Prieš savaitę po D. Trampo išsakytų nevienareikšmiškų teiginių Europos sostinės elgiasi atsargiai

JAV prezidento grasinimai tarifais, reikalavimai dėl NATO išlaidų ir Grenlandijos ambicijos verčia lyderius nerimauti

Julianas Borgeris ir Samas Jonesas, Madridas

Europos lyderiai beveik baigė pirmąją savaitę, kai Baltuosiuose rūmuose vėl gyvena su Donaldu Trumpu, su vienintele paguodžiančia mintimi, kad galėjo būti ir blogiau. Tačiau perrinktasis vėl pradėjo kalbėti apie Grenlandiją.

Bet kokią viltį, kad JAV autonominės arktinės teritorijos įsigijimas iš Danijos buvo tik trumpalaikė užgaida, išsklaidė savaitgalį jo primygtinis tvirtinimas: „Manau, kad mes ją turėsime“, pasirodžius pranešimams, kad jis grasino  šantažu  artimai NATO sąjungininkei Kopenhagai tiksliniais muitais.

„Trumpas 1 – tai buvo toks keistas dalykas, kad jis ketina pirkti Grenlandiją, tačiau šį kartą yra daugiau aiškumo“, – sakė Nathalie Tocci, Italijoje veikiančio thinktanko „Istituto Affari Internazionali“ direktorė. „Jis sakė, kad yra pasirengęs panaudoti ekonominę ir karinę prievartą, kad ją paimtų.“

Prieš tai Europos sostinės galėjo atkreipti dėmesį į keletą paguodos blyksnių, atsiradusių po  pirmųjų D. Trumpo prezidentavimo dienų.  D. Trumpas iš karto nepaskelbė muitų tarifų Europos prekėms (nors leido suprasti, kad jie bus taikomi), nors bjaurėjosi JAV prekybos deficitu, o pirmasis jo žingsnis Ukrainos klausimu buvo spaudimas Vladimirui Putinui.

Jo reikalavimas, kad Europos NATO sąjungininkės gynybai skirtų 5 proc. BVP, buvo toks nerealus, kad nebuvo priimtas rimtai, ir kol kas prezidentas nuslopino ankstesnius grasinimus pasitraukti iš aljanso.

„Niekas nemano, kad jis iš tikrųjų ketina tai padaryti“, – sakė  „Chatham House“ analitinio centro JAV ir Amerikos programos direktorius Leslie Vinjamuri. „Jo paskirti kandidatai dažniausiai tvirtai palaiko NATO, o  grasinimą pasitraukti jis nutylėjo.“

Reaguodama į šiuos nevienareikšmiškus pirmuosius signalus, Europa elgėsi atsargiai. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kalbėdama Pasaulio ekonomikos forume Davose, net nepaminėjo Trampo pavardės.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, trečiadienį susitikę Paryžiuje, siekė parodyti vieningą ES branduolio frontą ir ramybę dėl kol kas miglotos, bet ryžtingos D. Trumpo tarifų grėsmės Europai.

F. Scholzas pripažino, kad D. Trumpas bus „iššūkiu“, tačiau pridūrė: „Mūsų pozicija aiški. Europa yra didelė ekonominė erdvė, kurioje gyvena apie 450 mln. piliečių. Mes esame stiprūs. Esame vieningi. Europa nesislėps ir nesislapstys.“

E. Macronas įžvelgė gerąją pusę, kad dėl naujosios administracijos Vašingtone, Paryžiui ir Berlynui labiau nei bet kada reikės stiprinti „vieningą, stiprią ir suverenią Europą.“

Šiuo metu Europa nejaučia nė vieno iš šių dalykų. E. Macrono ir F. Scholzo  pozicijos šalies viduje yar silpnos. Vokietijos kancleris tikriausiai kelias paskutines savaites eina savo pareigas, nes šalyje artėja vasario 23 d. rinkimai.

Visame žemyne stiprėja kraštutiniai dešinieji, laikantys  save Trumpo sąjungininkais, kuris kenkia tokiai Europos sanglaudai. Labiausiai tarp griežtųjų dešiniųjų lyderių įsitvirtinęs Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pasveikino D. Trampo inauguraciją kaip lūžio tašką kovoje dėl Europos sielos. „Tuo pradedu antrąjį puolimo, kuriuo siekiama užimti Briuselį, etapą“, – sakė V. Orbanas.

Kita ultranacionalistė, Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, buvo vienintelė Europos lyderė, pakviesta į D. Trampo inauguraciją. Jis sveikino ją kaip „fantastišką moterį“, o ji prisistatė kaip transatlantinis tiltas tarp naujosios administracijos ir Europos – „įtvirtinantis Jungtinių Valstijų ir Europos dialogą.“

Kai kurie Meloni kolegos Europos vadovai tikisi, kad ji gali pasinaudoti D. Trampo simpatijomis jai asmeniškai ir jos politikai, kad sušvelnintų D. Trampo požiūrį į visą žemyną. Italija gali daug prarasti dėl priešiško Vašingtono elgesio: jos prekybos su JAV perteklius siekia 42,1 mlrd. eurų (43,6 mlrd. JAV dolerių) ir yra antras pagal dydį ES po Vokietijos, o išlaidos gynybai yra gerokai mažesnės už dabartinį 2 proc.

Tačiau labai abejotina, kokią įtaką D. Meloni gali turėti D. Trampui. Kai ji lankėsi Vašingtone, jai nebuvo skirtas privatus susitikimas su naujuoju prezidentu, nors jo tikėtasi.

„Tiesiog naivu manyti, kad nacionalistė euroskeptikė staiga taps savotiška Europos atstove spaudai, o ne Trumpo atstove spaudai Europoje“, – sakė Tocci.

D. Trumpo sugrįžimas į Vašingtoną taip pat pabrėžė Jungtinės Karalystės pažeidžiamumą už ES ribų, nes Londono grasinimas atsakomosiomis sankcijomis kur kas mažiau atgraso nei Europos kartu sudėjus.

„ES tikriausiai yra pakankamai didelė, kad apsisaugotų nuo D. Trampo muitų. Nesu įsitikinęs, kad Jungtinė Karalystė tokia yra“, – sakė Londono karališkojo koledžo Europos politikos profesorius Anandas Menonas.

Kol Trumpo administracija siunčia prieštaringus signalus, Europos sostinės rengia skirtingas strategijas. Vokietija, remdamasi savo ekonomine galia, siekia stiprinti prekybinius ryšius su kitais pasaulio regionais, siekdama sumažinti priklausomybę nuo JAV. Tuo tarpu Prancūzija siekia skatinti Europos strateginę autonomiją, ypač gynybos srityje, kad sumažintų NATO priklausomybę nuo Vašingtono.

Lenkija ir Baltijos šalys laikosi labiau pragmatiško požiūrio, siekdamos palaikyti gerus santykius su JAV dėl saugumo garantijų, tačiau tuo pačiu stiprina regioninį bendradarbiavimą Europos ribose. Ši taktika leidžia joms išlikti lanksčioms besikeičiančioje geopolitinėje aplinkoje.

Nepaisant šių skirtingų strategijų, dauguma Europos lyderių sutaria dėl vieno dalyko – artimiausiais metais reikės daugiau nei bet kada anksčiau vieningumo ir diplomatinių pastangų, kad būtų galima susidoroti su neprognozuojama D. Trampo politika.

Tam tikra prasme vienas iš dalykų, kuriuos mums rodo Trampas, yra tai, kad už Europos Sąjungos ribų esanti Jungtinė Karalystė šiais neramiais laikais yra gana pažeidžiama“, – Londono ekonomikos mokyklos tinklaraščiui sakė Menonas.

JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris sumenkino faktą, kad nebuvo pakviestas į inauguraciją kartu su Trumpo favoritais – Meloni ir Argentinos prezidentu Javieru Milei.

Konservatorių pirmtakas, buvęs premjeras Borisas Džonsonas, buvo vienintelis britų politikas, buvęs Kapitolijaus Rotondoje per ceremoniją. Jungtinės Karalystės reformų lyderis Nigelas Farage’as dalyvavo inauguracijos vakarėliuose, kuriuose respublikonai jį sveikino kaip „būsimą Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką“.

Nors frazė „ypatingi santykiai“ artimiausiais mėnesiais vargu ar bus plačiai vartojama, Dauningo gatvė primygtinai tvirtino, kad Starmeris pasveikino D. Trampą su inauguracija ir pažymėjo, kad abu lyderiai prieš ją kelis kartus kalbėjosi.

Dar labiau komplikuojant ir taip įtemptą situaciją, Vakarų Europos sostinėms sunku suprasti, ar jos turi reikalų tik su D. Trampu, ar su D. Trampo administracija.

Didžiojoje Britanijoje ir ES galioja socialinės žiniasklaidos platformas reguliuojantys teisės aktai, kurie gali turėti rimtą poveikį Elonui Muskui ir „X“. Šiuo metu rengiamasi kodifikuoti Jungtinės Karalystės Saugos internete įstatymą, pagal kurį „X“ būtų baudžiama, jei nepašalintų neteisėtos medžiagos.

Europoje nerimaujama, kad bandymai reguliuoti „X“ ir kitas JAV įsikūrusias platformas sukels D. Trumpo administracijos atsakomąsias priemones, tačiau A. Vinjamuri mano, kad „X“, nepaliaujamai propaguojanti kraštutinius dešiniuosius, yra pernelyg didelė grėsmė, kad ją būtų galima ignoruoti.

„Nemanau, kad Europa turi kito pasirinkimo, kaip tik pasipriešinti Muskui ir imtis kokių nors veiksmų bandant pasipriešinti šiai labai galingai technologinei platformai“, – sakė ji.

Ispanijos ministras pirmininkas socialistas Pedro Sánchezas mandagiai, nors ir negausiai, pasveikino D. Trampą su inauguracija. Tačiau jis aštriai pasisakė apie Muską.

„Mažo restorano savininkas atsako, jei jo maistas nuodija klientus; socialinės žiniasklaidos magnatai turėtų atsakyti, jei jų algoritmai nuodija mūsų visuomenę“, – sakė P. Sánchezas, pridurdamas savąjį požiūrį į paties D. Trumpo mantrą: „Susigrąžinkime kontrolę. Padarykime socialinę žiniasklaidą vėl didžią.“

D. Trampo sąjunga su E. Musku nėra vienintelė priežastis, dėl kurios jo antroji kadencija, žvelgiant iš Europos, atrodo grėsmingesnė nei pirmoji. Taip pat ir tai, kad jo vadovavimas nebėra laikomas nukrypimu, ir dar tuo metu, kai Europos sanglauda mažėja.

„Trampas 1“ iš tiesų buvo suvokiamas kaip ši istorijos dėmė, o dabar „Trampas 2“ turi visą vykstančių režimo pokyčių Jungtinėse Valstijose prieskonį“, – sakė Tocci. „Tai turi labai gilių pasekmių Europai.“

Tai tiesos momentas

Donaldas Trampas pradeda eiti pareigas turėdamas visas JAV vyriausybės galias ir nepaprastai galingų technologijų baronų paramą.

Tiek D. Trampas, tiek kiti aplink jį esantys asmenys grasino atkeršyti žiniasklaidai, o tarp jo į ministrų kabinetą atrinktų asmenų yra klimato ir vakcinų skeptikų. Trampai tariant, tai kritinis pasaulinis momentas faktų patikrintai žurnalistikai.

Mūsų griežta, faktais pagrįsta nepriklausoma žurnalistika privers valdančiuosius atsiskaityti ir ištirs Baltuosiuose rūmuose priimamų sprendimų poveikį žmonėms.

theguardian.com