Jau yra gausybė atvejų, kuomet Lietuvos sisteminėse medijose pastaruoju metu kiek tendencingai nušviečiama geopolitinė situacija. Tai ne vien Ukrainos reikalai, tai – planetos geopolitikos reikalai. Putinizmas bando kartoti 1938-1939 metų istorijos klaidas – Miuncheno suokalbį, Gleiwitz provokaciją. Vakarai šį pavojų jau atpažino, kaip egzistencinį-civilizacinį pavojų. Jie pasirengę duoti adekvatų atkirtį. Apie tai liudija paskutinioji A. Blinkeno kalba, prieš kelias dienas pasakyta Berlyne. Kalbos vertimą apdairiai ir laiku publikavo portalas „Pozicija.org“.
Toji JAV hierarchijoje antrojo pareigūno kalba yra žyminis įvykis, kuris savo patosu, moraline jėga ir geopolitine reikšme primena „Atlanto chartiją“. Pastaroji paskelbta 1941 m. rugpjūčio 14 d. Tai buvo V. Čerčilio ir T. Ruzvelto susitikimo sąjungininkų karo laive bendras pareiškimas dėl laisvės ir civilizacijos vertybių gynimo, dėl susitarimo kariauti iki visiško agresorės – nacistinės Vokietijos – sutriuškinimo.
Kur Blinkeno žyminės kalbos kuo detaliausias aptarimas ir giluminė refleksija Lietuvos medijose? Kas vyksta Lietuvos medijose? Žinoma, jose nėra atvirai meluojama, bet medijos tendencingai nutyli dalį informacijos, interpretuoja savaip. Pasak lietuviškų medijų, taip, yra toks Antanas (Antony), važinėja kažkur, susitikinėja, šneka kažką….
Vakarų staigus ir ryžtingas susitelkimas ginti Ukrainą, o tuo pačiu ir civilizacines vertybes, šiek tiek maskuojamas, silpninamas. Tarp eilučių peršama mintis apie „vakarų išdavystę“ ,esą, Ukraina gali būti parduota, išduota ir užpulta, esą pasireiškia didelis pavojus Lietuvai. Pati klastingiausia dezinformacija yra veikimas pagal Gebelsą: 95 proc. tiesos, 4 proc. nutylėjimo ir 1 proc. subtiliai parinkto melo.
Žinutė labai paprasta: „sėdėkite tyliai, nesišiauškite prieš valdžią, juk matote – esame karo išvakarėse“
Tik Aukščiausiasis žino visą tiesą, visgi aš esu įsitikinęs, kad minėta specifinė Lietuvos sisteminių medijų laikysena geopolitinių įtampų nušvietimo klausimu yra neatsitiktinė. Panašu, siekiama laikyti Lietuvos žmones dalinėje baimėje, įtampoje. Šitaip bent iš dalies būtų užkardomas visuomenėje sparčiai augantis socialinis protestas ir atviras nepasitenkinimas Lietuvos valdžia, masinė panieka jai.
Žinutė labai paprasta: „sėdėkite tyliai, nesišiauškite prieš valdžią, juk matote – esame karo išvakarėse“. Bandymas savo visuomenes gąsdinti išorės priešais – visų degraduojančių ir civilizaciškai nepilnaverčių valdžių senas triukas. Tik tas triukas nelabai geras, jis prie tiesos ir gerovės paprastai neveda.
Neneigiu realių pavojų Ukrainai ir Baltijos šalims, bet įžvelgiu tendencingą informacijos pateikimą, „smegenų plovimą“. Dar vienas įrodymas, jog nepriklausomų medijų Lietuvoje jau seniai neturime.
Teisingas ir geras, savalaikis komentaras, bet labai abejoju ar „jie yra pasiruošę duoti adekvatų atkirtį”. Tai daugiau susirūpinimas, kas yra kartojama jau daug metų ir kas skatina banditėlį Putiną eiti vis toliau ir toliau. Jei būtų anksčiau ne vien kalbama apie susirūpinimą, o veikiama konkrečiau ir skaudžiau Putinui, tai šiandien mes neturėtume tokios padėties Europoje. Vien pats faktas, kad toks diktatorius Putinas šiandien, 21 amž. viešai taip drįsta kalbėti, grąsinti ir grobti kaimynų žemes yra siaubingas ir sveiku protu nesuvokiamas. Netoli nuėjome nuo 1939 m., o sakoma kad gyvename jau 21 amž., modernių technologijų, modernių visuomenių amž. Kažkaip nedera. O ką reiškia p. Baideno paskutinis pasisakymas dėl smulkaus, nedidelio įsiveržimo ar karo su Ukraina? Ar tai nenubraukia to, ką Blinkenas kalbėjo Berlyno akademijoje? Ar tai nėra nuraminimas Putino ir netiesioginis paskatinimas jam veikti? Manau, kad taip. Viso to rezultatų, manau, nereiks ilgai laukti. Vakarų valstybių vadovų neryžtingumas žlugdo visą vakarų civilizaciją.