I dalis ČIA
Stresas tarsi atidaro duris į ligą. Antra vertus, tam tikro lygio stresas skatina sėkmingiau veikti. Todėl svarbu suprasti, koks stresas kelia pavojų gerovei bei savęs vertinimui, kokie yra pavojingo streso požymiai. Toks stresas pastebimas iš fiziologinių, emocinių, mąstymo ir elgesio permainų.
Fiziologiniai streso požymiai yra pagausėjęs prakaitavimas, padidėjęs kraujospūdis, galvos skausmai, apetito praradimas, nemiga ir visus šiuos požymius lydintis nuovargis. Stresas paprastai atsispindi ir emocijose. Jį patiriantis žmogus tampa nerimastingas, piktas, irzlus, nuolat jaučia įtampą.
Suprantama, kad tai veikia jo mąstymą. Toks žmogus yra nedėmesingas, išsiblaškęs. Jis nelanksčiai ieško išeities iš nepalankios situacijos, vis kartoja rezultatų nedavusius problemų sprendimo būdus. Be to, pernelyg kritiškai vertina save, menką klaidą suvokia kaip milžinišką tragediją. Sunkiai įveikiamą stresą galima pastebėti ir iš žmogaus gestikuliacijos pakitimų: arba gestikuliuoja daug daugiau, arba atrodo tarsi sustingęs. Streso paveiktam žmogui dažnai dreba rankos, judesiai tampa nevikrūs (nuolat kas nors krenta nuo stalo ir pan.).
Čia vėl tiktų priminti, kad gyvenimo įvykiai, gresiančios permainos tampa stresu, kai jos yra suvoktos. Todėl bandant stresą susilpninti reikia padaryti kelis pirmus žingsnius tą linkme, pamėginti įvertinti patiriamą stresą. Pirmiausia praverstų atsakyti, kurioje gyvenimo srityje stresas labiausiai pasireiškia.
Kas sukelia stresą. Klausimai gali atrodyti lengvi ir kai kam jie tikrai bus lengvi, bet vis vien naudinga sąžiningai prisipažinti: ar per pastarąjį pusmetį dažnai darėte didelių klaidų darbe, ar jaučiatės pavargęs darbo dienos pradžioje, ar dažnai vėluojat į darbą, ar jaudinatės, kad prarasit darbą, o gal dirbate tik dėl pinigų jums nepatinkantį darbą, nemalonioje darbo vietoje ir manote, kad darbas nuobodus, o bendradarbiai niūrūs, nenorintys su jumis bendrauti, o viršininkas jus žemina?
Jei nors į kelis iš šių klausimų atsakėte „taip“, jūsų stresą lemia darbas.
Stresas gali būti nulemtas ir santykių su aplinkiniais.
Įvertinkite, ar turite 2–3 artimus draugus ir bent dešimt pažįstamų. Jei atsakymas „ne“, stresą kelia bendravimo sunkumai. Atsakykite, ar dažnai jaučiatės vienišas, ar manote, kad kitos lyties žmonės jus laiko nepatraukliu? O gal jums nuolat tenka slopinti pyktį ir jo neparodyti? Gal kas nors – tėvai, šeimos nariai – nuolat kišasi į jūsų gyvenimą ir kliudo elgtis taip, kaip norėtumėte? Teigiami atsakymai į šiuos klausimus paliudytų, jog jūsų patiriamas stresas labiausiai susijęs su bendravimu.
Neretai stresą sukuriame patys. Jo ištakos – neteisingas mąstymas, nevaldomos negatyvios emocijos.
Stresą, kurį žmogus sukelia pats sau, įvertinti sunkiausia, bet vis dėlto pamėginkite atsakyti, ar ne pernelyg dažnai mintyse nagrinėjate praeities įvykius bei nerimaujate dėl ateities? Ar prastai save vertinate? Ar visada siekiate tik pergalės? Ar jaučiatės atsakingas už viską, kas vyksta aplinkui? Ar kritika lengvai sugadina jums nuotaiką? Gal šeimos nariai ir tėvai elgiasi su jumis kaip su mažu vaiku? Ar sunku priimti ir paprastą sprendimą? Ir galiausiai atsakykite į vienintelį klausimą – ar daugiausia rūpesčių sukeliate pats sau?
Baigdami šią gana netikslią streso savidiagnostiką, pamėginkite įvertinti savo organizmą, peržvelgti jo problemas. Tai yra atsakykite, ar jums reikia išgerti, kad būtumėte linksmas, kad atsipalaiduotumėte? Ar nuolat jaučiatės pavargęs, neišsimiegojęs? Ar jūsų svoris viršija normą dešimčia ir daugiau kilogramų? Gal pasikeitė jūsų valgymo įpročiai? Gal nuolat peršalate, susergate gripu, dažnai skauda galvą, nugarą, skrandį ar dar ką nors? Ar kramtote nagus, lūpas, braškinate pirštų sąnariais? Teigiami atsakymai į šiuos klausimus liudytų, kad stresas paveikė jūsų organizmą.
Streso tyrinėtojai skirtingus stresorius paprastai vertina balais. Pravartu pasinaudoti tais tyrimais ir įvertinti, kiek streso yra jūsų gyvenime.
Didžiausią streso balų skaičių surinktų tas arba ta, kurie tapo našliais. Netikėta sutuoktinio ar kito šeimos nario mirtis prilyginama 100 streso balų. Ne ką mažiau – 75 balus – duoda skyrybos. Įkalinimas prilyginamas 65 balams, sunki liga – 55, atleidimas iš darbo ar išėjimas į pensiją – 50, tiek pat nėštumas ir vaiko gimimas, o vaiko tapsmas savarankišku, išėjimas iš namų duotų 45 balus, darbo pakeitimas – 40, buto – 35 balai, mokyklos baigimas –30, netgi vasaros atostogos vertinamos apie 10 streso balų, apsisprendimas sportuoti ar laikytis dietos pridėtų apie 5 streso balus.
Apytikriai galima pasakyti, kad vienas iš trijų žmonių, surinkusių 150 balų per metus, susirgs psichosomatine liga, o jei balų surinkta daugiau nei 300, tai susirgs kone visi, pasiekę šį skaičių.
Iš spaudai parengtos profesoriaus dr. Gedimino Navaičio knygos „Sėkmės formulės”
užsukite į svetainę http://www.ramu.lt, gal padės…
Tegul psichologai, psichoterapeutai ir visi žmonės pradeda skaityti Šventąjį Raštą, tikėti Dievą taip, kaip parašyta pagonių apaštalo Pauliaus 13 laiškuose, ir gyvenimas bus gražus. Kol murdomasi žmonių sukurtame „išgelbėjimo” moksle – vien griūtis ir bedugnė. Be DIEVO esame niekas. Kodėl milijonieriai kariasi, juk jie turi viską? Kai Dievo širdyje nėra, niekas negali užpildyti viduje susidariusios tuštumos: nei pinigai, nei ilgakojės tuštukės mergelės, nei auksas, nei sidabras ir net ne turima valdžia. Niekas, o niekas. Ta tuštuma degina iš vidaus kaip ugnis.
Kodėl skelbiant Dievą prireikia neigti ir menkinti visą kitą?
argi ne tie patys žmonės kūrė ir Dievo ,,išgelbėjimo” mokslus – kiek civilizacijų, žemynų, šalių, bendruomenių, tiek variantų – nuo Ra, Dzeuso ar Perkūno, Budos, iki n+k religijų ir tikėjimų šiandien (XXIamžiuje!). Daugelį jų kardu, ugnim ir inkvizicijom uoliai ,,diegė” Dievo tarnai, žudydami ,,netikėlius” .. Juk nei plaukas nuo galvos nenukris be Dievo VALIOS??
Reikėtų daugiau rašyti apie stresų valdymą. Pilna žmonių, kurie ir patys sau ir kitiems gyvenimą gadina.
II dalis įdomesnė už I dalį