laikmetis.lt
Pastaruoju metu daliai krikščionių ne viskas „skanu“. Vieniems tai, kas propaguojama. Kitiems – kas vyksta aplink. Bet kažkaip norisi išmintingai patylėti. Ar tik antakiukius pakilnoti.
Stebiu Lietuvos Katalikų Bažnyčios bendruomenę. Atrodytų, kad dėl visų perversijų nelabai gerai gal tik keletui kunigų, kaip antai Audriui Mikitiukui, Pauliui Vaineikiui – o visiems kitiems, atrodytų, viskas tinka. Bet gal ir kitiems negerai? Tikrai? Tai ko Jūs tylite? Jei tylite – reiškia viskas Jums labai gerai.
Lyg ir reikėtų aiškumo. Daug daugiau aiškumo. Štai ES vyskupų vadovas Liuksemburgo kardinolas Jeanas-Claude’as Hollerichas (Žanas Klodas Olerišas) sako, kad homoseksualūs kunigai – viskas super.
Vienas pagrindinių Bažnyčios Vokietijoje ganytojų, taip pat vienas popiežiaus patarėjų, Miuncheno ir Freisingo arkivyskupas kardinolas Reinhardas Marxas (Rainhardas Marksas) pareiškė, kad Bažnyčiai vertėtų atsisakyti privalomo kunigų celibato. Fantastika. Tai nesivaržykime. Atsisakykime.
Pasauliečiams taip pat leiskime viską. Braukime lauk tą šeštąjį Dievo įsakymą. Kam stangintis. Kokios galimybės atsivers! Ir viskas pasaulyje nušvis nuostabiomis spalvomis. Baigsis karai, nelaimės. Į lentyną tą Katalikų Bažnyčios Katekizmą (KBK). It kokią seną atgyveną, trenkiančią taip dabar noriai žongliruojamu „klierikalizmo“ tvaiku.
Kai kas sakys, kad kas darė, tas darys ir toliau, o kas nedarė, nedarys ir toliau. Oi, ne – čia blogo kelio įteisinimas. Orientyrų, švyturių perstumdymas. Žmonės it laivai, net kreivodami, turėdami gerus švyturius, turi šansą nuplaukti į uostą (Dievo), o kai švyturiai klaidina (ar tyli) – kreivojantys, bet ieškantys, plauks ant seklumų. Kas atsakys – nuodėmingieji? Oi, ne.
Atsakys – tie, kuriems buvo pavesta vesti laivus – bocmanai ir locmanai. Tad geriau būnant locmanu ir bocmanu pagal „jūreivystės vadovėlį“ (KBK) laivus vesti. Ne vogčiomis švyturius perstatinėti.
Dar vienas kliedesys – mylėti viską iš eilės. Mylėti reikia žmogų, o ne kreivus jo kelius. Tikroji meilė – tai pikta darantį sudrausti. Prie keturių akių. Bet kliedesiniai pasvaičiojimai apie besąlygišką meilę blogiems darbams (ne besąlygišką meilę bet kuriam žmogui, bet kokioje būsenoje, nesuklyskime) tėra kliedesys – pastūmėjimas žmogaus į dar didesnį liūną ir prarają.
Tai niekas ir nediskutuoja, kad mylėti reikia. Tačiau mylime žmogų, bet aiškiai pasisakome prieš kreivus kelius. Sako – reikia viską laiminti. Nesąmonė. Atsipeikėkite. Laiminti galima gerą darbą darantį, už tikėjimą žūstantį. O kreivais keliais keliaujantį – prie keturių akių, meilės vedinam – reikia sudrausti.
Vienas mielas, atsakingose pareigose esantis, žmogus sakė – nereikia tų „vėliavų“ (aut. past. KBK nuostatų deklaruoti). Kitaip tariant – patylėkime. Gal į feisbuką nuotraukėles pakilnokime iš kokio pajūrio ar žiemos peizažo, padeklaruokime meilę ir „bendrą kelią“. Pasaulis bus gražesnis.
Tai tik kliedesys, net ne haliucinacija (tarp jų didis skirtumas). Puikiai suprantu, kad byloti galime skirtingai. Labai skirtingai. Kiekvienas kitaip – tą pačia aiškią žinią savaip, bet aiškiai, perduos Arūnas Peškaitis, dar kitaip – Arnoldas Valkauskas. Bet visgi žinios turinys, vardiklis, bus aiškus, tas pats ir nedviprasmiškas.
Sako, Katalikų Bažnyčiai trūksta pašaukimų. Tai jų ir nebus. Pašaukimai bus, kai teks kentėti, o kol viskas bus patogiai gerai, pašaukimų nebus. Kokius ten poterėlius bekalbėsime. Varikliuko dūzgimas bus, bet tik dūzgimas – be sankabos. Dūzgės. Tik tiek.
Katalikybė nėra krikščionybė. Nusiraminkite. Tai yra religija, pelno siekianti organizacija, susirūpinusi turtais, savo pilvu ir įvairių rūšių orgijomis. Paklauskite bet kokio kataliko, kas ir kur buvo pavadintas krikščionimis ir kodėl- neatsakys. Tai buvo Saulius, vėliau pasivadinęs Pauliumi, ir Barnabas su kitais mokiniais Antioche. Kur Pauliaus auksas, mersedesai ir rūmų blizgesys? Lazdą pasiramščiuoti tikrai turėjo. Nors katalikai remiasi 10 Dievo įsakymais, bet niekada nematė ir nevykdė šeštojo- NEŽUDYK! Kryžiuočiai ir kalavijuočiai -Vatikano asmeninės „nekaltosios” armijos išžudė mūsų brolius prūsus, jotvingius, kuršius, milijonai išžudytų vien dėl to, kad skaitė Šventąjį Raštą, kurį katalikai iškraipė daugelyje vietų, kas Dievo griežtai uždrausta, „šventosios ” inkvizicijos „šventieji” darbeliai, vaikų tvirkinimas, prakeikinėjimai, paprastų tikinčiųjų ir šviesuolių (Jano Huso- čekų pamokslininko ir Universiteto rektoriaus, Tyndale- Biblijos vertėjo į anglų k.) deginimas ant laužo- katalikybė visa pramirkusi kraujuje ir žmonių ašarose. Jos nuodėmių sąrašas neturi pabaigos. Susikūrusi tik 4 amžiuje ant griūvančios Romos imperijos pamatų, ji kuria organizacijas, įvairiausias struktūras, bet žmoguje nekuria žmogaus. Nesuvokia, ko moko Paulius- „stiprink savo vidinį žmogų, keisk charakterį, dirbk su savimi, Jėzus už tave jau viską atliko. Priimk Jo malonę”, o juk tai sunkiausia. Katalikybė nepaklūsta Dievo įsakymams, paklūsta žmogaus sugalvotai ir įsteigtai institucijai, ir labai susirūpinusi savąja deive Mamona. O juk bažnyčia po Jėzaus Kristaus mirties yra kiekvieno tikinčiojo širdyje. Šiandieninis paprastas nuoširdus katalikas sako, kad taip turėjo būti, tokie buvę laikai. Laikus ir jų santvarkas kuria žmonės, ne patvorės alksniai, o paklusti Dievo Žodžiui būtina, jeigu tu vadiniesi krikščionimi, kitaip teks stoti prieš Baltojo Sosto teismą. Atvykęs į Lietuvą popiežius kviečia bendrai maldai už tuos, kurie nukentėjo nuo pedofilijos pasireiškimų bažnyčiose, bet nepasako: „Aš išsiaiškinsiu, kas jie tokie ir iš jų atimsiu teisę kunigauti”. Teisingumas nebuvo atstatytas, nes jie neliečiamieji. Vieną dalyką ši institucija tikrai padarys: žmonės greičiau atkris nuo Dievo ir tuo pagreitins Antikristo atėjimą ir santvarkų kaitą.
Krikščionybė yra naikinama pačių kunigų rankomis, kai Vatkanas moka milijardines išmokas kunigų ir vyskupų pedofilų aukoms. Šiandien Europos visuomenė beveik netikinti. Krikščioniškaja ji vadinama tik iš tradicijos. Kai žmonės nustoja tikėti Dievą, jie netiki niekuo, arba tiki bet kuo. Tai veda į degradaciją. Netikintieji yra didžiausi lengvatikiai, – sakė Blezas Paskalis. Išmokslinkime jaunimą be tikėjimo ir turėsime daug protingų velnių, – sakė garsus mokslininkas. Bažnyčiai reikia ryžtingai reformuotis. Pjeras de Šardenas siūlo sukurti naują teologiją, apimančią naujausius mokslo atradimus.