupei žmonių. Bet tai nepagerintų Lietuvos gyvenimo.
Galbūt konvencija būtų proga kažkam pretenduoti į vienokią ar kitokią paramą. Prasidėtų įvairūs projektai, tokie kaip visuomenės švietimo apie trečią lytį. Dažnai už idėjos stovi pinigai ir labai pragmatiški interesai“, – sakė R.Karbauskis.
gražių paveiksliukų galerija:
liaudiesmenas.livejournal.com