Prof. dr. Gediminas Navaitis. Priklausomybės ar pramoga?

Kartais atrodo, kad didžiausia lietuvių problema azartiniai lošimai. Apie jų keliamus pavojus nuolat primena lošimų organizatorių reklama televizijose ar stendai gatvėse. Jiems atiteko „kaltė“ už nebe amžiaus, o dviejų tūkstantmečių statybą – stadioną Vilniuje.

O ką sako skaičiai? Bene aiškiausiai priklausomybę nuo lošimų parodytų gydytų nuo jos žmonių skaičius. Prieš tris metus nuo tokios priklausomybės gydyti 25 žmonės. Praeitais metais jų buvo 73.

Šis tikrai nedidelis gydytų skaičius menkai dera su apribojusių savo galimybę lošti asmenų registru. Jame registruojami tie, kurie pateikė prašymus neleisti lošti. Jų yra virš 16 tūkstančių. Užsiregistravę gali nurodyti, kokių lošimų rūšis jie apriboja. Abejotiną registro, kaip informacijos šaltinio apie priklausomybes nuo lošimų patikimumą, rodo kai kurių lošimų rūšių paminėjimas. Pateikiant prašymą, virš 2000 žmonių nurodė, kad atsiriboja nuo lošimų bingo salonuose, o tokių salonų Lietuvoje iš vis nėra.

Taigi tikslesnių duomenų, galinčių atskleisti tikrąją lošimų problemų mastą Lietuvoje stokojama. Jų stokojama ir daugelyje kitų šalių, nes sutariant, kad lošimų problemos skiriasi savo sunkumu ir trukme, sudėtinga tiksliai nubrėžti ribas tarp skirtingų neatsakingo lošimo lygių.

Sunkiausia priklausomybės nuo lošimų forma laikomas neatsakingo lošimo būdas, kuris įvardijamas patologiniu potraukiu lošti. Tai psichinės sveikatos sutrikimas, susijęs su lošimu savikontrolės praradimas, sukeliantis žymių finansinių nuostolių, domėjimosi šeima bei darbu išnykimą ir nusikalstamą elgseną. Neatsakingo lošimo paplitimas paprastai vertinamas taikant vieną iš kelių standartinių metodų, kurie lošimo problemas skirsto į augančio sunkumo kategorijas.

„Pozicijos“ skaitytojai gali pasinaudoti viena iš jų ir savarankiškai nuspręsti ar jau peržengė riba tarp pramogos ir priklausomybės. Tam tereikia sąžiningai atsakyti į devynerius klausimus apie savo elgesį bei patirtį per pastaruosius 12 mėnesių.

Šie klausimai:

1) Statėte lošimui daugiau, nei galėjote sau leisti prarasti?
2) Jums reikėjo daugiau pinigų, kad pajustumėte azartą?
3) Ar bandėte atsilošti pinigus, kuriuos praradote?
4) Ar skolinotės pinigų, ar kažką pardavėte, kad galėtumėte lošti?
5) Ar jautėte, kad galite turėti problemų dėl lošimo?
6) Ar jautėte, kad lošimai sukelia kokių nors psichikos problemų (pvz., stresą, nerimą)?
7) Ar jus kritikavo, kad lošiate, kad turite problemų dėl lošimų?
8) Ar jautėte, kad lošimas sukelia finansinių problemų jums ar jūsų artimiesiems (šeimai)?
9) Ar jautėtės kaltas (-a) dėl savo lošimo ir jo pasekmių?

Tikėtina, kad kuris nors skaitytojas ar skaitytoja vieną vienintelį kartą pralošė daugiau nei planavo, susilaukė artimųjų kritikos ir pasijuto labai kalti. Juos galima paguosti – toks lošimas buvo kvailas poelgis, bet jis nėra priklausomybės požymis. Nors pagalvoti apie savo elgesį irgi turėtų paskatinti.
Tikslesniam testo įvertinimui, kiekvienam klausimui apibūdinti reikia pasirinkti ar elgesys bei jausmai buvo dažni ar reti. Atsakymas „niekada“ duos 0 balų, „kartais“ – 1 balą, „dažnai“ – 2 balus, „visada“ – 3 balus.

Didžiausią galimų surinkti balų suma – 27, o mažiausia – 0. Atsakiusieji skirstomi į keturias grupes: neprobleminiai, pramogaujantys lošėjai (0 balų), žemos rizikos lošėjai (1–2 balai), vidutinės rizikos lošėjai (3–7 balai), probleminiai lošėjai (8 ir daugiau balų).

Palinkėkime sau ir savo artimiesiems mažiau nei 1 balo.

Norintiems išsamiau susipažinti su lošimais Lietuvoje praverstų susipažinti su tinklalapyje https://aleahub.org/lt/partners/ skelbiama medžiaga iš LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio.