Prof. Alvydas Butkus: LRT nevadinčiau nacionaliniu transliuotoju

Alvydas Butkus.

Irena BABKAUSKIENĖ

Rubrikoje „Mini interviu” kalbamės su baltistas, asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas” pirmininku Alvydu Butkumi.

– Rugsėjo 22-ąją minėsime Baltų vienybės dieną. Kaip jūs, vienas žymiausių Lietuvos baltistų, apibūdintumėte mūsų santykius su latviais?

– Menininkai, rašytojai, muzikai bendrauja gal ir neblogai, bet jie bendrauja kiekvienas „savo ceche”. Trūksta bendresnio visuomenės draugavimo, politikų bendravimo. Šiuo metu, kai kalbame, vyksta užsienio reikalų ministrų posėdis Rygoje, bet tokių dalykų turėtų būti daugiau. Kartu galėtume lengviau spręsti iššūkius. Buvo gražių žingsnių, kai Rokiškyje per Baltų vienybės dieną prieš keletą metų posėdžiavo abiejų šalių vyriausybės. Tokių nešventinių, bet darbinių susitikimų galėtų būti dažniau. Ir mūsų užsienio politika būtų stipresnė, jeigu būtų vienas balsas – lietuvių ir latvių. Galų gale pasaulis mus traktuoja kaip vieną regioninį vienetą – kaip Baltijos šalis.

Mūsų bendravimui trūksta tokio lygio, koks yra, tarkime, tarp Švedijos ir Norvegijos, tarp Skandinavijos šalių. Deja, tokio artumo neturime.

– Prieš keletą metų apgailestavote, jog LRT atsisakė vienintelio korespondento Rygoje, kad žiniasklaida apskritai daugiau kalba apie tai, ką veikia, pavyzdžiui, lenkai, nei domisi mūsų broliais latviais. Gal padėtis pasikeitė?

– Niekas nepasikeitė. Kai latviai mums „užmina” ant uodegos, tada apie juos šnekame daugiau. Pavyzdžiui, per ginčus dėl elektros iš Astravo atominės elektrinės apie latvius iškart prakalbome – kokie blogi. Žodžiu, reikia ko nors blogo, kad apie Latviją galėtume girdėti Lietuvoje. Bet atsiranda ir gerų dalykų, pavyzdžiui, viename portale matau nuolatinę rubriką „Pažinkime Latviją”.

– Jūsų minėtas portalas yra komercinės žiniasklaidos atstovas. O kokį dėmesį latviams rodo mūsų nacionalinis transliuotojas?

– Aš LRT net nevadinčiau nacionaliniu transliuotoju – per daug geras pavadinimas šiam kanalui. Daugiau nenoriu nieko komentuoti.

– Ne vienerius metus siekėte, kad mūsų šalyje būtų galima matyti Latvijos televiziją, bent jau kai kurias jų programas. Ar reikalai nors kiek pajudėjo?

– Niekas nepajudėjo. Praktiškai Latvija yra vienintelė mūsų kaimynė, kurios mes nematome. Lyg būtų karo padėtis tarp Lietuvos ir Latvijos. Baltarusiją matome, Rusiją matome, Lenkiją matome, gal net per daug ją matome Pietryčių Lietuvoje, bet Latvijos – ne. Liūdna, nes esame dvi vienintelės likusios baltų šalys.

1 KOMENTARAS

  1. Konservatoriai paglostė LRT už darbą
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/konservatoriai_pagloste_lrt_uz_darba/

    Deja, nustebino konservatorės Pociūnienės požiūris į ,,marginalus” Nacionalinės TV. eteryje.

Komentarai nepriimami.

Reklama

Susiję straipsniai

Yoram Hazony. Nacionalizmo dorybė (IX). Tautiškai neutralios valstybės neegzistuoja

Pradžia ČIA. Tęsiniai iki IX dalies ČIA. Svarbiausias klausimas svarstant nacionalinės valstybės idėją yra šis: jeigu vykdyti pareigas valstybei individą...

Karas Ukrainoje. Devyni šimtai trisdešimt aštuntoji (rugsėjo 18) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Ukrainos pajėgos surengė didelio masto ataką prie agresoriaus karinės infrastruktūros objektus. Sėkmingiausia jų – didelio...

Romas Lazutka. Desovietizuokime motinystę, o vietoje II pakopos finansuokime gandrą

Įdomus tas desovietizacijos priepuolis. Jis nukreiptas į viešųjų erdvių laisvę nuo „balvonų“, užuot susirūpinus realaus gyvenimo išlaisvinimu. Sunkiai...

Lietuvių kalbos institutas neigiamai vertina „laisviečio“ pasiūlymą dėl moteriškų pavardžių

Lietuvių kalbos institutas (LKI) neigiamai vertina „laisviečio“ Artūro Žukausko siūlymą leisti moterims pasirinkti vyro pavardę, kai ji turi...