Tarsi paprastas klausimas: „Į ką panašus laikas? Į lekiančią strėlę? Ar į beribį vandenyną?“
Veikiausiai daug skaitytojų atspės, kad tapatinę laiką su neišsemiamu vandenynu mažiau pasiekė gyvenime negu suvokę jį kaip skriejančią strėlę. Šių irgi galima paklausti: „Jeigu laikas panašus į strėlę, tai kur ji nukreipta – į viršų, žemyn, iš kairės į dešinę?“
Skirtingomis kalbomis šnekantys žmonės atsakys, o drauge ir suvoks laiką skirtingai. Lietuviai ir anglai praeitį suvoks kaip kažką sau už nugaros, o laikas jiems dažniausiai judės iš kairės į dešinę. Australijos aborigenams laikas visada juda iš rytų į vakarus. Kinams laikas vertikalus ir ateitis yra žemiau nei praeitis. Antikos graikai suvokė laiką kaip trimatį. Jiems jis buvo didelis arba mažas, o mums įprastas posakis „ilgas laikas“ jiems buvo beprasmis.
Dienų kaita yra pradinė laiko suvokimo priežastis, tačiau diena gali būti ilga vasara ir trumpa žiema. Aristotelis manė, kad jei niekas nesikeičia, laikas sustoja, I. Niutonas laikėsi priešingos nuomonės ir skyrė santykinį, tariamą laiką nuo absoliutaus, tikrojo laiko, kuris savo esme neturi jokio ryšio su žmogaus patirtimi, A. Einšteinas įrodė, kad kuo greičiau objektas juda, tuo lėčiau jam eina laikas.
Psichologinis laikas gali lėkti arba slinkti, gali būti turiningas arba tuščias, jis gali žmogų „stumti“ arba paskui jį tenka „bėgti“. Vertinant laiką ir save galima orientuotis į praeitį, dabartį arba ateitį. Laiko tvarkymo įpročių tyrimai atskleidė, kad tie, kurie suvokia save kaip gebančius valdyti savo laiką sėkmingiau įveikdavo ir stresus.
Kiekvieno žmogaus patirtis sako, kad laikas yra savitas išteklius, kurį galima prilyginti pinigams. Tada laikas taupomas ir racionaliai panaudojamas. Kita vertus toks prilyginimas gali būti ir beprasmis, nes laiko, praleidžiamo su mylimais žmonėmis, niekas nebando sutaupyti.
Psichologinio laiko suskirstymas, padeda numatyti tikslą, geriau suvokti ką darysime su „sutaupytu“ laiku. Skirsime jį darbui ar dominančiai veiklai, įgyti naujiems įpročiams ar poilsiui?
Pirmuoju atveju laiko valdymas būtų veiksmai ir sprendimai, kuriais siekiama sumaniai paskirstyti ir naudingai panaudoti turimą darbo laiką užduotims atlikti. Taigi, laiko perskirstymas tikslas sparčiau atlikti užduotis ir galiausiai daugiau jų atlikti. Tačiau galima siekti greičiau jas atlikti, bet nedidinti užduočių kiekio, o „sutaupytą“ laiką skirti kam nors kitam – sportuoti, būti gamtoje, menui, saviugdai, skaityti šią knygą.
Kiek laiko turime? Prieš atsakant, reikia aiškiai įsivertinti, ko klausiama. Apie laiką pramogoms, būti su mylimaisiais ar skirtą profesinei veiklai?
Laiko valdymo specialistas L. Zaitvertas (Lothar Seiwert) siūlo nuosavo laiko „kapitalo“ apskaičiavimo būdą. Jį apskaičiuoti reikia iš planuojamo išeiti į pensiją laiko atimant esamą amžių. Gausime skaičių, kurį galima pažymėti A.
Darbo laiko kapitalas (DLK), likęs iki pensijos, būtų:
DLK = А x 1760 (220 darbo dienų per metus x 8 valandos ) = … valandų
Laisvo laiko, likusio iki pensijos, kapitalas (LLK) būtų
LLK(1)= А x 660 (220 darbo dienų x 3 valandos ) = … valandų + LLK (2)= А x 1740 (145 laisvadienų x 12 valandų ) = … valandų.
Sudėję DLK, LLK (1) ir LLK (2), gausime iki pensijos turimo laiko „kapitalą“.
Daug kas nustemba atradęs, kad laisvo laiko turės daugiau nei skiriamo darbui.
Daug kas vyresniame amžiuje sunerimsta atradęs, kad laiko turės tik keliasdešimt tūkstančių valandų. Daug kas apsidžiaugia, kad turės nemažą laisvalaikį. Daug kas susirūpina, kad gyvenimo laikas – tik keli šimtai tūkstančių valandų.
Sumanūs ir drąsūs žmonės pripažįsta, kad šiandien yra pirmoji jų likusio gyvenimo diena ir ryžtasi ją bei likusį laiką leisti protingai bei maloniai. Jie apsisprendžia tikslingai naudoti darbo laiką, skirti nors truputį laiko apmąstymams, netaupyti laiko meilei, šeimai ir draugystei, negailėti laiko sau, savo pomėgiams, o ypač savo sveikatai.
Visiems, tvarkantiems savo laiką svarbu prisiminti ekonomisto ir sociologo V. Pareto (Wilfried Fritz Pareto) pasiūlyta „Pareto principą“, kuris sako: „Paprastai 80 proc. laiko, skirto įvairioms antraeilėms problemoms spręsti, duoda tik 20 proc. rezultato, svarbaus siekiant galutinio tikslo, o 20 proc. laiko, skirto svarbioms problemoms, duoda 80 proc. naudos.“
Laiko inventorizavimo tikslas – išsiaiškinti, kas ir kokiais būdais švaisto laiką. Apibendrintas atsakymas žinomas iš anksto – laiką gaišina ydingas gyvenimo stilius. Jo požymiai: neaišku, kam išvis skiriamas laikas, neaišku, kokie svarbiausi tikslai ir kaip jų bus siekiama, lengvai sutinkama tvarkyti ne savo, o svetimus reikalus.
Pirmas žingsnis siekiant tobulinti laiko tvarkymą būtų iškart nuspręsti kodėl skaitote šį straipsnį ir kaip pasinaudosite tuo, ką sužinosite. Galima netgi sudaryti su pačiu savimi naujų idėjų naudojimo sutartį. Joje turėtų atsirasti atsakymai į klausimus: „Ko noriu pasiekti gyvenime? Ką dėl to padarysiu? Kada pradėsiu veikti? Kas mane parems? Kokie tikėtini sunkumai? Kaip save apgaudinėsiu, kad nevykdyčiau šios sutarties su savimi? Kada pirmą kartą įvertinsiu, kaip sekasi vykdyti sutartį?“
Dera skirti dėmesio ir kasdieninio laiko apskaitai, fiksuoti kiek trunka rytiniai ritualai, pusryčiai, naršymas internete, pokalbiai su bendradarbiais apie nieką (oro permainas, viršininko meilužes) ir arbatos gėrimai. Didelius tikslus lengviau pasiekia tie, kurie sumažina kasdieninį laiko švaistymą.
Įvertinant atsakymus praverstų prisiminti JAV rašytojo M. Tveno (Mark Twain) mintį: „Praradus tikslą, paprastai padvigubinamos pastangos.“
Pagal knygą „Sėkmės formulės“. Ji bus pristatoma Vilniaus knygų mugėje, vasario 27 ir 28 d. 16–17.30 val. prie „Alma litera“ stendo.
SUSITIKIME KNYGŲ MUGĖJE
Sėkmingas ar reikšmingas.Sėkmingas šiame pasaulyje ar reikšmingas kitame?
Agresyvus nežinantis, besipuikuojantis neišmanymu, rašo „Vienas išmintingas „dėdė” dar prieš šimtą metų apie „laiką” taip sakė – ” Visa, ką apie laiką yra sakiusi „mokslinė” filosofija, psichologija ir fizika – tai tariamas atsakymas į klausimą , kurio nereikėjo kelti: kas išties „yra” laikas”
Tam kuriam įdomu skaito Carlo Rovel pasaulinį betselerį „Laiko tvarka” (Tyto alba.)
Vietoje to, kad ką nors konkretaus pasakytum į Navaičio reklaminiame straipsnelyje, kaip supratau, straipsnelis yra ištraukos ar apibendrinimai iš Navaičio „Sėkmės formulės” knygos, dėstomą visokių „galimų laikų” temą, tik pasiūlei „pasisemti proto” iš Carlo Rovel pasaulinio betselerio „Laiko tvarka” (Tyto alba.).. Drįstu pagalvoti, kad prie Carlo Rovel pasaulinio betselerio „Laiko tvarka” (Tyto alba.).., apie Navaičio straipsnelyje paminėtą „psichologinį laiką ir jo apskaitą žinios pagilėtų” atidžiai pažiūrėjus tokius betselerius kaip „Simpsonai”, „Tvynpykso miestelis”…, Žiulio Verno ” Aplik pasaulį oro balionu”…
Beje, tavo komentare percituotas išmintingas „dėdė”, kaip ir Kantas, Aristotelis…. iki betselerių .. ” kurikų daaugti neturi jokių šansų”…
Prof. dr. Gediminas Navaitis straipsnelyje pagal savo knygą ” Sėkmės formulės” „sėkmingam” žmogaus pasakojimą apie „laiką” pradeda nuo klausimo „Į ką panašus laikas? Į lekiančią strėlę? Ar į beribį vandenyną?“.. Po to straipsnelyje papasakoja kaip kas laiką supranta, kaip laiką pagal fiziką mechaniškai „sumaterinus” galima jį matematiškai „apskaičiuoti”… Navaitis „sėkmingam” žmogui net gi sumąstė, manau, kad ne pats vienas, „psicholiginį laiką”.. Pagal Navaitį („sėkmingam žmogui”) – ” Psichologinio laiko suskirstymas, padeda numatyti tikslą, geriau suvokti ką darysime su „sutaupytu“ laiku…”
Prof. dr. Gediminas Navaitis net gi žino šiuolaikinį „Laiko valdymo” specialistą L. Zaitvertas (Lothar Seiwert), kuris „siūlo nuosavo laiko „kapitalo“ apskaičiavimo būdą…”..
Kas „galėjo pagalvoti”, kad negalintis „laiko pasukinti, pagreitinti..” pats ponas Dievas, dirbtinio „intelekto”, virtualios „realybės” XXI amžius „suteiks galimybę” „laiko valdymo specialistui” L. Zaitvertui (Lothar Seiwert) su laiku „perspjauti” ir patį poną Dievą..
Paskaičius Navaičio straipsnį, straipsnelyje suradus tik į ką laikas „gali būti panašus”, kaip kas laiką suprantą, kaip pasinaudojant laiko sąvoka žmonės tvarko savo gyvenimą, planuoja, orientuojasi „laike” ir t.t., Navaitis net ir pasitelkęs „laiko valdymo specialistą” L. Zaitvertą (Lothar Seiwert) straipsnelyje neduoda laiko apibrėžimo.., „nesėkmingam” žmogui kilo noras diletantiškai komentare taip pat „pasamprotauti” apie „laiką”, su išankstiniu „laiko specialistų” atsiprašymu už ne moksliškumą..
Neteko girdėti argumentuotų paneigimų, kad pirmieji žinomi „laikrodžiai” yra ne Babilono Saulės „laikrodis”, Egipto vandens „laikrodis”, todėl peršasi vienintelė išvada, kad ir laiko „supratimą” Vakarai kažkuriame „istoriniame periode pasiskolino” iš Babilono, Egipto…
Vienas išmintingas „dėdė” dar prieš šimtą metų apie „laiką” taip sakė – ” Visa, ką apie laiką yra sakiusi „mokslinė” filosofija, psichologija ir fizika – tai tariamas atsakymas į klausimą , kurio nereikėjo kelti: kas išties „yra” laikas..
Savo straipsnelyje iš savo „Sėkmės formulių” Navaitis, panaudodamas „laiko” sąvoką, parašinėjo apie daug, bet nieko apie patį „laiką”, nes tai yra neįmanoma… Ką ir įrodo paminėto „dėdės” laiko apibūdinimas…
taip kad „laikas” tėra simbolis leidžiantis šiuolaikiniam žmogui orientuotis pasaulyje(Antikos žmogui egzistavo tik jį supantis matomas pasaulis, matoma dabartis..), suvokti save savo gyvenimo tėkmėje, suvokti žmogų pasaulį, jo nuolatinį kitimą… Padaryti pasaulį „tapusiu”, pasitelkus laiko sąvoką, atrasti fizikinius dėsnius.. Laiko sąvoka leido, kitoms kultūroms nebūdingą, Vakarų kultūros supratimą „praeitis, dabartis, ateitis”, istorijos mechaninį skirstymą antika, viduramžiai, dabartis…
Taip kad „sėkmingiems” žmonėms, kad „būti dar sėkmingesniais”, belieka palinkėti žmogaus gyvenimą ir su juo susijusius dalykus vadinti tik savais vardais..
Navaičio – „Pirmas žingsnis siekiant tobulinti laiko tvarkymą…sudaryti su pačiu savimi naujų idėjų naudojimo sutartį. Joje turėtų atsirasti atsakymai į klausimus: „Ko noriu pasiekti gyvenime? Ką dėl to padarysiu? Kada pradėsiu veikti? Kas mane parems? Kokie tikėtini sunkumai? Kaip save apgaudinėsiu, kad nevykdyčiau šios sutarties su savimi? Kada pirmą kartą įvertinsiu, kaip sekasi vykdyti sutartį?“.. – yra laiko, idėjų, atsakymų į klausimus.. „sėkmės vinigretas”, kuriame „laikas” yra „vinigretui” visiškai nederantis „ingredientas”…
Navaičiui pasisekė – jis jau turi nuolat jį kritikuojantį. Sveikinu su pripažinimu.
Gerai, kad priminė knygų mugę. Ten visada (o ypač paskutinę mugės dieną) galima pigiau knygų gauti.
Geras straipsnis. Gera knyga. Skaitau ir džiaugiuosi.