Dabar bus sušaukta popiežiaus konklava – nors jos panašumas į pernai „Oskarui“ nominuotą filmą, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Ralphas Fiennesas, yra labiau pavadinime nei pačiame procese.
Rinkimuose, skirtuose išrinkti popiežiaus Pranciškaus įpėdinį, kardinolai susirenka vadovautis griežtos izoliacijos taisyklėmis, galiojančiomis viso rinkimų proceso metu.
Apsupti visame pasaulyje garsiais Mikelandželo freskomis, 137 kardinolai rinkėjai susirinks į šimtmečius gyvuojantį Kardinolų kolegijos posėdį Vatikano Siksto koplyčioje

(Nuotrauka: Romoje, Italijoje, 1978 m. / LOCHON/Gamma-Rapho via Getty)
Terminas konklava kilęs iš lotyniškos frazės cum clave, reiškiančios „su raktu“. Nuo ankstyvosios Bažnyčios laikų popiežių rinkimo procesas smarkiai pasikeitė – dabartinės taisyklės buvo kodifikuotos tik XX a. pradžioje.
Prieš įžengdami į konklavą, kardinolai dalyvauja tradicinėse Šventosios Dvasios Mišiose. Šios mišios vyko penktadienį, rugpjūčio 25 d., Romoje. Jų metu pabrėžiama, kad „išrinktąjį konklavoje išrenka Šventoji Dvasia“.
Kas gali dalyvauti ir balsuoti?
Balsuoti gali tik jaunesni nei 80 metų amžiaus kardinolai. Kandidatais gali būti tik pakrikštyti katalikų tikėjimo vyrai iš viso pasaulio.
Tradiciškai prieš prasidedant konklavai laikomasi 15 dienų gedulo laikotarpio, pažymi BBC.
Laikraštis The Independent pateikia papildomos informacijos apie kandidatų amžių: Pranciškus buvo išrinktas būdamas 76-erių, Benediktas XVI – 78-erių, o pontifikavo tik aštuonerius metus, iki pasitraukimo sulaukęs 85-erių.
Rinkimų eiga: ritualai, izoliacija ir balsavimas
Procesą pradeda rytinės Mišios. Po jų 120 kardinolų rinkėjų susirinks į išskirtinai dekoruotą Siksto koplyčią – popiežiaus konklavų vietą nuo 1858 metų.
Kai išgirstamas šūksnis extra omnes („visi lauk“), konklavos durys uždaromos, o kardinolai – davę slaptumo priesaiką – lieka izoliuoti tol, kol bus išrinktas naujasis popiežius.
Tada prasideda balsavimo turai. Prieš juos vyksta kalbos, maldos, apmąstymai ir dažnai – intensyvios derybos, kai kandidatai išryškėja per kelis balsavimo etapus.
Ryšys su išoriniu pasauliu yra visiškai nutraukiamas.
Kaip pabrėžia The Independent, popiežius išrenkamas tik tada, kai vienas kandidatas surenka dviejų trečdalių balsų daugumą. Jei po 34-ojo balsavimo popiežius vis dar neišrinktas, likę turai vyksta tik tarp dviejų daugiausia balsų surinkusių kandidatų.
Balsavimas yra slaptas – tokia tvarka įvesta dar 1621 m. Grigaliaus XV, siekiant išvengti atviro politikavimo.
Juodi ar balti dūmai?
Balsavimo biuleteniai deginami mažoje ugnyje Siksto koplyčios viduje. Kai nei vienas kandidatas neišrenkamas, dūmai – juodi.

Šis ritualas matomas miniai, susirinkusiai lauke.
Po Jono XXIII mirties 1963 m., ypač išgarsėjo krosnis, kurioje deginami biuleteniai. Pridėjus specialių medžiagų, iš jos pasirodę balti dūmai praneša: popiežius išrinktas.
Paskelbimas: „Habemus Papam!“
Galiausiai naujai išrinktas popiežius pasirodo pagrindiniame Šventojo Petro bazilikos balkone. Tuomet ištariami istoriniai žodžiai: Annuntio vobis gaudium magnum: Habemus Papam! („Skelbiu jums didelį džiaugsmą: turime popiežių!“).
Taip 1,2 milijardo pasaulio katalikų gauna naują dvasinį vadovą.
breitbart.com