Sveiki, broliai ir seserys,
Šiąnakt sunkiai miegojau. Jaudulys, gilūs jausmai ir patirtys mane kankino. Noriu pasidalinti su jumis savo išgyvenimais. Žinau, kad visi esame pavargę nuo informacijos gausos, bet aš rašau retai, todėl šįkart – už visus nerašytus kartus.
Keletą dienų stebiu rinkimus Kaune specialiuose punktuose – ligoninėje ir slaugos namuose. Matai, kaip sunkūs ligoniai kelia drebančią ranką, kurioje įvestas kateteris, ir tuo pat metu laiko parkerį. Jie nusivylę, liūdni, morališkai ir dvasiškai sugniuždyti dėl ligos, įkalinti nejaukių palatų ir “metalinio” personalo apsuptyje. Nepaisant to, jie daro tai, kas pridera – balsuoja. Pagyvenę, pusiau išrengti dėl procedūrų, laikydami išvestą stomos maišelį, sunkiai ieškodami akinių, tyliai, be skundų – balsuoja.
Balsuoja už tuos pačius žmones, kurie metų metus veda tik sau naudingą buhalterinę politiką, apgaudinėja, meluoja ir taip nudrožė švietimo bei sveikatos sistemas, kad jau žemiau nebėra kur kristi.
Jie negauna vaistų, priversti išsikovoti paslaugas, augina privačios medicinos pajėgumus, nes nenori mirti. Balsuoja už tuos, kurie “juk kraštietė“, balsuoja, nes “kažkada trumpai bendravo, kalbėjosi“.
Deda kryžiuką tiems, už kuriuos deda ir palatos kaimynas arba tada, kai jau pavargsta skaityti sąrašą. Kateterizuota ranka sunkiai lanksto biuletenį, negrabiai deda į voką.
Tik po to akys tampa dar liūdnesnės, nes vėl užsivelka dvasinės vergovės tramdomieji marškiniai. Daugelis jų niekada ir nenusivilko. Tik paskutinėje palatoje vyras karštligiškai, viltingu žvilgsniu skenuoja sąrašą. Iš eilės.
Kažkur ties 10 numeriu išgirstu tyliai murmant: “Radžvilas… Radžvilas… Radžvilas…”. Tarsi maldą, tarsi to, ko seniai ieškojo. Žvilgsnis pagaliau nusileidžia. Rankos ryžtingos – pažymėta!
Džiaugiuosi kaip vaikas – savas. Šviesus, spindinčio veido, idealios švaros ir viltingo žvilgsnio žmogus.
Todėl, broliai ir seserys, esame palaiminti! Darbas tik prasideda. Ir jis tampa visiškai lengvas, kai pamatai tokio žmogaus žvilgsnį. Dėkoju pirmininkui, dalinančiam save be atvangos, ir visiems jums, broliai ir seserys – gražesnio žodžio negaliu rasti.
Poryt gal daug kas neateis, bet mūsų žmonės ateis VISI. Pamatysite!
Pagarbiai,
Inga
Redakcijos prierašas: autorė nerašė, kad tai gali būti politinė reklama. Tačiau vengiant galimo priekabiavimo, pažymime, jog tai gali būti politinė reklama.
Inga, gal aš miegočiau gerai bet reikėjo palėkti ryte kabinti plakatus. Nieko baisaus juk išsimiegosime. Po rinkimų.
Rudenį. Seimo. Sėkmės.
Gražus laiškas, Inga!
Inga, sukrečiantis ir prasmingas Jūsų liudijimas…. dalinkitės juo viešai.
Jūsų laiško dėka matome Lietuvos būklę: kol kas dar serganti, bet išlaikiusi vidinį tvirtumą. Straipsnis liečia širdį. Būtų šaunu, jeigu jis būtų kur nors išspausdintas. Gal perskaitęs vienas kitas susivoks ir ateis. Gal pagalvos, kad tie senučiukai ligoniukai turėjo sukaupti paskutines jėgas, kad išlaikytų rašiklį ir atiduotų pareigą Tėvynei; kai kas iš jų gal paskutinį kartą balsavo. Gal neapsisprendę eiti- neiti, susipras ateiti.
Dėkui Jums, Inga.
Nuoširdžiai
Alina