Saulius Skvernelis Stambulo konvencijos (Konvencija) ratifikavimą įvardijo vienu iš pagrindinių Vyriausybės darbotvarkės klausimų. Negana to, jo vadovaujama Vyriausybė įpareigojo iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijas parengti teisės aktus dėl gydymo paslaugų teikimo asmenims, turintiems lyties tapatumo sutrikimų. Premjeras Seimo posėdyje konstatavo:„Arba turi būti įstatymas, arba turi būti pataisytas Civilinis kodeksas.”
Tuo metu, kai viešoji erdvė ūžte ūžia nuo aistrų kaip stabdyti įsisiūbavusią emigraciją, Premjero išskirtinės simpatijos Stambulo konvencijai sukelia prieštaringas mintis.
Konvencijos trauka
Primename, kad raginantieji ratifikuoti Stambulo konvenciją tikina, jog svarbiausias konvencijos tikslas yra smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencija. tačiau jie nutyli, kad Konvencijoje numatytos visos kovos su smurtu priemonės Lietuvos įstatymuose jau įtvirtintos. Esminė naujovė, kurią Konvencija įneštų į Lietuvos teisinę sistemą – tai „socialinės lyties“ sąvokos įteisinimas. Konvencijoje numatytas draudimas diskriminuoti „dėl socialinės lyties tapatybės“.
Konvencijos kolizijos
Teisininkas, Laisvos visuomenės instituto valdybos narys Vygantas Malinauskas mano, kad Lietuva Konvencijos neturėtų ratifikuoti, nes būtų priversta įteisinti naują lyties sampratą, pagal kurią prigimtinė biologinė vyro ir moters lytis nebėra svarbi apibrėžiant lytį. Anot jo, tai prieštarauja konstitucinei žmogaus teisių, įskaitant teisę nebūti diskriminuojamam dėl lyties, sampratai.
LR Konstitucijos 18 straipsnis įtvirtina nuostatą, kad „žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės“. Žmogaus teisės susijusios su jo lytimi yra neatsiejamos nuo žmogaus prigimties. Jos nėra priklausomos nei nuo ideologijos, nei nuo asmeninio pasirinkimo. Jo nuomone, Konvencija turėtų pirmenybę prieš Lietuvos nacionalinius įstatymus. Todėl kiti nacionaliniai įstatymai ir teisės aktai, apibrėžiantys vyro ir moters lytį pagal jų biologinę prigimtį, nebetektų reikšmės.
Be to Konvencijoje vartojama „socialinės lyties sąvoka“ ir draudimas diskriminuoti „dėl socialinės lyties tapatybės“ reiškia, kad diskriminavimu galėtų būti laikomas atsisakymas pripažinti asmens pageidaujamą „socialinę lyties tapatybę“ tiek privačioje, tiek viešoje sferoje, įskaitant švietimo ir ugdymo įstaigas. Taip didžiajai daliai Lietuvos piliečių būtų atimta teisė vadovautis prigimtine lyties samprata, o su tuo nesutinkantys būtų persekiojami „už diskriminaciją“.
V.Malinausko nuomone, paminėtos kontroversiškos Konvencijos nuostatos neturi nieko bendro su kova su smurtu prieš moteris. Deja, Konvencijos autoriai pasirūpino, kad valstybė ratifikuodama Konvencija negalėtų daryti išlygų dėl kontroversiškų konvencijos nuostatų. Todėl Lietuva, ratifikuodama Konvenciją, neturi galimybės atsisakyti kontroversiškų jos nuostatų. Toks Konvencijos autorių požiūris „viskas arba nieko“ yra dar viena svari priežastis atsisakyti ratifikuoti Konvenciją. Tuo labiau, kad Konvencijos ratifikavimas niekaip nepagerintų kovos su smurtu prieš moteris situacijos Lietuvoje.
Konvencijai nepritaria Premjero partneriai ir oponentai
Analogiškai mano ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Jo nuomone, nors Stambulo konvencijoje pabrėžiama, kad ji skirta smurto prevencijai prieš moteris, tačiau toje pačioje konvencijoje kalbama ir apie naująją „socialinės lyties“ sampratą. Ar nebandoma prisidengti X, kad būtų įteisintas Y?
L.Kasčiūnas įsitikinęs, kad „Socialinės lyties“ sąvoka yra moralinio reliatyvizmo rezultatas. Smurto prieš moteris problemą galima spręsti kitokiais būdais, pavyzdžiui, vykdant edukacinę veiklą, švietime pabrėžiant darnios šeimos svarbą.
Svarbu tai Lietuvos įstatymuose yra palanki terpė Stambulo konvencijos nuostatoms. Parlamentaro nuomone, reikia panaikinti Civilinio kodekso 2.27 straipsnį. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pilnametis nesusituokęs asmuo turi teisę pasikeisti lytį, jeigu tai yra mediciniškai įmanoma. Tačiau medicininės lyties keitimo procedūros neišsprendžia asmens identiteto problemų. Transeksualumas (lyties tapatumo sutrikimas) yra ne fizinis (lyties organų), bet psichikos sutrikimas, pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją priskiriamas psichikos ligoms.
Tai, jog lyties keitimo operacijos neišsprendžia problemos, rodo statistika ir kitų šalių patirtis. Pavyzdžiui, Švedijoje net 41 proc. lytį pasikeitusių asmenų po operacijos bando nusižudyti, o po tokių operacijų savižudybių dažnis padidėja net 19 proc. Todėl norėdama padėti lyties tapatumo problemų turintiems asmenims, valstybė turėtų jiems suteikti saugią, veiksmingą ir mokslu pagrįstą pagalbą, t.y. profesionalią psichoterapiją.
Laisvos visuomenės institutui pakomentavus, kad Vakaruose lyties identiteto klausimai iš esmės reformavo kultūrinį, socialinį žmonių gyvenimą, kad pvz., JAV transeksualūs asmenys prašo pripažinti jų teisę į viešųjų tualetų ar rūbinių pasirinkimą, L.Kasčiūnas atsakė, jog netolimoje ateityje toks scenarijus visai įmanomas ir Lietuvoje.
Tarkime, jei žmogus turi teisę pasirinkti „socialinę lytį“, tokiu atveju jis gali imti reikšti norą – moterų ar vyrų – rūbinėmis ar tualetais naudotis. Tai, jog vyrai naudojasi moterų tualetais, gali kelti diskomfortą moterims, kurioms yra skirti šie tualetai. Nors Stambulo konvencijos šalininkai teigia, kad ji skirta kovai su smurtu prieš moteris, iš tiesų tokia Konvencija gali kenkti didelės visuomenės dalies žmogiškajam orumui.
A. Veryga abejoja dėl Konvencijos prasmės
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga taip pat abejoja lyties keitimo įteisinimo prasmingumu: „Man, kaip psichikos sveikatos specialistui, čia yra labai įdomi diskusija. Sakoma ir dabar formuojamas supratimas, kad tai nėra sutrikimas. Jeigu tai nėra sutrikimas, ir mes to nelaikome liga, tai ką mes tada gydome ta procedūra? Koks yra gydymo tikslas? Jeigu žmogus yra nepatenkintas savo išvaizda, nori ją keisti, kažką su savimi daryti, ar tai iš tikrųjų yra ligos gydymas? Ir ar valstybė turėtų už tai mokėti? Ar vis dėlto tai turėtų būti vertinama taip, kaip, pavyzdžiui, plastikos chirurgijos procedūros? Jeigu žmogus yra nepatenkintas savo išvaizda, kur yra riba?“
Šiuo metu Civilinis Kodeksas numato, kad nesusituokęs, pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pasikeisti lytį, bet realios įstatyminės bazės, reglamentuojančios lyties keitimo procedūros tvarką nėra. Dėl šio neatitikimo Europos Žmogaus Teisių Teismas (Teismas) pripažino, jog Lietuva pažeidė savo tarptautinius įsipareigojimus. Tačiau Lietuva nebuvo įpareigota įteisinti lyties keitimo procedūrų. Tam, kad Teismo sprendimas būtų įgyvendintas, nebūtina priimti Lyties keitimo įstatymą, užtektų panaikinti Civilinio kodekso nuostatą, kuri lyties tapatumo sutrikimus turintiems asmenims sukuria nepagrįstus lūkesčius.
Konvencijai nepritaria žmogaus teisių organizacijos
Grupė žymių Lietuvos teisininkų pateikė ekspertines išvadas, kuriose nurodo, kad kai kurios konvencijos nuostatos nesuderinamumas su LR Konstitucija, kad Konvencija supriešina piliečius, skatina įskundimus, nes kiekvienas asmuo, kuris mano, kad bus vykdomas bet koks fizinis, emocinis ar psichologinis smurtas, privalo apie tai pranešti kompetentingoms organizacijoms arba institucijoms (27 str.).
Anot teisės ekspertų, Stambulo konvencijos 14 straipsnis įpareigoja Konvenciją ratifikavusias šalis į vaikų švietimą įtraukti mokymo programas apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“. O tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnyje įtvirtintai tėvų ar globėjų teisei nevaržomai auklėti vaikus pagal savo dorovinius ir religinius įsitikinimus.
Konvencija neigia pamatines piliečių laisves. Jos 11 straipsnyje valstybė įpareigojama remti mokslinius tyrimus, susijusius su smurto formomis, t.t. socialiai sukonstruoto vaidmens tyrimus, susijusius su socialinės lyties sampratos įtvirtinimu. Konvencijos 12 straipsnyje valstybė įsipareigojama skatinti vyrų ir moterų socialinio ir kultūrinio elgesio modelio pokyčius siekiant išnaikinti papročius, tradicijas ir praktiką, grindžiamą stereotipiniais moterims ir vyrams priskiriamais vaidmenimis.
Ekspertų nuomone, pastarasis įsipareigojimas negali būti siejamas su smurtu prieš moteris – siekis naikinti papročius ir tradicijas dėl tariamai stereotipinių moterims ir vyrams priskiriamų vaidmenų negali būti siejamas su lietuvių tautos kultūrinių, istorinių ir dvasinių vertybių puoselėjimu.
Žmogaus teisių organizacijų nuomone, raginimas ratifikuoti Stambulo konvenciją – tai mėginimas prisidengiant kilniu smurto prieš moteris užkardymo tikslu primesti visuomenei ideologines nuostatas, kurios nedera su prigimtine žmogaus teisių samprata, kurios svetimos tiek Lietuvos teisei, tiek Lietuvos švietimo sistemai, tiek daugelio Lietuvos tėvų moralinėms vertybėms.
Neatmestina ir tai, kad šios periodiškai pasikartojančios pastangos ratifikuoti minėtą konvenciją yra susijusios su siekiu primesti visuomenei priešingą ideologiją, su mėginimais didinti visuomenėje įtampą, atitraukiant žmonių dėmesį nuo svarbiausių socialinių ir būties problemų.
Parengta pagal www.bernardinai.lt, www.tiesos.lt ir www.lzta.lt
„Pozicijos” inform.
