ŠEIMŲ ARDYMAS, SKURDAS, NELYGYBĖ IR AGRESYVUSIS SOCIALIZMAS. Jautrus Reginos Statkuvienės tekstas, kurį turėtų perskaityti, naujieji socialiniai inžinieriai (M.Majauskas, D Šakalienė ir Co) manantys, kad mechanikos principais grįsti veiksmai gali duoti gerų rezultatų.
Keturi šimtai tūkstančių žmonių esančių už absoliutaus skurdo ribos, kas ketvirtas skurstantis vaikas Lietuvoje. Ar ne čia yra giluminės įtampų, konfliktų šeimose priežastys?
Kai vaikui negali nupirkti to, kas šiais laikais jau yra norma, kai, net skaičiuojant kiekvieną centą, nesuduri galo su galu- o juk kiekviena normali mama ar tėtis nori pradžiuginti savo atžalą – kyla stresai, barniai ir pliaukštelėjimai.
Kol kas nei viena politinė jėga nesuvokia, kad esminė mūsų blogo gyvenimo priežastis yra neteisingas nacionalinio turto paskirstymas. NACIONALINIAM PRODUKTUI AUGANT, NELYGYBĖ DIDĖJA. Kol gyvensime vadovaudamiesi principu „Kas turi, tam bus duota, o kas neturi iš jo bus atimta (duotu atveju net vaikai)”, problemos gilės.
Išeitų, kad valstybė turi pagaliau pradėti REALIAI rūpintis kaip stabdyti didėjančią -daug kas to nežino – nelygybę. Taip, tai galima vadinti ir socializmu, nors aš pats be šio termino lengvai išsiverčiu.
Tačiau juk masinis vaikų atiminėjimas iš tėvų irgi yra socializmas. Nes ir šiuo atveju veikiama valstybės vardu. Bet tai prasta, nes agresyvi ir socialinės inžinerijos principais grįsta, socializmo forma. Deja, socialistai M.Majauskas ir D.Šakalienė suvokia tik šį – agresyvų ir paviršutinišku, mechaniniu mąstymu grįstą-socializmo tipą.
P.S. Dar kartą platinu mintį: „TĖVŲ ATĖMIMAS IŠ MAŽO VAIKO YRA AUKŠČIAUSIA BAUSMĖ JAM. NORS JIS, KOL MAŽAS, YRA NEKALTAS”. Kaltų reikia ieškoti tarp suaugusių. Tai jie, mano manymu, daro nusikaltimą. Ir didelį.
