Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga.
Mieli Lietuvos žmonės,
sveikinu Jus su Nepriklausomybės atkūrimo diena!
Kovo 11-oji mums yra svarbus atskaitos taškas. Tai – ne tik pavasario diena. Tai – diena, simbolizuojanti tautos, visuomenės ir valstybės atgimimą. Ji kaip mūsų šaknys, į kurias pirmą kartą atsirėmę, pradėjome stiebtis aukštyn ir kurti kitokį – laisvą – gyvenimą.
Šiandien matuodami bendromis jėgomis nueitą kelią, galime geriau įvertinti, kur esame ir kas mūsų laukia. Anksčiau svajojome grįžti į Vakarus – šiandien esame klestinčių, demokratinių Vakarų dalis. Anksčiau ieškojome sąjungininkų ir saugumo garantų – šiandien patys kuriame NATO sėkmę. Anksčiau jautėmės įkalinti – šiandien patys sprendžiame savo likimą.
Prieš 31 metus girdėjome kitus sakant, kad Nepriklausomybė – tai kažkas neįmanomo arba pasiekiamo mažais žingsneliais, tūpčiojant. Tačiau užsispyrėme ir tvirtai žengėme savo keliu. Nugalėjome.
Tąkart patyrėme, kad didžiausias mūsų ginklas – tautos vienybė. Pakeliui į Kovo 11-ąją turėjome daugybę progų susivaidyti, pasipiktinti ir išsiskirstyti, tačiau to nepadarėme. Net ir sunkiausiomis akimirkomis rėmėmės vienas į kitą. Tikėjome, kad visos kliūtys įveikiamos. Buvome orūs, kai reikėjo suvaldyti įniršį ir nepasiduoti provokacijoms.
Ketvirtąjį Nepriklausomybės dešimtmetį dažnai to nepavyksta padaryti. Pandemija mus išvargino. Nepasitenkinimas braunasi į kiekvienus namus. Karštai svarstomi opūs žmogaus teisių ir visuomenės bendrystės klausimai. Labai gerai, kad tai vyksta, blogai – kaip tai vyksta. Šiandien paniekos ir patyčių apraiškų yra abiejose ginčo pusėse ir jų tik daugėja.
Sustokime ir apsidairykime! Juk nebėra jokių barikadų aplink. Tai kodėl statome barikadas savo širdyse ir mintyse? Statome tokių pačių kaip ir mes Lietuvos piliečių atžvilgiu?
Ne to mus moko nesena praeitis. Ne to mes turime siekti.
Juk vis dar esame Kovo 11-osios Lietuva – stiprių, kantrių ir atsakingų žmonių šalis. Tikinčių, kad pajėgs viską ištverti vardan savo vaikų, vardan mylimos Tėvynės ateities.
Gražios šventės visiems!
Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas
„demokratinių Vakarų dalis”, „patys sprendžiame savo likimą”, -šiais žodžiais galima buvo tikėti prieš trisdešimt du metus. Ir tikėjome. Dabar tie žodžiai skamba ,kaip pasityčiojimas. „demokratiniaiVakarai”, kur naikinama žodžio laisvė, ir”patys sprendžiame”, kaip be ceremonijų nurodo „demokratiniai Vakarai”.
Kai yra alfa ir omega- 10 Dievo įsakymų, Kristaus mokslą traktuojančios Evangelijos, Apaštalų darbų knyga, iš kanapių išlenda visokie kubiliai, juknevičęienės, maldeikienės, kiti „rašto aiškintojai”. Tai kas dabar tveria tvorą, pone Prezidente? Tai jie- mizeris nori mus aptverti. Jie, kaip kokie Pravieniškių vierchai, Jums tylint, nori padaryti savo tvarką. Jums, šeimos žmogui, kad ir nepraktikuojančiam, bet krikščioniui, Lietuvos tikintiems žmonėms, kurių tikėjimo, kad yra Dievas, kad bus laisva Lietuva nepalaužė bolševizmas, o dabar jėga mėginama primesti svetima ideologija, norima priversti atsisakyti tradicijų. Ar šito mokė Jus tėvai? Ne dėl tokios Lietuvos aš buvau AT gynėjas, padedant šeimai altruistiškai tarnavau SKAT (KASP).
Deja, Prezidento atsakas: „Vaikučiai, žaiskime draugiškai”. Taip galima atsakyti, tik visai nesuvokiant, kas vyksta ir ko nedelsiant reikia imtis.
Geros ir laiku pasakytos mintys. Bet Prezidentas turėtų ne tik žodžiais , bet ir veiksmais stabdyti barikadų statymą tarp Lietuvos žmonių.