Danas NAGELĖ
„Vakaro žinios” tęsia pokalbį su Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininku, politologu prof. Adu Jakubausku, kuriam, kaip islamo išpažinėjui, skaudu, kad ši religija yra siejama su tokiomis teroristinėmis organizacijomis, kaip „Islamo valstybė” (IS) ar Talibanas. Jam itin neramu, kad teroro aktai kaip kerštas neprasidėtų ir šalyse, kurios buvo įvedusios net ir mažai karių į Afganistaną bei Iraką. Deja, tarp tokių buvo ir Lietuva.
Šeštadienio „Vakaro žiniose” A.Jakubauskas priminė, kad XIX a. viduryje britų imperija bandė užkariauti Afganistaną, bet akivaizdžiai nesėkmingai. Antrą kartą ant to paties grėblio užlipo sovietai, kurie irgi turėjo trauktis, nepasimokė ir amerikiečiai. Pastarieji Afganistane išleido arti trilijono dolerių ir dabar gėdingai pasitraukė palikdami jo tautą dar blogesnėje situacijoje, nei ji buvo prieš ateinant amerikiečiams. Ir dar talibams palikdami daugybę ginkluotės.
Visas likęs pasaulis, išskyrus Kiniją, kuri ruošiasi užmegzti santykius su Talibanu, ir Rusiją, kuri galbūt seks jos pėdomis, yra sunerimęs dėl situacijos Afganistane. Ir yra ko sunerimti.
Politinis islamas – politinė ideologija, politinė srovė, labai dažnai neturinti nieko bendra su islamo religija. Politinis islamas – priemonė prisidengiant religija bandyti įdiegti savo tvarką, kuri labai dažnai prieštarauja pačiai islamo koncepcijai. Labai stipriai nusigręžiama nuo jos. Jei islamo pradininkas pranašas Mohamedas yra sakęs, kad pagrindinė žmonių dorybė yra mokslas, švietimas ir savęs tobulinimas, tai iš patirties, matytos pirmojo Talibano valdymo metu, akivaizdu, kad politinio islamo šalininkai vadovaujasi priešingais principais.
– Teroristinė organizacija IS prisiėmė atsakomybę už praėjusios savaitės sprogimus Kabule, per kuriuos žuvo ir apie 30 kitos teroristinės organizacijos, pasivadinusios Talibanu, narių. Kodėl teroristai pradėjo pliektis tarpusavyje? – tęsdamos pokalbį „Vakaro žinios” pasiteiravo prof. Ado JAKUBAUSKO.
– Skirtingų grupuočių, tokių, kaip IS, siekiai nebūtinai gali koreliuoti su Talibano siekiais. Ir ateityje turbūt dar matysime ne vieną incidentą tarp šių grupuočių. Talibaną, kaip ir IS, galima laikyti teroristine organizacija, todėl gali būti, kad jos abi ateityje suras kokių nors sąlyčio taškų. Tačiau manyčiau, kad savo ideologinėse programose, vizijose jos ir ateityje gali išlikti ne itin draugiškos.
Man, kaip žmogui, išpažįstančiam islamo religiją, kuri Lietuvoje gyvuoja per 600 metų, yra labai neramu. Tokioje valstybėje kaip Afganistanas aš tikrai nenorėčiau gyventi. Būčiau vienas iš pirmųjų, kurie norėtų pabėgti. Daryčiau tą patį, ką daro normalūs Afganistano gyventojai.
Pastebėkite: tuo laikotarpiu, kai talibai buvo nušalinti nuo valdžios, Afganistane atsirado daugiau moterų teisių. Jos galėjo mokytis, tapti profesorėmis. Abejočiau, ar grįžus talibams į moterų teises iš viso bus žiūrima. Pamename Budos paminklo, kuris buvo įtrauktas į UNESCO sąrašus ir kuris buvo labai svarbus kitai religinei bendruomenei, išsprogdinimą (monumentai Afganistane, iškalti tiesiai kalno šlaite iš smiltainio, buvo vieni žymiausių graikų budistinio meno pavyzdžių, tačiau 2001 m. valdančiojo Talibano režimo lyderio Mulos Mohamedo Omaro nurodymu buvo susprogdinti dinamitu kaip draudžiami stabai; šis veiksmas buvo plačiai pasmerktas užsienio šalių, – aut. past.). Mes panašius veiksmus stebėjome kitame politinio islamo flange – IS beveik sunaikino istorinį Palmyros miestą Sirijoje, nors ten buvęs istorinis palikimas buvo itin svarbus visai žmonijai.
– Talibano siekis – įsitvirtinti Afganistane, o IS tuo nenori apsiriboti ir savo ideologiją ketina išplatinti po visą pasaulį?
– Talibanas gali vykdyti ekspansiją į savo kaimynes – Uzbekistaną, Tadžikistaną, Turkmėniją, Kirgiziją, kurios ribojasi arba yra šalia Afganistano. Juo labiau kad išeidami amerikiečiai Afganistane paliko didžiulį kiekį savo ginkluotės. O sienos ten ne itin saugomos. Pasinaudodama Talibano sėkme, galvą gali pradėti kelti ir IS. Mane labai neramina, kad daug europiečių iš postmodernios tikrovės mielai jungiasi prie politinio islamo pseudoideologijų. Juk per laikotarpį, kai kovojama su IS, į Vakarų Europą, JAV nuvažiavo labai daug žmonių, kurie priėmė šią ideologiją.
– Kokie pagrindiniai IS ir Talibano sąlyčio taškai ir prieštaravimai ir ko siekia IS, vykdydamas teroro aktus Vakarų pasaulyje – negi tikisi aneksuoti tas teritorijas?
– Pirmiausia atribokime pačią islamo bendruomenę, kurią sudaro 1,5 mlrd. gyventojų, nuo politinio islamo, kuris turi savo siekius.
Politinis islamas pirmiausia yra piniginių srautų, gamtos išteklių valdymas ir bandymas užimti kuo didesnes teritorijas, jose įkuriant „kalifatą”. „Kalifatas” pagal jų propagandines klišes turėtų laikytis islamo tvarkos. Tačiau kai vyko kova su IS, ir dabar, kai talibai užėmė Afganistaną, matome, kad normalūs islamo išpažinėjai bėga nuo tokios įsivaizduojamos „tvarkos”. Gyventi sukarintoje stovykloje… Tai toks pat totalitarinis režimas, kaip fašizmas ar komunizmas, tik turintis kitokią išraišką. Tai – to paties medžio šakelės, režimas, kur norima kištis į visus žmogaus gyvenimo aspektus, kur baudžiama, jei jie daro kažką ne taip. Mes tai išgyvenome, tik tiek, kad dabar režimas pridengiamas neva religine ideologija. Mane tai baugina. Ypač prisiminus, kodėl atsirado tokia piktžaizdė kaip IS.
– O kodėl atsirado?
– Amerikiečiai ir britai, negavę JT sankcijos, puolė Iraką, motyvuodami tuo, kad jis turi kilnojamų cheminių ginklų ir galbūt net transportuojamą atominį ginklą. Tačiau kai įvyko įsiveržimas ir Sadamo Huseino nušalinimas, pasirodė, kad nieko tokio nebuvo, kad tai buvo tik priedanga užgrobti Irako naftos telkinius. Tačiau dešimtys trilijonų dolerių, kuriuos buvo galima uždirbti iš naftos, niekada neatpirks tų problemų, kurios dabar formuojasi visame pasaulyje ir galbūt liks šimtmečiams. Pirmiausia turiu mintyje migraciją. Žmonės, išsigandę karo, bėga, ieško ramesnių vietų gyventi. Rytuose paplitusios šeimos, kuriose auga daug vaikų. Todėl per daugybę metų gali būti iškreiptas Europos ir kitų teritorijų populiacijos veidas. Vien dėl to, kad kažkada kažkam parūpo tvarkyti naftos ar kitus gamtinius išteklius.
– IS įsikūrė kaip atsvara vakariečių invazijai į Iraką?
– IS rado temą, kuria remdamasi galėjo suburti savus kovotojus, kuri buvo patraukli pasiilgusiems nuotykių, romantizmo. Tačiau stebina, kad didelę IS kovotojų dalį sudarė ne Rytų, o Vakarų gyventojai.
Dabar pasaulio bendruomenei reikia rasti būdą, kaip į tam tikrus rėmus įterpti Afganistaną okupavusius (kitaip negaliu sakyti, nes tai – vidinė okupacija) talibus, kokį rasti būdą su jais bendrauti. Aišku, neįsivaizduoju, kad su jais gali būti plėtojami diplomatiniai santykiai. Tačiau iš kitos pusės ant bado ribos dabar atsidūrė 16 mln. afganų. Juo labiau kad šiemet gamtinės sąlygos buvo labai prastos, nebuvo derliaus. Jei žmonės pradės mirti nuo bado, net neįsivaizduoju, kokia pabėgėlių banga iš ten trauks į kitas pasaulio vietas.
– Koks buvo praėjusios savaitės sprogdinimų tikslas? IS norėjo įbauginti vakariečius daugiau nesikišti, o Talibano nariai aukomis tapo atsitiktinai, ar vis tik ir Talibanas buvo taikinys?
– Kol kas niekas negali būti tikras, kas atsakingas už teroristinį aktą, nes prisiimti atsakomybę propagandiniais tikslais gali bet kas. Jei tai iš tikrųjų buvo IS, be jokios abejonės, ši organizacija nori pasauliui parodyti, kad nėra likviduota, kaip buvo pranešta. Ir kad ji nėra susitelkusi vienoje vietoje bei gali smogti bet kur. Manau, kad Talibano atstovai žuvo atsitiktinai.
– JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) paskelbė kaltųjų dėl teroro aktų medžioklę. Ar ji įmanoma nesugrąžinus į Afganistaną išvestų pajėgų?
– Nelabai suprantu JAV prezidento administraciją. JAV sutiko su Talibano ultimatumu iki rugpjūčio 31 d. išvesti visas pajėgas, nors turėjo pasielgti atvirkščiai – kad bent jau apsaugotų dalį žmonių, nepritariančių talibų sugrįžimui. Jei mes banditui leisime nusiaubti savo butą, tai jis ir nusiaubs. Tačiau jei paliksime apsaugos priemonę, tai jis neįsisiautės. Galutinis pajėgų išvedimas – puikus signalas talibams veikti.
Per daugiau nei 40 metų, skaičiuojant nuo SSRS įsiveržimo į Afganistaną, ten užaugo karta, kuri nematė nei knygos, nei sąsiuvinio, tik Kalašnikovo automatą, žmonės yra pasiryžę žūti dėl pseudoidėjos, per dešimtmečius įkaltos į galvas. Ir dar JAV paliko milžinišką ginkluotės kiekį. Todėl kažkokia karinė intervencija turbūt sunkiai tikėtina, nes karinėmis priemonėmis vargu ar įmanoma artimiausiu metu kažką išspręsti.
Vienintelis galimas karinės intervencijos kelias – JT sankcija tarptautinėms pajėgoms. Jei nebus karinio problemos sprendimo būdo, turėtų būti humanitarinis sprendimas. O dabar sustabdomi visi pinigai, kurie per TVF ar Pasaulio banką keliaudavo į Afganistaną. Todėl šalyje prasidės badas, o apie to pasekmes jau kalbėjau. Visai pasaulio bendruomenei labai sunkus uždavinys, kaip rasti aukso vidurį: neleisti talibams įsigalėti, bet kartu ir padėti žmonėms, kurie yra niekuo dėti.
– Ar yra koks nors pavojus, kad ir Lietuva, kurios kariai taip pat buvo įvesti į Iraką bei Afganistaną, sulauks IS ar kitų teroristinių organizacijų kovotojų išpuolių?
– Tai yra mano, kaip Lietuvos piliečio, didžiausia baimė, aš labai bijau dėl savo valstybės. Lietuva nestipriai prisidėjo prie operacijų, tačiau jei bus vykdoma kažkokia keršto akcija, ji gali atsiristi iki visų valstybių, kurios buvo įvedusios ribotus kontingentus. Dabar ES vidaus sienos nėra itin saugomos, todėl bijau, kad išpuoliai gali vykti ir kur nors Lenkijoje ar Lietuvoje.
