Prancūzijos rinkėjai sekmadienį balsuoja pirmajame parlamento rinkimų ture ir prezidento Emmanuelio Macrono partija atrodo puikiai pasirengusi laimėti valdančiąją daugumą.
Pirmąsias penkias savaites po pergalės prezidento rinkimuose prieš kraštutinių dešiniųjų kandidatę Marine Le Pen E. Marconas mėgavosi sklandžia pradžia – sudarė vyriausybę, kurioje nesilaikoma kairiųjų ir dešiniųjų ribų, ir padarė gerą įspūdį tarptautiniuose aukšto rango susitikimuose. E. Macronas yra jauniausias kada nors išrinktas Prancūzijos prezidentas.
Jo centro partijai „Respublika, pirmyn“ (Republique En Marche, REM), kurią jis įsteigė tik 2016 metų balandį, kaip platformą jo siekiui tapti prezidentu, dabar reikia aiškios daugumos Nacionalinėje Asamblėjoje, kad jis galėtų įgyvendinti pažadėtąsias reformas.
Nuomonių apklausos rodo, kad E. Macrono partija sekmadienį turėtų surinkti apie 30 proc. rinkėjų balsų. Tai užtikrintų puikias sąlygas laimėti absoliučią daugumą po savaitės rengiamame antrajame rinkimų ture.
Šie balsai gali virsti net 400 mandatais 577 vietų parlamente. REM jau sulaukė svarbios paramos – jos kandidatai laimėjo 10 iš 11 užsienyje esančių Prancūzijos rinkimų apylinkių, kuriose rinkimai vyko anksčiau nei Prancūzijoje.
Jeigu nė vienas kandidatas per pirmąjį turą nesurinks daugiau kaip 50 proc. balsų, du daugiausia balsų gavę kandidatai pateks į antrąjį turą, kuriame taip pat varžysis ir bet kuris kandidatas, surinkęs daugiau kaip 12,5 proc. rinkėjų balsų.
Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 8 val. ryto (9 val. ryto Lietuvos laiku). Dauguma jų dirbs iki 18 val., o didžiausiuose miestuose – iki 20 valandos.
Per rinkimus šalyje budi daugiau kaip 50 tūkst. policininkų, nes po išpuolių bangos, per kurią nuo 2015 metų žuvo daugiau kaip 230 žmonių, šalyje tebegalioja nepaprastoji padėtis.
Per naujausią incidentą šį antradienį 40-metis suradikalėjęs alžyrietis buvo pašautas ir sužeistas, kai prie Paryžiaus Dievo Motinos katedros su plaktuku rankoje užpuolė policininką.
Daugiau skaitykite ČIA
