Propaguojamas atvirai paniekinantis požiūris į šeimą ir į vyrus kaip lytį. Autorė M.Serbintaitė nežino, kad vyras irgi- teises turintis žmogus. Ir kad šios lyties atstovų kolektyvinis niekinimas prieštarauja moralės ir civilizuotumo principams.
Tai ir visuomenės debilizacijos požymis, nes šis piktas emocinis išpuolis prieš šeimą ir vyrus neatlaiko sveiko proto vertinimų. Nekalbu apie krikščioniškas vertybes….
Kur mūsų universitetai? Jie turėtų pasakyti, ar jau gyvename matriarchato eroje.
Ir kur lygių teisių ir galimybių sergėtoja Sabatauskaitė?
P.S. Pamenu, kai Vakaruose prieš keletą dešimtmečių prasidėjo amoralaus, nes agresyvaus, feminizmo banga ir kai paniekos objektu buvo daroma tam tikra žmonių kategorija : jei esi, pirma,vyras, antra, baltasis ir, trečia, nehomoseksualus, tave traktuos kaip niekingą padarą.
Galime save pasveikinti – ta debilizacijos banga atėjo ir į Lietuvą. Tiesa, kol kas su nebaltaisiais vyrais striuka…
Universitetai sunyko su nelemtojo krepšelio atsiradimu. Nuo to laiko tapo svarbu ne studento gabumai, bet jo nešami pinigai. Turi grįžti senoji tvarka – žiaurūs konkursai stojantiesiems. Mokyklose irgi – jokių pasirinkimų kokius egzaminus laikys abiturientas.
Paskutinius 15 sovietmečio metų jau beveik neįmanoma buvo įveikti „konkursą”, nes kai kurias specialybes jau tada buvo pasisavinę partinio-ūkinio aktyvo tėvelių vaikeliai.
Ar kartais ne panašiai dabar balsavimai Seime vyksta? Ar nevyksta mainai: jei jūs mano „kūdikėlį” (arba anūkėlį) įdarbinate, tada mano frakcija balsuos už jūsų siūlymą.
Dabar valstybės likimas priklausys nuo Seimo senbuvių vaikų gerovės? Kadangi neišvengiamai teks trauktis iš Seimo ir prarasti įtaką, nebebus, kas rūpinsis jų „mažyliais”, ypač tais, katrie patys dėl savęs ne itin stengėsi, katriems mąstyti sunkiai sekasi…
Kur mūsų universitetai? Klausia autorius .Gerb autoriau ,paklauskit Urbonaitès, Valentinavičiaus ir kt.,Jūs randatès arčiau jų.