Ne koks mulkis, o būtent Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis teigia štai ką: „Rusijos pajėgos prie Ukrainos yra didžiausia karinės galios koncentracija Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, o bandymai keisti jėgų balansą žemyne yra pavojingesni, nei Sovietų Sąjungos laikais” citatos pabaiga.
Viešais duomenimis prie Ukrainos sienų Rusija šiuo metu sutelkusi apie 100 tūkst. ar truputį daugiau karių. Tikrai nemažai. Visgi net padorus abiturientas, besidomintis XX a. istorija, žino, kad 1968 m. buvo malšinamas „Prahos pavasario” sukilimas. Į tuometinę Čekoslovakiją (ČSSR) įsiveržė „Varšuvos sutarties” šalių – SSRS, VDR, Bulgarijos ir Lenkijos – jungtinė kariuomenė. Pagrindinė invazijos smogiamoji jėga buvo sovietai, sąjungininkės-satelitės dalyvavo dėl gražesnio vaizdo.
Iš viso į ČSSR įsiveržė 24 divizijos. Tų laikų divizija – 12-16 tūkst. karių. Tarkime, 14000 karių kart 24 divizijos lygu 336000 karių. Atviruose dabartiniuose rusų šaltiniuose taip ir nurodoma: „ į ČSSR įvesta virš 300 tūkst. karių bei 7 tūkst. tankų.
Vakarų šaltiniai nurodo žymiai didesnį skaičių Varšuvos pakto karių-interventų, beje, ginkluotų naujaisiais tuometiniais ginklais. Konkrečiai nurodoma 650 tūkst. kariškių, pasiųstų į ČSSR gelbėti „socializmo iškovojimų”.
Neseniai teko matyti laidą geopolitine tematika, kur informuotas ekspertas minėjo, kad Čekoslovakijos problemai spręsti anuomet buvo sutelkta ir įvesta apie 2-2,5 (!) mln. kariškių. Didelio prieštaravimo tarp skaičių nėra. Minėtus 650 tūkst. kariškių spėjo įvesti į ČSSR, kiti daliniai buvo sutelkti prie valstybinės sienos ir laukė ženklo. Atleiskite, nuorodos į minėtą laidą neįdėsiu.
Klausimas savo intriga pranokstantis J. Jankevičiaus „Klausimėlio” laidą. Ko vertas LR ambasadorius prie NATO D. Matulionis? Juk akivaizdu, kad veikėjas visiškai nesigaudo naujausioje karo ir geopolitikos istorijoje. Ambasadoriui 100 tūkst. karių yra daugiau už 650 tūkst. ar net 2 milijonus?
Ką dar yra prianalizavęs ir prišnekėjęs mūsų ambasadorius prie NATO? Ko mes nežinome? Ką apie mūsų ambasadorių ir jo žinutes bei „analizus” gali pagalvoti mūsų partneriai NATO būstinėje? Ko verta Lietuvos valdžia, pasiuntusi tokį ambasadorių „gramatiejų” į mūsų valstybei ypatingai svarbią instituciją, į tokias atsakingas pareigas? Kodėl didžiausia Lietuvos medija – „DELFI” niekaip nefiltruoja pranešimų ir laisvai praleidžia viešumon akivaizdžią nekompetenciją ir nesąmonę?
D. Matulionis neeilinė persona. Buvo kancleriu A. Kubiliaus vyriausybėje, patarinėjo Premjerui S. Skverneliui tarptautiniais (!) reikalais, buvo ambasadoriumi Vokietijoje ir kitur. Žurnalo „Veidas” rinkimuose dar 2011 m. paskelbtas metų valstybės tarnautoju. Nuo 2020 m. Deividas LR pasiuntinys prie NATO. Kokio laipsnio yra D. Matulionio nusišnekėjimas? Čia tas pats, jei chirurgas prostatą supainiotų su blužnimi ar skydliauke…
Lietuvoje geri trys dešimtmečiai plinta vis stiprėjanti ydinga tendencija. Tai – neslepiama panieka giliam humanitariniam išsilavinimui, kurio vienas kertinių akmenų yra istorijos išmanymas. Tikslieji mokslai, ekonomika, teisė – valio, vis kita – balastas ir š…. Tokios politikos pasekmės baisios, o vienas iš jos deformuotų veidų – minėtas, atsiprašant, ambasadorius D.M.
Be abejo, grėsmė, iškilusi Ukrainai, yra didelė ir visai reali. Niekam nekyla abejonių, kad didžioji dauguma Lietuvos žmonių palaiko būtent suverenią Ukrainą, pergyvena dėl jos saugumo. Juk mes 2014-2015 m. net rinkliavas rinkome, autotraukinius broliams ukrainiečiams siuntėme.
Aš – tremtinių vaikas ir politinių kalinių giminės atstovas – dar sovietiniais laikais žinojau apie „golodomorą”. Saviškiai pasakojo, kaip Stalino GULAGE susitelkę lietuvių ir ukrainiečių tautybės politiniai kaliniai atstovėdavo prieš kriminalinius nusikaltėlius – „urkas”. Pasakojo tas, kuris tą kovą pats atstovėjo ir mirė jau Nepriklausomoje Lietuvoje.
Pastaruoju metu tenka stebėti gausybę atvejų, kuomet Lietuvos sisteminėse medijose kiek tendencingai nušviečiama geopolitinė situacija. Tai ne vien Ukrainos reikalai, tai – planetos geopolitikos reikalai. Putinizmas bando kartoti 1938-1939 metų istorijos klaidas – Miuncheno suokalbį, Gleiwitz ir Mainila provokacijas. Vakarai šį pavojų jau atpažino, kaip egzistencinį-civilizacinį pavojų. Jie pasirengę duoti adekvatų atkirtį.
Apie tai liudija paskutinioji A. Blinkeno kalba, prieš kelias dienas pasakyta Berlyne. Kalbos vertimą apdairiai ir laiku publikavo portalas „Pozicija.org” pavadinimu „JAV valstybės sekretorius Anthony Blinken: Rusijos agresijos žmogiškoji kaina bus daug kartų didesnė, nei matėme iki šiol„.
Toji JAV hierarchijoje antrojo pareigūno kalba yra žyminis įvykis, kuris savo patosu, moraline jėga ir geopolitine reikšme primena „Atlanto chartiją”. Pastaroji paskelbta 1941 m. rugpjūčio 14 d. Tai buvo V. Čerčilio ir T. Ruzvelto susitikimo sąjungininkų karo laive bendras pareiškimas dėl laisvės ir civilizacijos vertybių gynimo, dėl susitarimo kariauti iki visiško agresorės – nacistinės Vokietijos – sutriuškinimo.
Minėtos Blinkeno kalbos geopolitinį svorį galbūt dar galima sulyginti su Dž. Kenedžio kalba, pasakyta 1963 m. sovietų Berlyne. Tuometinis JAV prezidentas atskrido lėktuvu į sovietų blokuojama ir dusinamą Vakarų Berlyną ir ištarė savo žymiąją frazę: „Ich bin ein Berliner„ (=”Aš esu berlynietis” )
Kur A. Blinkeno žyminės kalbos kuo detaliausias aptarimas ir giluminė refleksija Lietuvos medijose? Kas vyksta Lietuvos medijose? Žinoma, jose nėra atvirai ir sistemingai meluojama, bet medijos tendencingai nutyli dalį informacijos, interpretuoja savaip. Praleidžia visokių D. Matulionių patetiką ir dezinformaciją. Pasak lietuviškų medijų, taip, yra toks Antanas (Antony), važinėja kažkur, susitikinėja, šneka kažką….
Vakarų staigus ir ryžtingas susitelkimas ginti Ukrainą, o tuo pačiu ir civilizacines vertybes, Lietuvoje šiek tiek maskuojamas, silpninamas. Tarp eilučių peršama mintis apie „vakarų išdavystę” ,esą, Ukraina gali būti parduota, išduota ir užpulta, esą pasireiškia didelis pavojus Lietuvai. Pati klastingiausia dezinformacija yra veikimas pagal Gebelsą: 95 proc. tiesos, 4 proc. nutylėjimo ir 1 proc. subtiliai parinkto melo.
Tik Aukščiausiasis žino visą tiesą, visgi aš esu įsitikinęs, kad minėta specifinė Lietuvos sisteminių medijų laikysena geopolitinių įtampų nušvietimo klausimu yra neatsitiktinė. Panašu, siekiama laikyti Lietuvos žmones dalinėje baimėje, įtampoje. Šitaip bent iš dalies būtų užkardomas visuomenėje sparčiai augantis socialinis protestas ir atviras nepasitenkinimas Lietuvos valdžia, masinė panieka jai.
Artėjant vasario 16 šventei ir galimam socialinių protestų protrūkiui siunčiam labai paprasta žinutė: „sėdėkite tyliai, nesišiauškite prieš valdžią, juk matote – esame karo išvakarėse”. Bandymas savo visuomenes gąsdinti išorės priešais – visų degraduojančių ir civilizaciškai nepilnaverčių valdžių senas triukas. Tik tas triukas nelabai geras, jis prie tiesos ir gerovės paprastai neveda. Neneigiu realių pavojų Ukrainai ir Baltijos šalims, bet įžvelgiu tendencingą informacijos pateikimą, „smegenų plovimą”. Dar vienas įrodymas, jog nepriklausomų medijų Lietuvoje jau seniai neturime.
Po A. Blinkeno žyminės kalbos nuo žodžių pereita prie veiksmų. Į Ukrainą britai ir amerikiečiai pastarosiomis dienomis atskraidino tūkstančius modernių ginklų – nešiojamų raketinių įrenginių, skirtų tankams ir koviniams lėktuvams bei sraigtasparniams naikinti. Ukraina staiga patapo realiai apginama. Ukrainiečiai ir taip būtų mirtinai priešinęsi, bet dabar jie jau gali rusų tankų kolonas, desanto lėktuvus akimirksniu paversti degėsiais ir masinėmis kapavietėmis. Tikros plataus masto rusų invazijos į Ukrainą jau nebebus. Dabar „manatkes” susirinks ne NATO, bet putinistai.
Žinoma, Vokietija uždraudė britų lėktuvams su ginkluote į Ukrainą per savo teritoriją. Britai turėjo daryti skrydžio lanką per Daniją ir Lenkiją. Taip pat ir E. Makronas nuolat kliedi apie saugią erdvę nuo Lisabonos ir Vladivostoko, apie Ukrainai ir Europai pražūtingus „Minsko susitarimus”. Žemyninėje Europoje neretai viršų ima ydinga geopolitinė doktrina „Putin verstehen”.
Anglosaksai irgi velnių priėdę. Juk iš ten ateina genderizmas, žaliasis radikalizmas, leftizmas, atsivėrimas migrantams taip pat ir referendumai, jog nebereikia policijos ir kt. nesąmonės. Visgi Europos ir vakarų civilizacijos likučius šiuo metu realiai gina tik anglosaksai, tik jie. Ir, žinoma, patys ukrainiečiai. Po žyminės A. Blinkeno kalbos, po moderniausių ginklų masinio siuntimo užpultai Ukrainai, Lietuvos žmonės praleido proga apipilti Britų, JAV ir Ukrainiečių ambasadas gėlėmis ir palaikymo mitingais.
Dar ir dabar tą nevėlu padaryti. Tik vietoje to kol kas smegenų plovimas ir demagogija.
„Europos ir vakarų civilizacijos likučius šiuo metu realiai gina tik anglosaksai, tik jie. Ir, žinoma, patys ukrainiečiai”.
APGAILĖTINAS PASAULINĖS SITUACIJOS SUVOKIMAS. Kaip ir Blinkino kalba apie nieką. Jų klausia vieno, jie atsako – kita. Ausų kištukų neišsiėmė?
Ir kiek jau galima dergti laikus, kai gavote išsilavinimą bei mokslinius laipsnius? Praeitis – tai jau istorija, ir reikia į ją žvelgti ramiai ir atsakingai. Kad neprisidirbtume ateityje. Kadangi nežiūrėjome ramiai ir atsakingai (net šiame rašinėlyje snapliai dėl praeities), stovime ant III pasaulinio karo slenksčio. Ir tokių istorikų dėka. Pasirodo, tik socializmas yra pridaręs pasauliui bėdų, o kapitalizmas – baltas ir pūkuotas. Aktyviai finansais rėmęs Hitlerį per Skandinavijos bankus, kūręs jam karinę techniką (Škoda) ir t.t. it pan. Beje, Hitlerio pusėje buvo ir „Šventasis” sostas, ar istorikai to nežino? O jei žino, tai ko nerašo? kaip ir daug ko kita, kas yra tiesa.
Sutinku tik su vienu dalyku, kad dabar demagogija ir melas lenkia net Gebelsą, ypač kalbant apie Rusiją.
Nuolat akis badantis sisteminių medijų koordinuotas valdomumas ir angažuotumas tarnauti vienai klikai, net aukojant savo misiją, nuteikia bjauriau, nei ambasadoriaus neišprusimas ir garbės troškimas. Kas iš to išeina, kai šios tendencijos susijungia? Vaizdžiai matyti nekaltame reportaže, rodytame iš Vokietijos archyvų: LTV kadruose stambiu planu tuometinis Lietuvos ambasadorius Vokietijoje komentuodamas sklaido bylą, kurioje rastas Vasario 16-osios aktas. Liudas Mažylis lyg tarp kitko šmėkšteli fone.
„Kas vyksta Lietuvos medijose? Jose nėra atvirai ir sistemingai meluojama”. Yra atvirai meluojama, pavyzdžiui, DELFI ir kitur apie 5G „naudą”, slepiant mokslo faktus.