Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos laiškas portalo LRT.lt vyr. redaktoriui Mindaugui Jackevičiui
DĖL JUOZO KRIKŠTAPONIO DALYVAVIMO ŽYDŲ ŽUDYNĖSE PANEIGIMO
2023-03-21 išsiunčiau Jums savo straipsnį „Šmeižto kampanija prieš Lietuvos didvyrį tęsiasi“. Nesulaukęs atsakymo kreipiausi į Jus pakartotinai ir prašiau – ar galiu tikėtis, kad mano straipsnis pasirodys; jeigu ne, kad nurodytumėte priežastį. Neužilgo gavau atsakymą, kad savo laidoje rėmėtės LGGRTC atliktu tyrimu: 2013 m. LGGRTC (dr.Alfredas Rukšėnas) atliko tyrimą ir pirmą kartą viešai paskelbė, kad Krikštaponis citata„iš tiesų 1941 m. spalio mėn. Baltarusijoje dalyvavo Rudensko geto likvidavimo ir karo belaisvių sušaudymo operacijoje“. Ši medžiaga iki šiol nepaneigta, vėliau patvirtinta papildomais tyrimais, dėl kurių istorikai sutaria.
Dėl šios priežasties negalintis publikuoti mano atsiųsto straipsnio.
Jūsų atsisakymas, remiantis dr.A.Rukšėno citata, viešai paskelbti mano straipsnį apie partizanų vadą Juozą Krikštaponį, nėra įtikinantys, neobjektyvūs ir prieštarauja LR Konstitucijai ir kitiems teisės aktams:
1. Atsisakymas viešai paskelbti mano nuomonę, kuri prieštarauja Jūsų asmeninei nuomonei, nepagrįstas jokiais teisės aktais, todėl vertintinas kaip lrt.lt internetinės svetainės vyr. redaktoriaus cenzūra.
2. Jūsų argumentas, neva negaliu prieštarauti LGGRT Centro nuomonei apie J. Krikštaponį, atmestinas dėl šių priežasčių:
a) LR Konstitucijos 109 str. labai aiškiai nurodo, kad “Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai”, o ne LGGRTC, o 31 str. pabrėžia, kad “asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra pripažintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu”, todėl jūsų bandymas paversti J. Krikštaponį kaltu be teismo, remiantis vien Centro nuomone, yra antikonstitucinis;
b) LGGRTC įstatymas nesuteikia Centrui teisės nustatyti, kas nusikalto, o kas – ne, Centras pagal įstatymą yra tik įpareigotas rinkti medžiagą apie nusikaltimus ir teikti teisėsaugos institucijoms. Savo straipsnyje rašau, kad Jūsų minimą medžiagą (KGB dokumentus) apie J. Krikštaponį Centras pateikė Generalinei prokuratūrai, bet prokuratūra pareiškė, jog ši medžiaga nesuteikia pagrindo apkaltinti J. Krikštaponį dalyvavus karo nusikaltimuose ir atsisakė šiuo klausimu kelti bylą. Vadinasi, pagal LR Konstituciją ir visuotinai pripažintą nekaltumo prezumpciją J. Krikštaponis yra nekaltas;
c) centro nuomonė apie J. Krikštaponį ir Jūsų atsisakymas publikuoti mano tekstą paremtas vien Lietuvą okupavusios Sovietų sąjungos represinės struktūros KGB medžiaga. Kaip žinia, KGB buvo svarbi Lietuvai priešiško ideologinio aparato dalis, kurios viena iš veiklų buvo melo propaganda, o tardymo metodai prieštaravo tiek dabartinei, tiek to meto tarptautinei teisei (1948 m. JTO visuotinei žmogaus teisių deklaracijai, 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai), todėl didelė dalis KGB vykdytų procesų ir jų dokumentų/išvadų juridiškai ir morališkai laikytini niekiniais;
d) Jūsų bandymas pateikti Centro nuomonę, kaip nekvestionuojamą galutinę instanciją, laikytinas nesąžiningu ir dviveidišku, nes štai 2019-12-17 Centro pažymą apie Jono Noreikos- Generolo Vėtros veiklą antinaciniame pogrindyje Jūs kritikavote asmeniškai (Lietuvos radijas, „Dienos tema“, 2019-12-23) ir leidote kitiems kritikuoti savo redaguojamoje lrt.lt svetainėje (2019-12-23, lrt.lt, Alvydas Nikžentaitis. “Genocido centro išvada dėl Jono Noreikos – niekinė”). Beje, vėliau viešai pasirodęs kun. Antano Saulaičio liudijimas patvirtino, kad jūs buvote neteisus šios pažymos ir J. Noreikos atžvilgiu;
e) 2009-04-02 Europos parlamento priimtoje rezoliucijoje „Dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo“ teigiama:“ istorikai sutinka, kad istorinių faktų neįmanoma interpretuoti visiškai objektyviai ir kad visiški objektyvaus istorinio jų perteikimo nėra (todėl) nė viena institucija ar politinė partija neturi išskirtinės teisės interpretuoti istoriją, ir šios institucijos ar partijos negali teigti, kad jos interpretuoja objektyviai“.
3. Pastaruoju metu vyksta Lietuvos visuomenės supriešinimas, tam predisponuoja vis labiau aktyvėjantis tarptautinis ir mūsų radikalių žydų spaudimas apkaltinti lietuvių tautą žydšaudyste.
Holokausto tema užgožė pasipriešinimo sovietinei ir fašistinei okupacijoms, laisvės kovų temas ir jos tapo antraeilėmis. Dabar suaktyvėjimas atsinaujina, kas jau vyko A.Sniečkaus laikais 1960 m. Tų laikų Eusiejaus Razovskio,, Boleslovo Baranausko ir Kazimiero Rukšėno knyga „Dokuments Accuse“ iki šiol vadovaujamasi Vašingtono holokausto muziejuje.
1978m. JAV atstovų rūmai įsteigė spec. tyrimų skyrių (OSI), kuris sudarė sutartį su SSRS KGB, kad tieks dokumentus žydų nusikaltimams demaskuoti. 1990m. JAV ir Izraelio žydai leidinyje „Lithuania.Crime and Punishment“, šeštame tome paskelbė 140 psl. apimties 23 tūkstančių lietuvių žydšaudžių sąrašus; reiškia visi Lietuvos partizanai buvo žydšaudžiai.
Juos, išvardintus pagal rajonus, lydi suformuotas prakeiksmo tekstas. Neabejoju, kad į jų tarpą pakliuvo ir sovietų nepakenčiamo Lietuvos prezidento Antano Smetonos sūnėnas Juozas Krikštaponis. Du dešimtmečius, 40 bataliono karių po tardymo nė vienas nepaminėjo J. Krikštaponio dalyvavus žydų žudynėse Baltarusijoje , tik po 15-30 metų apklausos iš 14 apklaustų 3 prisiminė jį dalyvavus Holokauste.
Atsisakydamas suteikti man galimybę viešai paskelbti kitokią, nei jūsų, nuomonę apie partizanų vadą J. Krikštaponį, jūs pažeidžiate LR Konstitucijos 25 straipsnį („žmogui neturi būti kliudoma skleisti informaciją ir idėjas”), LR Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 3.1 straipsnį (nešališkumo demokratijos principus), 3.2 straipsnį (“LRT interneto svetainėje turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai.
LRT interneto svetainėje dalyvauti ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės”), 4.1 str. (“LRT interneto svetainės turinys turi būti skirtas įvairių įsitikinimų žmonėms”), Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 5 str. („Gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai pateikia kuo daugiau tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomonių. Tai ypač būtina tuomet, kai viešąja informacija yra atsiliepiama į aktualius, neaiškius ar konfliktinius gyvenimo klausimus” – būtent toks yra klausimas dėl J. Krikštaponio vertinimo) ir kt.
Atkreipiu dėmesį, kad jūsų laiško gale pridėtas perspėjimas, jog jūsų, lrt.lt interneto svetainės vyr. redaktoriaus, oficialaus atsakymo atskleidimas yra griežtai draudžiamas, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 5.12 str. numatytam skaidrumo principui („viešojo administravimo subjekto veikla turi būti vieša, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus”) ir 10.5.7 str. “(Administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką”).
Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos vardu gavau Generalinės Prokuratūros 2015-01-22 raštą Nr.17.2-841 „Dėl Juozo Krikštaponio (Krištaponio)“, kuriuo informuojama, kad nesant konkrečių objektyvių duomenų, neturi teisinio pagrindo dėl J. Krikštaponio veiklos kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Mano turimais duomenimis tokį dokumentą, atsakymą į LGGRTC direktorės raštą, kaltinant J. Krikštaponį holokaustu, gavo ir Centras. Be to, yra LR Generalinės Prokuratūros 2015-03-12 nutarimas Nr.17.9-954, kuriuo teigiama, kad nėra pakankamai įrodymų apie J. Krikštaponio dalyvavimą nusikaltimuose žmoniškumui.
Kviečiu Jus laikytis LR konstitucinių demokratijos ir viešumo principų bei teisės aktų ir dar kartą raginu paskelbti straipsnį „Šmeižto kampanija prieš Lietuvos didvyrį tęsiasi“, kuris prisotintas konkrečiais, argumentuotais faktais, o ne vien dr. A. Rukšėno pateikta citata.
Tuo pačiu kviečiu Jus, kaip Redaktorių, panagrinėti, kokią sąsają turi dr. Alfredas Rukšėnas ir Kazimieras Rukšėnas. Pastarasis su Razovskiu ir Baranausku parašė knygą, kurią vadovaujamasi Vašingtono holokausto muziejuje. Gal tik pavardžių sutapimas.
Linkiu bendro darbo Tėvynės labui, ginant tuos, kurie paaukojo savo gyvybę už Lietuvos laisvę.
Laukiu Jūsų sprendimo dėl mano straipsnio patalpinimo.
Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos garbės pirmininkas Jonas Burokas
