Stresą patys dažniausiai susikuria vadinamojo A tipo žmonės.
Jiems būdinga nuolat skubėti, juos valdo noras kuo daugiau padaryti per kuo trumpesnį laiką. Jiems itin sunku laukti, o poilsį, atsipalaidavimą jie supranta kaip laiko praradimą. Jie mėgsta pasišaipyti iš jogos ar meditacijos. Jie racionalų sprendimą dirbti geriau paverčia nevykusiu pasirinkimu dirbti ilgiau.
Dažnokai jie dirba kelis darbus vienu metu – kalba telefonu, peržiūri elektroninį paštą ir valgo. Taigi nuolat sau sako, kad kuri nors jų kasdienybės, gyvenimo dalis yra nesvarbi.
Ginčas su A tipo žmonėmis. Atsiras norinčiųjų pasiginčyti ir pasakyti, kad šiuolaikinėje visuomenėje reikia konkuruoti, kad turi daug darbo, kurio kitaip nespėtų padaryti ir pan.
Šių žmonių tiktų paklausti, ar ir mylėdamiesi skaitytų dalykinius raštus.
Per atostogas ar savaitgaliais A tipo žmonės irgi dirba.
Vairuodami jie dažnai keičia eilę.
Testas. Kiek kartų šiandien važiuodami į darbą keitėte eilę? Ar dėl to atvažiavote greičiau? Veikiausiai sutaupėte pusantros, o gal net tris minutes. Taigi prasmės šiame skubėjime nedaug, bet jis kuria jūsų veiklos ir gyvenimo stilių.
A tipo žmonėms būdingas ir agresyvus lenktyniavimas. Jie nuolat kovoja dėl pergalės, todėl yra priešiški kitiems, nuolat juos kritikuoja, nepasitiki kolegomis ir lengvai susierzina.
Toks žmogus, aišku, neprisipažins, kad yra priešiškas aplinkiniams. Jei jo apie tai paklausime, jis irzliai atskirs: „Aš nesu priešiškai nusiteikęs, bet mano intelektas ir gebėjimai viršija bendradarbių išmanymą ir gebėjimus. Nemėgstu meluoti. Todėl tinginiams ir nevaloms aiškiai pasakau, ką apie juos manau.“
Deja, mūsų visuomenėje A tipo elgesys neretai užtikrina finansinę sėkmę.
Tačiau už tokią sėkmę sumokama per brangiai. Sumokama streso pasekmėmis. O šios pasekmės – tai nuolatinė nervų sistemos ir kraujagyslių įtampa. Tokio žmogaus širdis veikia smarkiau ir nuvargina raumenis, jo kraujagyslės deformuojasi. Toks gyvenimas tolygus vairavimui vienu metu spaudžiant ir greitį, ir stabdį.
Testas. Vienu vieninteliu klausimu patikrinsime, ar esate A tipo žmogus. Sąžiningai atsakykite: „Ar tikite, kad A tipo elgesys sukelia infarktą?“ Jeigu atsakėte „Ne“, vadinasi, toks ir esate. Jei atsakėte „Taip“, tikėtina, kad savo stresą suvokiate išsamiau.
A tipo žmogus savitai mąsto. Aplinkui jis nuolat pastebi pavojus ir konkurentus. Suprantama, kad tai kelią stresą.
Klausimas: „Ką pastebi tie, kuriems sekasi ir, kurie valdo stresą?“ Atsakyti nėra lengva, nes greitai mintyse šmėkšteli atsakas į daugelį poveikių. Šis spartus, dažnai net nesuvoktas mąstymas remiasi asmenybės vertybėmis. Jis yra pokalbio, kurio metu žmogus kalbasi su pačiu savimi, dalis. Paprastai tokios mintys nuolat kartojasi ir kartojasi, todėl dažnai lemia savijautą bei emocijas.
Suvokti savas „sparčiąsias“ mintis nėra lengva, nors kartais pakanka ir didesnio dėmesio sau pačiam. Jos gali būti atskleistos įsivaizdavusi įvairias situacijas ir išsiaiškinti, kokią pirmąją mintį tos situacijos sukelia.
“Pozicijos ” skaitytojai gali panašų eksperimentą atlikti su savimi. Jiems tereikia pagalvoti, kokias mintis sukels paryškinti teiginiai.
Gyvenimas yra džiugus.
Tie, kuriems sekasi, pajus, kad ir patys jaučia džiaugsmą. Ji laukia džiaugsmo bei pritarimo, o jei susiduria su kliūtimi, suvokia ją kaip iššūkį. Negebantiems valdyti streso toks teiginys atrodo kvailas. Jie jaučia, kad gyvenimas sunkus, kupinas problemų, kad teks sunkiai dirbti bei aukotis, jei norės ką gero patirti. Jie pritaria minčiai, kad kas šiandieną juokiasi, tas rytoj verks.
Aukščiau bambos neiššoksi.
Vieni tiki, kad likimas siūlo begalę pasirinkimų. Jie nesvarsto, kiek gali “iššokti”. Jiems įdomu dar ir dar kartą pabandyti pasiekti maksimumą.
Kiti jaučia, jog jiems daug ko trūksta: grožio, išsilavinimo, finansinės paramos, todėl jie įsitikinę, jog jiems negali pasisekti. Jie atsisako patrauklaus pasiūlymo, nes galvoja, jog negali būti taip gerai, kaip atrodo, čia turėtų slypėti kažkokia klasta.
Jeigu pamėgintume objektyviai įvertinti visus parašytus teiginius, pastebėtume, kad ir “sėkmingos” ir “nesėkmingos” mintys gali būti vienodai lengvai įrodomos. Tačiau apsisprendus įrodyti sau, kad gyvenimas gali būti sėkmingesnis, kad stresus galima valdyti tikimybė, kad taip ir bus, smarkiai išauga.
Iš profesoriaus dr. Gedimino Navaičio knygos „Sėkmės formulės”, kurį bus pristatoma Sostinės dienose.
galimaigalibūti, kad džiugusis autorius jau senokai gyvena sotų gyvenimą GEROVĖS valstybėje, tai sėkmės jam ir toliau neturėti jokių reikalų su ligomis, nelaimėmis, negirdėti karo propagandos, nematyti valdžiažmogių požiūrio į ,,runkelius, šunaują, kirmėlyną” ir nereaguoti į žmonių pasaulio išsigimimo realybę.. na, nebent labai nesavanaudiškai rekomenduotų ir tiems, neatitinkantiems G lygio – galvą į smėlį?
Koks ryšys tarp šio paistalo ir profesoriaus įžvalgų apie stresą? Jokio! Bet vis atsiranda rašančių ne ant tvorų, o „komentarus”.