Turėtume sveikinti kovą su mobingo apraiškomis Lietuvos darbo organizacijose ir juolab gydymo įstaigose, deja…
Gerbiamas A. Veryga ne nuo to pradeda. Akivaizdu, kad jam ir visai ministerijai stinga elementariausių teisinių ir administracinių žinių.
Ministras ir Seimo narys net nežino, kad „mobingo“ arba jo atitikmens sąvokos šiandien nėra jokiame LR teisės akte. Nei LR Baudžiamajame kodekse, nei Administraciniame kodekse, nei Darbo kodekse, niekur nėra. Ar ši teisinė aplinkybė svarbi? Tikrai taip.
Jei byla (baudžiamoji, administracinė ar civilinė, netgi konstitucinė) nueina į teismus, teisėjai privalo iš galiojančių teisės aktų suvokti apie ką, apie kokią veiką ar pažeidimą kalbama. Nagrinėti veiką, atpažinti ir konstatuoti nusižengimą, skirti sankciją už jį galima tik už tokį pažeidimą, kuris yra įvardintas teisės aktuose, yra išskleisti jo konkretūs požymiai. Pavyzdžiui, brakonieriavimas, šuns vedžiojimas ir, atsiprašau, išmatų nesurinkimas viešame parke, valstybinės vėliavos neiškėlimas švenčių metu, greičio viršijimas, slapta vagystė, vagystė su įsilaužimu, atvira vagystė, plėšimas, išžaginimas ir t.t.
Jei veika neįvardinta teisės aktuose, ji teisinėje sąmonėje neegzistuoja ir dėl to toks veikos negalima teisiškai vertinti, priimti adekvatų procesinį sprendimą ir įvykdyti teisingumą. Bendražmogiškos moralės, profesinės etikos ir etiketo požiūriu galima vertinti, o vertinti teisiškai ir siekti teisingumo neįmanoma. Na nebent konkretų mobingo atveją būtų galima pritempti prie psichologinio teroro ar seksualinio priekabiavimo, kas daugeliu atveju būtų neįmanoma visai ar labai komplikuota. Taigi, pirmiausiai reikia mobingo sąvoką sklandžiai, susitarimo būdu, išversti į valstybinę kalbą ir integruoti į LR teisės sistemą, teisės aktus. Tad kol nėra viso šito, kalbos apie mobingo prevenciją yra eilinis A. Verygos „piaras“ ir valdymo nekompetencija.
Visokie atsiprašant „teisinykai“, aukštakakčiai ekspertai, kaip antai davuliai, bagdnanskiai… ne taip seniai sušlamštė mokesčių mokėtojų lėšomis išmokėtus sultingus honorarus ir įteikė Seimui naujojo Darbo kodekso projektą, kurį įstatymų leidėjas patvirtino.
Netgi šiame specializuotame teisės akte apie mobingą nėra nei žodžio. Kodėl nėra?
Todėl, kad darbo žmogus niekam nerūpėjo ir dabar nerūpi. Viena iš modernios valstybės misijų yra santykių tarp darbuotojų ir darbdavių sureguliavimas, ypatingai turint galvoje, kad būtent samdomas darbuotojas yra silpnoji potencialaus konflikto pusė. Visi – ir aukštakakčiai ekspertai, ir visos valdžios galvojo vien tik apie investuotojų bei vietos darbdavių interesus. Ir Jūs manote, kad Lietuvoje veikia moderni valstybė? Manykite sau toliau.
Yra dar vienas keblus momentas. Tikėtina, A. Veryga po jauno traumatologo suicido visai nuoširdžiai norėjo pažaboti medicininių vadų ir vadukų siautėjimą, personalo engimą? Deja, A. Veryga bandė ir tebebando įteisinti anoniminius skundus. Iš sovietijos ir nacizmo istorijos gerai žinome, koks tai klaikus dalykas. Užtekdavo parašyti „anonimkę“ į NKVD ir žiūrėk jau veda profesorių, gamyklos inžinierių ar aukštą karininką su antrankiais… „Anonimkių“ įteisinimas 21 a. ES šalyje – tarsi inkvizicijos ir raganų deginimo sugražinimas.
Kitas žingsnis, kurį bando daryti SAM, panašu. yra teisingas – keisti sveikatos įstaigų, ypač didžiųjų – valdymo organus ir valdymo modelį. Tikrai privalu įvesti kontrolę direktorių ir administracijos atžvilgiu, įtraukti į kolektyvinius valdymo organus padorius ir realius įgaliojimus turinčius žmones, kurie nuo administracijos niekaip nepriklauso.
Deja, kol mobingo sąvokos nėra LR teisyne, vis vien nieko gero nebus. Aš asmeniškai bandžiau apie mobingo „įteisinimą“ kalbėti bent su keliais Seimo nariais. Turiu galvoje profsąjungų mylėtojus – V. Baką ir T. Tomiliną. Myli abu profsąjungas, bendrauja nepasikėlę, išklauso, tik mobingo užkardymo klausimu šita meilė kol kas bevaisė, bergždžia, kaip liausis sako. O paprasti žmonės, darbo samdiniai išmintingų sprendimų seniai laukia.
A. Veryga yra įtakingas LR Vyriausybės narys, turintis politinių lyderių S. Skvernelio ir R. Karbauskio bei visos frakcijos pasitikėjimą. Galėtų mostelti iš peties ir pasiūlyti spręsti mobingo problema iš peties, visos šalies mastu. O juk mobingas destruktyviai paveikia psichinę sveikatą, o ilgainiui ir visą žmogaus sveikatą sveikatą – širdį, imunitetą ir t.t. Ministras-psichiatras su daktaro laipsniu visa tai tikrai žino, Deja, kaip matome, beviltiškai užsidarė savo žinybiniame narvelyje.
Tik pagalvokite, jei dėl psichologinio teroro darbe žudosi gydytojas traumatologas – puikiai išsilavinęs elitinės profesijos atstovas – tai dalis degradavusių darbdavių ir jų statytinių gali su eiliniais samdiniais išdarinėti ką tik nori. Juk darbuotojas gali ir su lengva protine negalia pasitaikyti, šiaip žmogelis, nežinantis savo teisių arba neturintis lėšų advokatams, gali pasitaikyti. Tokių dauguma. Tokie net į Girulius neturi vasarą su šeima už ką nuvažiuoti. Į Tenerifę ir Balį jie vyks nebent kitame gyvenime. Ir padorų advokatą ginčo su darbdaviu akivaizdoje jie nusisamdys tik po reinkarnacijos.
Prieš siautėjantį darbdavį jie yra bejėgiai, o Lietuvos valdžia leidžia samdinius laikyti vergų barake. Žmonėms pasiseka, jei darbdavys kultūringas, tvirtus humanistinės pasaulėžiūros pagrindus susiformavęs. Nepatikėsite, bet tokį ne vieną asmeniškai pažįstu.
Kaip ten bebūtų, samdomi darbuotojai 21 a. ES valstybėje neturi būti loterijos įkaitais. Pasak mūsų valdžios, jokio mobingo nėra, neegzistuoja jis Marijos žemėje, tad neieškokite, ko nepametę Lietuvos valstybė nėra moderni valstybė, ji savo prievolių tinkamai neatlieka. .
