Esu ekonominio holizmo pradininkas Lietuvoje. Sukūriau tarptautiniu mastu unikalią paradigminę alternatyvą neoliberalizmui. Visa tai sudėjau į knygą „Antiekonomika”. Ją išleido, dėkui, Vilniaus universitetas EVAF pinigais.
Ta knyga buvo nuvežta į Frankfurto knygų mugę, kurioje leidykla World Scietific Publishing ją pastebėjo ir pasiūlė platinti pasauliniu mastu. Tačiau iškėlė sąlygą – knygą reikia išversti į anglų kalbą. Tam reikia keleto tūkstančių eurų.
Čia ir prasidėjo įdomūs dalykai. Paprašiau paramos savo t.y. Ekonomikos ir valdymo administravimo fakultete.
Fakulteto taryba atsakė , kad pinigų tam nėra.
Kreipiausi į Rektoratą.
Tačiau ir ten posėdžiavusi speciali komisiją nesurado išteklių paremti leidinį, kuris galėtų VU pridėti reitingų, pagarsinti mūsų Alma Mater.
Jei tai būtų grynai privatus knygos autoriaus reikalas, apie tai nerašyčiau. Bet, manau, mokslinės tiesos paieškos ir naujų ekonominių idėjų sklaida priklauso, pirmiausia, viešojo intereso sferai. Sferai, kurioje dažnai skamba žodžiai apie mokslo pažangą, apie naujų idėjų būtinumą, kurioje skelbiama, kad gyvename ŽINIŲ EKONOMIKOS sąlygomis. Bet žinių ekonomika BE ŽINIŲ APIE EKONOMIKĄ sunkiai įsivaizduojama.
Nobelio premijos laureatas Paul’as Krugman’as sako; „Paradigming is difficult”. Keliasdešimt metų paskyriau paradigminių, pasaulėžiūrinių ekonomikos mokslo problemų tyrinėjimui. Šias metais baigiu savo akademinę karjerą ir tos karjeros saulėlydyje jaučiu profesinę pareigą parodyti kognityvinę alternatyvą paradigmai, kuriai dominuojant ekonominis, civilizacinis proveržis neįmanomas.
Dar daugiau – neoliberalizmas žlugdo Lietuvą, jis žlugdo Europos Sąjungą, jis žlugdo visą Vakarų civilizaciją.
Deja, net universitetai netoleruoja naujų idėjų, realiai neprisideda prie mokslinės pažangos, yra nemažu laipsniu, ne absoliučiai, atsiriboję nuo visuomenėje vykstančių procesų.
Dar kartą pabrėžiu – šis tekstas nebūtų pasirodęs , jei mano knyga nebūtų susijusi su bendruoju gėriu.
Esu ne kartą viešai demonstravęs, kad esu pasiruošęs bet kokioje akademinėje ar VIEŠOJOJE aplinkoje apginti holistinę paradigmą, parodyti, kad ji yra ne tik įdomi akademiniu požiūriu, bet ir reikšminga PRAKTIŠKAI…Bet potencialūs holizmo oponentai slapstosi ir savo idėjų negina.
Įdomu būtų sužinoti, ar yra tokia Lietuvos ekonomisto knyga, kuri būtų platinama globaliu mastu?
Tookiems jonams , daznai patiems gyvenantiems ,,absurde ,, kuri sekmingai kuria , kokiu reik but avingalviu , sugebanciu taip arogantiskai kvailai komentuoti situacija puikiai zinant realybe .
Rimti mokslininkai savo veikalus rašo angliškai. Jei Gylys nesugeba savo minčių išdėstyti tarptautine mokslo kalba – tai ar jos vertos tarptautinio dėmesio? Rašyti, kad Universitetai netoleruoja naujų idėjų, neprisideda prie mokslinės pažangos yra absurdas.
Povilas Gylys. Esu beveik tikras, kas komentatorius Jonas yra fizikas ar kitų „kietųjų” mokslų atstovas arogantiškai žiūrintis į humanitarus ir socialinių mokslų atstovus kaip „ne visai mokslininkus”. Tai, ką jis rašo tinka fizikai, bet netinka mums. Mes labiau nei jie susieti su savo tėvyne, su jos visuomeninėmis realijomis, mes turime tyrinėti, kas vyksta Lietuvoje, mes turime dalyvauti lietuviškame politiniame, ekonominiame diskurse. Nes esame savo šalies piliečiai. Todėl tai darome , pirmiausia, SAVO kalba. Tai nereiškia , kad mes turime vengti išėjimo į tarptautinę mokslinę erdvę. Ką ir bandau asmeniškai daryti manydamas, kad mano holistinės idėjos gali būti įdomo ir kitų šalių kolegoms. Apgailestauju, dėl Jūsų neaukštos kultūros vartojant terminą „absurdas’. Spinduliuojate arogancija, galimas universiteto Kolega. Jei būtumėte perskaitęs knygą, gal nežvelgtumėte iš taip į aukštai į „vargšus” humanitarus. Beje, ne vieną mokslinį straipsnį PATS esu parašęs anglų kalba. Ją gerai moku.