Pagydžius dvasią, į gerą pusę pajudėtų ir visi kiti- materialiniai, finansiniai dalykai.
Dabar mūsų siela yra gyva, bet smarkokai ligota. Ir kenčia ji nuo to, kad nūdienos švonderiai, mankurtai, rinkos fanatikai bando pasėti mumyse nepasitikėjimo savimi, beviltiškumo, hipertrofuoto, perdėto egoizmo sėklą.
Šie žmonės mums trukdo suvokti bendrojo gėrio turinį bei svarbą, agresyviai diegdami mintį, kad visuomenė yra ne organizuotas sociumas, o pabirų individų suma.
Jie mus bando supjudyti, atimti iš mūsų nacionalinius simbolius ir pozityviąją mūsų istorijos dalį, teigiamus jos herojus. Jie stengiasi mus paversti visuomene, kurioje veikia principas: „Kiekvienas už save, kiekvienas prieš kiekvieną”.
Tačiau išmintingoji, sveikoji visuomenės dalis tam instinktyviai priešinasi. Ir tas pasipriešinimas, tendencija rodo, turėtų stiprėti. Situacija dramatiškai keistųsi, jei mūsų šalyje ir pasaulyje- gyvename globalizuotoje erdvėje- individualizmą, liberalizmą pakeistų labiau subalansuota pasaulėžiūra. Tokia aš manau esant holizmą, kurio rėmuose legitimizuojami bendrojo gėrio, bendrystės (solidarumo) reiškiniai, adekvačiai suvokiama valstybės misija ir t.t.
P.S. Mankurtai ir švonderiai sako- jei ir yra, tai tik individo siela. Tokiems sakau- ar sutinkate, kad vokiečių, kiniečių, amerikonų tautinės dvasios skiriasi. Tikrai skiriasi. Ir tokiu tautinių skirtumų pripažinimu mes patvirtiname- tautos siela egzistuoja. Greta šeimos bei bendruomenių dvasios.
Na nežinau, grynas abstrakcionizmas. Sulietos ir išplaukusios sielos bei dvasios sąvokos. Ir kas konkrečiai tie „jie” – mankurtai, švonderiai?
Jeigu p. Tomui neaišku, kas yra mankurtai ir švonderiai, tai ir aiškinti beprasmiška.