Prisidengiant studentų prašymais iš aukštųjų mokyklų gali būti šalinami dėstytojai

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (LŽTKC) kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, prašydamas dar kartą įsigilinti į situaciją Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) dėl prof. V. Radžvilo diskriminavimo pažiūrų ir įsitikinimų pagrindu.

LŽKC pateikė Lietuvos žmogaus teisių asociacijos išvadas ir rekomendacijas TSPMI konfliktuojančioms šalims  ir ministerijai.

Primename, kad konfliktas TSPMI kilo, kai gegužės mėnesį grupė Instituto Europos studijų magistro programos I kurso studentų kreipėsi į Instituto administraciją prašydami prof. V. Radžvilo dėstomą  „Europos idėja: tapatumai ir reprezentacijos” kursą pakeisti iš privalomojo į pasirenkamąjį.

Studentų nuomone, didžioji dalis V. Radžvilo paskaitų metu aptariamų temų yra menkai arba visai nesusijusios su Europos studijomis, o dėstytojo euroskeptiškos pažiūros iškreipia supratimą apie Europos Sąjungą.

TSPMI Europos studijų magistro programos komitetas birželio 19 d. daug nesvarstęs patenkino studentų prašymą ir priėmė sprendimą nuo kitų mokslo metų prof. V. Radžvilo dėstomą kursą padaryti pasirenkamuoju.

Netrukus (liepos 13 d.) į TSPMI administraciją su prašymu dėl to paties dalyko kreipėsi kita studentų ir alumnų grupė, išreikšdami nerimą, kad pirmoji studentų grupė siekia V. Radžvilo dėstomą kursą diskredituoti, ir pabrėždami, jog V. Radžvilo dėstomas dalykas „Europos idėja: tapatumai ir reprezentacijos” yra moksliškas, dėstomas kompetentingai ir būtinas Europos studijų magistro studijoms, kad filosofijos istorija reikalinga suprasti dabartinę Europą ir Europos Sąjungą, jas formavusias idėjas, o minimas kursas iš esmės yra vienintelis filosofijos kursas Europos studijų magistro programoje. Jų nuomone, pirmosios studentų grupės pareikšta kritika ir prašymas padaryti kursą pasirenkamuoju yra visiškai nepagrįsti ir kursas turi likti privalomas.

TSPMI administracija alternatyvaus studentų ir alumnų prašymo nesvarstė ir jiems net nesiteikė atsakyti.

Taip TSPMI priėmus sprendimą V. Radžvilo dėstomą kursą padaryti pasirenkamuoju ir  atsisakius svarstyti alternatyvų akademinės bendruomenės prašymą, socialiniuose tinkluose užvirė diskusijos ir konfliktas tapo viešas.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje darbuotoja, galimai viena iš V.Radžvilo „apkaltos“ iniciatorių TSPMI magistrantūros pirmakursė Ieva Galkytė socialiniuose tinkluose dalijo padėkos žodžius. Lietuvos ambasados Čekijos Respublikoje einantis antrojo sekretoriaus pareigas Mindaugas Stanys V. Radžvilą pavadino „gaidžiu, kuris apsimeta filosofijos jaučiu. Anot jo, TSPMI pasinaudos proga V. Radžvilą „nuleisti“ iki doktoranto lygio. Nijolė Oželytė apkaltino V.Radžvilą bendradarbiavus su KGB ir t.t.

Liepos 17 d. į Vilniaus universiteto administraciją, Seimą valstybės ir valdžios institucijas kreipėsi visuomeninės organizacijos ir profesinė sąjunga (LAMPSS), atkreipdamos dėmesį, kad TSPMI administracijos sprendimas besąlygiškai patenkinti pirmosios grupės studentų prašymą, prieštarauja LR Konstitucijoje įtvirtintam žmogaus teisių ir laisvių principui, kad nepateisinama, kai dėstytojo pažiūros ir įsitikinimai (o ne kompetencija ar kvalifikacija) siejama su dėstomo kurso tikslingumu ir netgi lemia jo vertę studijų programoje. Pareiškime teigiama, kad dėl kurso statuso pakeitimo dėl mokslininko pažiūrų turi būti sprendžiama ne siaurame TSPMI padalinyje – Studijų programos komitete, o pateikta svarstyti VU akademinei bendruomenei. Visuomenininkai atkreipė dėmesį, kad tarp pirmąjį prašymą iniciavusių studentų yra Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje darbuotoja, kuri dalyvavo TSPMI komitetui priimant diskriminuojantį sprendimą prof.V. Radžvilo atžvilgiu.

Liepos 18 d. grupė TSPMI dėstytojų, paskelbė pareiškimą, kuriame pasmerkė V. Radžvilą už pirmųjų studentų prašymo paviešinimą. Dėstytojų nuomone, tuo buvo pažeisti TSPMI etikos nuostatai.

Liepos 20 d. pirmoji studentų grupė ir minėti dėstytojai  kreipėsi į TSPMI etikos komisiją prašydami nubausti V. Radžvilą už Vilniaus universiteto (VU) etikos kodekso pažeidimus.

Dėl pažiūrų ir įsitikinimų persekiojamam profesoriui į pagalbą atėjo Lietuvos žmogaus teisių asociacija. Nuodugniai išanalizavusi TSPMI susidariusią padėtį TSPMI akademinės etikos komisijai ji pateikė išvadas:

1. LR Mokslo ir studijų įstatymas suteikia teisę dėstytojui (profesoriui) vertinti studentų žinias, bet ne atvirkščiai.
2. Pagal LR Mokslo ir studijų įstatymą studentų iniciatyvos teisė reglamentuoti dėstomų kursų temas ir dalykų turinį tėra rekomenduojamojo pobūdžio.
3. Studentai 2017 05 15 prašyme nekėlė prof. V. Radžvilo kvalifikacijos ar profesionalumo klausimo, jų prašymo motyvai susiję išskirtinai su profesoriaus pažiūromis ir įsitikinimais.
4. Atsisakydami pripažinti tiesą, žinojimą, gebėjimus, supratimą aukščiausiomis studijų vertybėmis 2017 05 15 prašymą TSPMI administracijai pateikę studentai pažeidė VU etikos kodekso 4 str. įvadinę nuostatą.
5. Prof. V. Radžvilo tinkamumo dėstyti privalomą discipliną klausimas TSPMI iki pastarojo konflikto buvo keliamas pirmą kartą.
6. Pagal LR Konstituciją ir valstybės teisės aktus aukštųjų mokyklų dėstytojai yra laisvi reikšti savo pažiūras ir įsitikinimus, jeigu jie nėra nusikalstami ar skatinantys veikti prieš valstybę.
7. TSPMI Europos studijų komitetas, priimdamas diskriminuojantį sprendimą prof. V. Radžvilo atžvilgiu, pažeidė LR Konstitucijos 25 ir 40 straipsnių nuostatas ir pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 19 str., Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pako 15 str. nuostatas.
8. TSPMI Europos studijų komitetas pažeidė VU Etikos kodekso 2.1; 2.2.1; 2.2.3 straipsnių nuostatas.
9. TSPMI administracija pažeidė VU Etikos kodekso 2.1.2 ; 2.2.1; 2.1.3; 2.3.1; 2.2.4 straipsnių bei VU Statuto 5 ir 25 straipsnių nuostatas.
10. Prof. V. Radžvilas apie TSPMI vidaus – mokslo ir studijų – problemas, nuomonę ir siūlymus ne kartą yra išdėstęs TSPMI administracijai raštu. Tačiau TSPMI administracija į minėtus prof. V. Radžvilo laiškus nereagavo, su jo siūlymais nesupažindino visos TSPMI akademinės bendruomenės ir, tikėtina, minėtą informaciją nuo akademinės bendruomenės nuslėpė, tuo pažeisdama VU Akademinės etikos kodekso 2.3.1 str.
11. Pirmosios studentų grupės (2017 05 15) prašymo turinys liečia visą Lietuvos akademinę bendruomenę (piliečių konstitucinių teisių klausimas). Pateikdama minėtą prašymą ši grupė pati jį paviešino ( V. Radžvilas negalėjo nepaviešinti to, kas jau buvo paviešinta).
12. Yra akivaizdus ryšys tarp TSPMI kilusio konflikto ir nuolatinio TSPMI administracijos diskriminuojančio elgesio prof. V. Radžvilo atžvilgiu.
13. TSPMI magistrantūros pirmo kurso studentė I. Galkytė, būdama Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje darbuotoja, nenusišalino sprendžiant kilusį konfliktą, o sprendžiant iš jos dalyvavimo priimant prof. V. Radžvilui nepalankų sprendimą, netgi galimai jį pati inspiravo. Toks jos elgesys sietinas su valstybės tarnautojo etika, o tai nėra LŽTA kompetencija.
14. Noras tobulinti Europos studijų programą buvo „skatinamas VU TSPMI administracijos“ , o tai atskleidžia faktą, kad kilusio TSPMI akademinėje bendruomenėje konflikto iniciatorė galimai yra pati TSPMI administracija.

Apibendrinančioje išvadoje pažymima, kad TSPMI dėstytojų ir pirmosios studentų grupės prašymus nubausti V. Radžvilą dėl padarytų akademinės etikos pažeidimų, reikia vertinti kaip jų piktnaudžiavimą savo teisėmis ir laisvėmis.

Išvadose taip pat pažymima, kad TSPMI dėstytojų ir pirmosios studentų grupės veiksmai yra susiję su VU akademinėje bendruomenėje kritinio mąstymo tradicijos, atviro svarstymo atmosferos universitete, bendruomenės nario saviraiškos teisės ribojimu bei galimybės atvirai dėstyti savo požiūrį į studijų ir mokslinių tyrimų organizavimą, administravimą, necenzūruojamai išreikšti kritines idėjas suvaržymu, taip pat tokios laisvės ir teisės pripažinimu visiems bendruomenės nariams.

Savo rašte LŽTKC pažymi, kad TSPMI kilęs konfliktas dėl prof. V.Radžvilo diskriminavimo nesprendžiamas taip, kaip nustato įstatymai ir teisės aktai, kad konfliktas gilėja.

LŽTKC nuomone, konfliktu kuriamas precendentas, kuris gali būti pradėtas taikyti ir kitose šalies auštosiose mokyklose, t.y. prisidengiant studentų prašymais iš aukštųjų mokyklų gali būti šalinami dėstytojai dėl jų politinių pažiūrų ar dorovinių įsitikinimų  pažeidžiant LR Mokslo ir studijų įstatymus bei šalies piliečių konstitucines teises.

Taigi prof. V.Radžvilo diskriminavimas pažiūrų ar įsitikinimų pagrindu nėra vien TSPMI arba Vilniaus universiteto bendruomenės reikalas – tai visos Lietuvos akademinės bendruomenės ir juolab Švietimo ir mokslo ministerijos dalykas.

Prašyme Ministerijai LŽTKC reiškia įsitikinimą, kad pridedamos Lietuvos žmogaus teisių asociacijos išvados padės Ministerijai objektyviau įvertinti situaciją ir priimti teisingus sprendimus užtikrinant Lietuvos akademinės bendruomenės narių teises ir laisves.

P.S.
Vykstant aukštojo mokslo pertvarkai minėtos išvados kaip niekada tampa aktualios visai Lietuvos akademinei bendruomenei (Išvadas skaitykite ČIA).