Buvusi marksistinė politekonomė, o dabar įsakmiai Kristaus vardu kalbanti A.Maldeikienė, yra vienas agresyviausių viešosios erdvės dalyvių.
Man rodos, net garsioji ekskomsorgė ir antikomunistė Rasa Juknevičienė jai neprilygta. Menkesnė bioenergetika.
Mano kolega ją vadina dvaro torpeda. Ji gali užsipulti ir išvadinti bet ką ir bet kaip. Vienok, tik ne dvariškius. Jei reikia, ji Šarūną Marčiulionį išvadina visišku nesusipratimu (kai jis bandė nuo valstiečių balotiruotis į Europos parlamentą). Juozą Statkevičių „papuošė” buko ir puspročio epitetais, prezidentą G.Nausėdą įvertino kaip visišką nulį, o V.Uspaskich diagnozavo „politinę netvarką galvoje”.
Savo publikacijoje „Kristus beldžiasi- įleiskime” ji, „paklupdžiusi” praktiškai visus Bažnyčios hierarachus (tarp jų ir Kardinolą Sigitą Tamkevičių), iš moralinių bei intelektualinių aukštumų jiems aiškina, kokie jie neteisūs pasisakydami už tradicinę šeimą ir kaip jiems, esą, negėda skleisti neapykantą vienos mažumos atžvilgiu.
Ta, mano manymu, chamelioniška, chucpa dvelkianti publikacija paskatino mane Fb pakomentuoti A.Maldeikienės pasisakymą. Dėl to ji baisiai įniršo ir grasina teismu. Jai nepatiko tai, kad, jos manymu, padariau klaidą vertindamas jos ir jos šeimos biografijos faktus. Esą, ji nebuvo komunistė, o jos tėvai- iš rezistentų.
Neturiu laiko knaisiotis archyvuose. Juolab, kad juos kontroliuoja dvaras. Todėl palieku A.Maldeikienės sąžinei tikrąją jos ir jos tėvų biografiją.
Tačiau neatsisakau užduoti poros logiškų atsakymų reikalaujančių klausimų:
Pirma, ir svarbiausia, – kaip ji, tremtinio atžala, apsisprendė pasirinkti marksistinės politinės ekonomijos studijas?
Juk jos šeimoje turėjo vyrauti antitarybinės nuostatos ir jos įsitikinimai turėjo neleisti jai rinktis vienos iš marksizmo atšakų. O gal ją apėmė Pavliko Morozovo sindromas- pasmerkti neteisingai galvojančius gimdytojus?..
Antras yra „techninis” klausimas: kaip tremtinio vaikas galėjo gauti siuntimą ideologinėms studijoms Maskvoje?
Mūsų kartai nepavyks įrodyti, kad tokioms studijoms nebuvo ideologinio sieto, politinės atrankos. Paaiškinu, kodėl įsiveliu į ginčą su chaotiškai kalbančiu ir veikiančiu žmogumi, kuris pats prisipažįsta, kad dažnai apsimeta pusprote (pripažįstu-tai ji daro įtikinamai)..?
Svarbiausias mano motyvas- stabdyti baimės atmosferos stiprėjimą mūsų visuomenėje. O katalike save vadinanti A.M. yra, mano nuomone, vienas iš baimę sėjančių dvaro žmonių.
Kaip sakiau, ji, kad ir Kristaus vardu, gali bet ką ir bet kaip išvadinti. Ir išvadinti, išgąsdinti žmonės prityla. To ir reikia dvarui – avinėlių tylėjimo…
Šiandien baimėje priversti gyventi tie, kas tiki tradicinės šeimos vertybėmis, kas išdrįsta kelti patriotines ir demokratines idėjas.
Esu už savo valstybę, už tikrą demokratiją ir drįstu manyti, kad geriau nei p.Aušra suprantu krikščionybės filosofiją. Todėl nesiduodu įbauginamas ir drąsinu jus.
JEI NEBIJAI, IŠSIGĄSTA JIE. Nes mūsų pusėje tiesa. Jie bijo, nes negali įrodyti savo teisumo argumentais. Tuomet gąsdina, žemina, įžeidinėja, užsiiminėja chucpa, atleidinėja iš darbų, grasina teismais, t.y. torpeduoja norėdami nutildyti ir dominuoti.
Tam turime priešintis Dievo ir Tėvynės vardu.
Kiek laiko nematysime svarbiausio – į atsakingus, strategiškai svarbius postus eina, kas nori, jei tik valdančiosios partijos/koalicijos vado/-dų skonį atitinka. Nereikia atitinkamo lygio parengties, žinių, gebų, pagarbos rinkėjui ir supratimo, jog nesi gaujos vadas, o pats pasisiūlęs jam TARNAUTI. Fizinė bei dvasinė sveikata, gebėjimas mąstyti, atlaikyti psichologines įtampas, krūvius, moralinio stuburo tvirtumas, stabilumas ir pan. netikrinami.
Tremtiniu vaikams, neprizadejus istikimybes okupaciniam rezimui vienokia ar kitokia forma (dazniausiai tai budavo bendradarbiavimas su KGB) isvaziuoti studijuoti i Maskva ar Leningrada buvo „mission imposible”.
Ir – SVARBIAUSIA – tremtiniams ir ju vaikams JOKIOS istorijos nuo Laptevu juros nera „lekstos ir nevertos demesio”.
Rėksnė išsidavė.