2025-01-11, Šeštadienis
Naujienlaiškis

Povilas Gylys. V.Landsbergis šį kartą yra teisus- suklydusiems istorikams reikėtų atsiprašyti

Manau, profesorius V.Landsbergis šį kartą yra teisus- suklydusiems istorikams reikėtų atsiprašyti. Nevalia skubotai smerkti nelengvu istoriniu laikotarpiu veikusių ryškių žmonių. Nors suklysti yra žmogiška, tačiau yra negerai likti klaidoje ir užsispyrusiai ginti netiesą.

Ne visi žino – istorinio melo apologetika nėra mokslas. Tai- viešojo blogio propaganda.

Visgi norėtųsi, kad šiuo klausimu pasisakytų ir oficialus partijos vadovas Gabrielius Landsbergis.

O jo nesigirdi, kai reikia pasisakyti aktualiais autentiškos istorijos išsaugojimo klausimais. Tai sukelia dviprasmybės įspūdį- kokia yra tikroji TS/LKD partijos pozicija?

Primename, kad portalas delfi.lt paskelbė pavadinimu „Landsbergis įvertino naują pažymą apie Noreikos veiklą: sąžiningesni galėtų atsiprašyti paskubėję”. Joje rašoma, kad Vilniaus meras R.Šimašius  J. Noreikos atminimo lentą  suskubo nukabinti, o dėl Petro Cvirkos paminklo sostinės meras delsia, nes, pasak V. Landsbergio, bijoma „šaršalo“.

„R. Šimašius – prieštaringas. (Kai kurie mėgsta tokį apibūdinimą. Mėgo net J. Noreikai). Lyg ir nepritarė chuliganizmui, bet paskui ir pats liepė slapčia (?) nukabinti išniekintą, sulipdytą atminimo lentą. KGB rūmų cokolio pavardžių dar nesiryžo gramdyti. O Valerijos Valsiūnienės – J. Noreikos išdavikės – lentos galų gale atsisakė, nors vėlokai. Dėl Petro Cvirkos paminklo kaip nacionalinio paveldo – lyg laiko klausimas, bet būtų šaršalo, tai delsia“, – Eltai atsiųstame atsakyme teigia V. Landsbergis.

Profesorius, skirtingai nei R. Šimašius, nemano, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) pateikta medžiaga, kad Jonas Noreika-generolas Vėtra gelbėjo žydus, yra priešinga ankstesnei centro paskelbtai pažymai ir neatsakanti į visus klausimus.

Profesorius pažymi, kad rasti faktai apie Generolo Vėtros veiklą kaip tik papildo jo biografiją.

„LGGRTC pažymos apie J. Noreiką neprieštarauja, o papildo viena kitą. Faktai ir faktai. Gerai, kai netyčia atsiranda. Kartu su A. Nikžentaičiu meras sutinka, kiek išsisukinėdamas, kad laikotarpį reikia tirti, reikia kontekstų ir t. t. Tai tirkit, vyrai, nejau CK draudžia? Palikot vienam A. Bubniui, o akademinės istorijos apie Lietuvos 1940-1945 m. okupacijų laikotarpį vis nėra.

Propaganduojančiam priešui tai patogu“, – sako profesorius.

Daugiau ČIA

 

 

Mes remiame

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Kviečiama į paminėjimą: nekaltumą vertina ne komisijos ar istorikai, o tik teismas

2025 m sausio 12 d. Ukmergėje, Lėno miestelyje ir Lėno miške minimas žymiausias Vyčio apygardos partizanų mūšis su...

Česlovas Iškauskas. Sausio Idos: su kuo mums draugauti?

Sausis mums ypatingas. Ir ne tik todėl, kad Sausio 13-ąją atsilaikėme prieš įnirtusią sovietinę mašiną ir apgynėme Kovo...

Kodėl negalima tikėti istorija?

Šis tekstas yra VU TSPMI prof. Alvydo Jokubaičio paskaita skaityta Ateitininkų federacijos, Laisvos visuomenės instituto ir Krikščionių profsąjungos...

Daugiau kaip 40-ies partizanų palaikai kelerius metus dėl lėšų neskyrimo saugomi nepalaidoti

Valstybei neskiriant lėšų įrengti specialų memorialą Leipalingio kapinėse Druskininkų savivaldybėje, daugiau kaip 40-ies partizanų palaikai kelerius metus saugomi...