Griūnant sovietų Sąjungai, buvo išplitęs gatvės žaidimas, rusiškai vadinamas „napiorstki“. Mūsiškai galima būtų išversti į „antpirščius“.
Žaidimas paremtas žaidimo vadovo rankų miklumu ir sukčiavimu. Žaidžiama iš pinigų.
Pradžioje potencialiai aukai sudaroma iliuzija, kad jis laimi nemenkas sumas, tačiau finalas toks, kad jis netenka visko, įskaitant pirminį statymą. Jei apmulkinta auka pradeda garsiai ieškoti teisybės, netikėtai išnyra pora skustagalvių kibiro dydžio veidais. Diskusija dėl žaidimo rezultatų pasibaigia taip pat staiga, kaip ir prasidėjo…
Panašu, kad dabarties Lietuvoje žaismingą atnpirštininko vaidmenį prisiėmė visų mūsų mylimas Premjeras S. Skvernelis. Negalite patikėti?
Ir aš negaliu. Deja, žmogus, kuris nenori pripažinti akivaizdžios faktinės realybės, yra sunkus psichinis ligonis. Mielieji, pasistenkime tokiais nebūti, nes tokiais ir nesame.
Pedagogų profsąjunga, jos vadas E. Milešinas agentūrai BNS teigia: „Vyriausybė yra suteikusi įgaliojimus LR ŠMM pasirašyti Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį 2017 m. spalio 25 d.“.
Kelios profsąjungos, įskaitant aukštųjų mokyklų profsąjungą LAMPSS, kurios valdymo organams priklausau ir aš, sudarė konsorciumą ir ilgą laiką derėjosi, nuolat važinėjo į darbinius susitikimus ministerijoje, kapojosi dėl kiekvienos eilutės, nuolat konsultavosi su savo nariais, atsiskaitydavo jiems elektroniniuose aplinkraščiuose ir susitikimuose apie pasiektus tarpinius rezultatus. Derybų eiga daugelis eilinių profsąjungiečių nuoširdžiai domėjosi. Džiūgavo, kad pavyko išsikovoti nemažai nuolaidų.
Bet še tau, boba, devintinės…. Vyriausybės pažadų ir įsipareigojimų sulaužymo skandalo akivaizdoje Premjeras oficialiai pareiškė: „Vyriausybės įgaliojimai pasirašyti sutartį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai nebuvo suteikti“. Ginčas kyla dėl maždaug 62 mln. eurų, kurių valdžia neturi, tiksliau – nebenori turėti.
Ministerija derėjosi, neturėdama Vyriausybės įgaliojimų?
Nesąmonė. Joks ministras nedrįstų taip pasielgti, joks profsąjungų lyderis nebūtų sėdęs tokiomis aplinkybėmis prie derybų stalo. Kur šuo pakastas?
Prezidentas G. Nausėda pažadėjo didinti pensijas. Nieko neištesėsi visai, bus gėda prieš žmones, prieš bobutę, su kuria viešai glėbesčiavosi rinkimų kampanijos metu, pagaliau prieš tėvą bus gėda.
S. Skvernelis, panašu, yra politikas be principų, be pažadų laikymosi moralės, tiesiog norintis bet kokia kaina išlikti poste. Net sunkiai sirgdamas. Net dėl to darydamas įkaitais visą valstybę, jos žmones, pagaliau įkeisdamas ir savo šeimą, vaikus. O ir diagnozė, atsiprašau, ne katarakta ir ne hemorojus… Su limfomos diagnoze privalu tiesiu taikymu pas daktarus, pas žmoną, pas vaikus.
Formaliai Mūsų Premjeras yra Prezidento dekretu ilgam išleistas „ant biuletenio“. Vietoje jo yra laikinai eiti pareigas yra paskirtas kitas Vyriausybės narys – Ž. Vaičiūnas. Čia taip yra de jure. De facto gi Premjeras vykdo labai intensyvią darbotvarkę, visur dalyvauja, dalina interviu, apie tai viešinama.
Bandau įsivaizduoti, kaip reziduojantys užsienio šalių – draugiškų ir nelabai – diplomatai dėl to kraipo galvas, stebisi. Kažkas galbūt netgi mėgins tokia situacija pasinaudoti. Ir tatai vyksta realios geopolitinės įtampos sąlygomis.
Net ir ne teisininkui, ne politologui aišku, kad šalies Vyriausybėje yra padarytas akivaizdus teisinis jovalas – dviprasmiška dvivaldystė. Bet kas dabar užsimanęs galės teisiškai ginčyti bet kurį Vyriausybės nutarimą ar potvarkį. Tik turėk išteklių ir atkaklumo.
Pamatys Vaičiūno parašą, sakys bet juk Premjeras tuo metu aktyviai dirbo? Pamatys Skvernelio parašą, sakys, stop, bet juk buvo Prezidento dekretas dėl jo nedarbingumo ir pavadavimo…
Mums nesuprasti, kodėl humanistas G. Nausėda sunkiai sergančių premjeru kankina visą Lietuvą, kodėl patį S. Skverelį kankina. Uždėk blizgantį ordiną, padėkok viešai ir paleisk pas daktarus, pas žmoną….
Kas paneigs, kad čia ne antpirštininko moralė?
Klokite argumentus ant stalo, bet panašu, kad jų neturite. Tik kol kas nesinori antpirštininko sąvokos vartoti daugiskaita. Norisi tikėti mūsų Prezidentu, norisi apgauti save, kad tik dėl politinio nepatyrimo visa tai, kad antpirštininkas kol kas tik vienas.
Ak, kaip visiems norisi bimbinėti ir išplėšti iš valstybės biudžeto kuo daugiau „sviesto ant savo duonos”! kartais norisi, kad visas mokslas taptų neprivalomas, o privatus, kad atsirastų natūrali atranka, gal tada išsimokslinimas būtų vertinamas ir menkystoms dėstytojams ir mokytojams nereikėtų dalinti mūsų visų pinigų iš biudžeto!
Dabar gi, išmokiname savo visuomeniniais pinigais, o tie išmokinti drožia š svetimas šalis parduoti iš mūsų gautų žinių ir savo darbo rankų!
Vadinama jums suprantma natūrali atranka mokymosi galimybėje, yra ne kas kito kaip suskirstymas kurio pagrindu Tauta bus pražudyta.Juk net Sodra jau paskelbė kad tik 30 procentų gyventojų gali išgyvent.Likusieji UBAGAI.Tai pagal Jūsų požiūrį likusius reik dujų kameron??
Taip, Profesoriaus G. Merkio mintys apie antpirščių žaidimą aktualios. Kiekvienam bent mažiausios vadybinės patirties turinčiam žmogui ši situacija kelia nerimą. Jei nedidelėje įmonėje ar mokyklėlėje susidarytų tokia situacija, kad turintis nedarbingumo dokumentą vadovas nepaisytų šio dokumento teisinės svarbos, jam paprasčiausiai jį anuliuotų. Tai, jeigu mažame kolektyve kiltų nesklandumų dėl dvivaldystės, tai ką kalbėti apie valstybę? Betrūksta, kad būtų pasakyta, jog tai ne mūsų reikalas, kaip valdoma valstybė ir kad yra persekiojamas sergantis žmogus.
Antra, visi, kam teko lemtis išgyventi vėžio terapiją, supranta ir užjaučia premjerą. Kyla natūralus klausimas: kas vyksta? Jei paprastam mirtingajam po onkologinių susirgimų gydymo procedūrų paprasčiausiai trūksta jėgų, tai apie premjerą to nepasakysi. Ir duok Dieve jam jėgų. Vis tik kyla klausimas, kas atsakys už premjero replikas apie neįgaliotą derėtis (supraskite, savivaliaujančią) ministeriją. Premjeras juk turi biuletenį.Tačiau, kai vyko derybos, ministerijai vadovavo ir S. Skvernelio vyriausybės G taškas (tikrai nenoriu nieko įžeisti, mokausi postmodernistinės drąsos iš pono Ivaškevičiaus, gal gausiu apdovanojimą) – ponia J. Petrauskienė. Primo nuostata apie ministerijos įgaliojimų deryboms neturėjimą rodo, kad mūsų Martelė, Primo žodžiais tariant, pakankami nebendravo ne tik su sutuoktiniu, bet ir su savo pavaldiniais. Kokius tada ten tiurli-murli jie darė, kad profsąjungos tai suprato kaip derybas? Gal laikas grįžti Martelei iš savo OECD aukštumų ir atsakyti į kylančius klausimus. Ir apskritai, kiek dar tų G taškų reikės ant savo kupros iškentėti (Alytus jau susipažino su kitu G tašku – Tamašuniene) ir išleisti į OECD?
Valstybė ne firma ir ne kontora.Valstybėje dvėselienos nušaunamos ir prie valdymo neturi būt prileidžiamos, Tokio brudo kaip Skvernelis Valstybėje iki kelių. YRA kam pakeist.
Pagarbos už darbą po mirties.