2025-03-12, Trečiadienis
Naujienlaiškis

Prasideda baigiamasis dramos veiksmas: tikslingai naikinama vadinamoji pilietinė visuomenė

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, taigi faktiškai Monika Navickienė, prieš pat Kalėdas įregistravo Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo pataisas, kurio 5.2.5 ir 3 straipsnio pakeitimuose siekiama iš visuomeninių organizacijų finansavimo faktiškai pašalinti visas visuomeninių interesų gynimu užsiimančias organizacijas is SADM finansavimo konkursų  (ČIA.).

Vytautas Radžvilas

Labai tikslingai ir nuosekliai naikinama vadinamoji pilietinė visuomenė, tiksliau – jos likučiai. Tam tikra prasme iki galo išgryninant pilietinės visuomenės tikrąją – nepolitinę – prigimtį.

Tai daroma vadovaujantis neoliberalia visų gyvenimo sričių ,,ekonomizavimo” strategija, kuri leidžia pripažinti tik kiekybinius bet kurios visuomeninės ar pilietinės organizacijos veiklos rodiklius. Jie pritaikomi tik praktinėms ir labai konkrečioms veikloms. Šitaip yra eliminuojama visos veiklos ir darbai, turintys pasaulėžiūrinį-vertybinį matmenį, tai yra ugdomąjį poveikį žmonėms. Užsibrėžta sukurti visišką valstybės, o dar tiksliau – valdžios monopolį piliečių moralinio ir politinio ugdymo srityje.

Pritaikius veiklos kiekybinių rodiklių kriterijų iš šios srities bus grynai finansinėmis priemonėmis pašalintos visos pilietinės organizacijos, mėginusios daryti įtaką šiai sričiai. Valdžios monopolis leis jai netrukdomai ir be jokių pasirinkimo galimybių indoktrinuoti piliečius diegiant jų sąmonėje jai priimtinas ideologines-verybines ir politines nuostatas. Tai padarius bus baigta kurti jokių alternatyvų neturinti visuomenės ,,perauklėjimo” sistema, kuri iš esmės niekuo nesiskirs nuo buvusios sovietmečiu.

Vertybinius ugdymo klausimus keliančios, pvz., tėvų ir šeimų, organizacijos bus priverstos rūpintis nebent tokiais reikalais, kaip vaikų maitinimas mokyklose ar higienos sąlygos klasėse. Norės ir toliau domėtis ir aiškintis, ko tie vaikai mokomi ir kokios vertybės jiems diegiamos – bus ,,uždusintos” finansiškai, nutraukus joms valstybės paramą remiantis tariamo (ne)efektyvumo kriterijais.

Žmogaus teisių organizacijos galės veikti irgi tik tuo atveju, jeigu kels tokius klausimus, kaip asmens neteisėtas atleidimas iš darbo, nepriėmimas dirbti ar atleidimas iš jo dėl amžiaus ar sveikatos, menkesnis negu tą patį darbą atliekančio kolegos atlyginimas. Tačiau jeigu asmuo bus atleistas dėl ideologiškai ,,neteisingos” šeimos sampratos ar kitų idėjinių ,,nusikaltimų”, jo teisių ginti nebus kam. Priešingai, jis turės drebėti, kad pats nebūtų apkaltintas kaip valdžios ideologiškai ir politiškai sankcionuotų ir įtvirtintų žmogaus teisių pažeidėjas.

Šie įstatymo pakeitimai atliepia Vakaruose vyraujančią politkorektišką ,,laiko dvasią”. Tačiau ir pačios pilietinės organizacijos savo pabrėžtu apolitiškumu gerokai prisidėjo prie to, kad ši diena išaušo.

Pernelyg dažnai buvo pamirštama, kad savaime prasminga visuomeninė ir pilietinė ugdomoji ar interesų atstovavimo veikla galima tik iš tiesų laisvoje ir demokratiškoje, o tai reiškia – piliečių valdomoje ir juos reprezentuojančioje valstybėje. Tik politinė visuomenė gali būti tikra savo valstybės šeimininkė. Bet kai įvyksta taip, kaip yra Lietuvoje, kurioje jau tris dešimtmečius vis nepailstamai kuriama ,,pilietinė visuomenė”, bet nejudinama nei piršti atkurti okupacijos laikais sugriautai politinei tautai, o pastangos ją gaivinti žlugdomos, anksčiau ar vėliau valdžia pamina pilietinę visuomenę, o jai atstovaujančius darinius paverčia savo patarnautojais.

Prasideda baigiamasis šios dramos veiksmas.

1 KOMENTARAS

  1. „Labai tikslingai ir nuosekliai naikinama vadinamoji pilietinė visuomenė.” Ar pesimizmas nesunaikins pačio pono Radžvilo?

Komentarai nepriimami.

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Augustas Kalinauskas. Apie Gerovės valstybę ir vieną jos negerovę

Nenustebkite, kad Gerovės valstybė čia yra parašyta iš didžiosios. Tai ironija šio reiškinio atžvilgiu. Iš didžiosios raidės rašome...

Dr. Gintautas Vaitoška. Ar nereiks nusipirkti tėčio?

Apie dviejų tėvelių auginamą berniuką, kuris norėjo nusipirkti mamą, esame girdėję iš Niujorke dirbančios psichoanalitikės Barbaros Eisold. Tačiau gal...

Dominykas Vanhara. Istorijos pamokos

Dėl Lietuvos gynybos: visokie tariami taikos pasiuntiniai mums aiškina, kad jei mes, Lietuva, nesiruošim kariauti, tai ir su...

Kokia yra laisvės kaina

Kovo 9 dieną buvo paminėtas Kiauneliškių kautynių 80-ies metų jubiliejus. Kiauneliškių kautynės, dar žinomos kaip Kiauneliškio mūšis, įvyko 1945...