Švenčiant valstybingumui svarbias datas įprasta mintimis grįžti į istorinę to įvykio akimirką. Rečiau bandoma pažvelgti į jo ištakas, o dar rečiau – aptarti reikšmę ateičiai, apibendrinti valstybės šventėse slypintį Lietuvos istorijos pasakojimą.
1990 m. kovo 11 d. paskelbtas Nepriklausomybės atkūrimas ir Lietuvos valstybės tęstinumas. Taigi turime progą pažvelgti kas ir kaip bandė valstybingumą ginti ir kurti
Prieš kelis amžius, 1793 m. buvo sudaryta antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, o tiksliau sakant, pasidavimo sutartis. Lietuva prarado teises savarankiškai tvarkyti valstybės gyvenimą.
Iš kart pamėginta valstybės teises atgauti. 1794 m. prasidėjo Kosciuškos sukilimas. Sukilėliai siekė išsivaduoti nuo svetimų valstybių įtakos ir tęsti pradėtas reformas. Sukilimas budino lietuvių tautinę savimonę. Jo metu leisti lietuviški atsišaukimai. Sukilimas pralaimėjo.
Užaugo nauja karta.
Ji laukė progos atkurti buvusią valstybę ir 1830 m. sukilo prieš Rusijos imperijos valdžią. Sukilėliai užėmę didelę dalį Lietuvos, išsirinko apskričių valdžią, kūrė kariuomenę. Sukilimas pralaimėjo.
Užaugo nauja karta.
Ji vėl pabandė atkurti valstybę. 1863 m. vėl sukilta prieš Rusijos imperijos valdžią, vėl siekta nacionalinio ir socialinio išsivadavimo. Sukilimas pralaimėjo.
Užaugo nauja karta
1905 m susirinko Didysis Vilniaus Seimas, kuriame reikalauta Lietuvos autonomijos bei kitų teisių ir laisvių, o Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d paskelbė, kad atkurianti Lietuvos Valstybę
1940 m. Sovietų Sąjunga, tarsi kartodama Rusijos imperijos veiksmus, okupavo ir. aneksavo Lietuva.
1941 m. nacių Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą prasidėjo sukilimas siekiant atkurti Lietuvos valstybingumą.
Bandydami atstatyti valstybę 1944–1953 m kovojo Lietuvos partizanai. Savo dokumentuose jie pabrėžė, kad kovos tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas. Paskutiniai partizanai žuvo 1965 m.
Partizanai pralaimėjo, bet užaugo nauja karta.
1990 m kovo 11 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba– Atkuriamasis Seimas paskelbė nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymą. Nepriklausoma Lietuva drauge su Baltijos šalimi tapo ES ir NATO narėmis. Visos kitos buvusios Sovietų sąjungos sudėtyje valstybės tris dešimtmečius tai tik bando padaryti. Partizanų žygį tęsusi karta laimėjo.
Šiandieną užaugo nauja, gimusi nepriklausomoje Lietuvoje karta. Jai nebereikia sukilti „prieš“. Ji gali pakilti „už“. Gali pakeisti savigraužos ir nusivylimo vaizdinius pozityvais asmeninės ir visos Lietuvos ateities vaizdiniais. Mąstymo, būdingo jaunatvei, pokytis suteiktų energijos tęsti mūsų sukilimų ir kovų kelią, kovo 11-os kelią ir kurtų laimingesnę Lietuvą.
Taip jaunoji karta būna revoliucinga, jei taip išauklėta. Kur ta jaunoji karta? Gal „globalioje” Kubiliaus Lietuvoje kūria pridedamąją vertę britams, skandinavams, ispanams ir kt. Kenkėjiškai sąmoningai išvaryta duoneliauti revoliucingiausia visuomenės dalis. Jie gimdo vaikus svetimiems, dirba svetimiems, kalba svetimai ir nei „prieš”, nei „už” nebesukils.
Išsilavinimas, pasaulio pažinimas, sukauptas verslumas – išeivijos turtas. Sudarykime sąlygas ir pakvieskime sugrįžti. Sugrįžusieji jau stebina ir tėvynainius ir pasaulį.
O sąlygos atsiras tik dirbant Seimui ir Vyriausybei.
Tykos savaitės iki Prisikėlimo šventės.
Suteikia vilties
Puikios mintys
Atsakau nezinantiems ka svenciam – pergale pries rytu barbarus. Tuo Navaicio straipsnis ir puikus, kad primine – kovo 11 nera atsitiktinumas ar palankiu aplinkybiu rezultatas. Tai du simtmecius trukusios kovos su rusija pergale.
Kovo 11-oji tai šventė, už kurią mūsų tėvai ir seneliai, broliai ir sesės galvas padėjo arba tremtyje kentėjo, o kiek atgal į TĖVYNĘ nebesugrįžo: nenutrūkstanti kartų grandinė, kurią mes privalome apginti vienydamiesi, kad mąstymo, būdingo jaunatvei, pokytis suteiktų energijos tęsti mūsų sukilimų ir kovų kelią, kovo 11-os kelią ir kurtų laimingesnę Lietuvą, neužmirštant teisingos ( o ne melagingos) LIETUVOS istorinės atminties, valstybinės LIETUVIŲ kalbos, sąžinės ir žodžio laisvės, tradicinės šeimos, tikėjimo!!!
Iškabintos vėliavos, o ką švenčiam?
Prieš 30 metų grupė žmonių išdrįso mesti iššūkį bolševikams ir atsiskirti nuo jų imperijos. Pagarba jiems už tai.
Bet po kelių metų beveik tie patys žmonės įkišo mus į dar baisesnę sąjungą. Kaip sakė Kudirka: „už trupinį aukso, už gardaus valgio šaukštą” paguldė Lietuvą po Briuselio antkode.
Todėl anokia čia šiandien ir šventė.
Lietuviai apskritai neturi normalių nepriklausomybės švenčių, nors švenčiam jas beveik kas mėnesį.
Vasario 16-os karta iškovojo nepriklausomybę, bet patys be vienintelio šūvio ją ir prakniso 1940 metais.
Apie kovo 11 jau sakiau.
Liepos 6 – Mindaugo karūnavimas. Vyrukas spjovė į pagonišką indoeuropiečių civilizaciją, kad galvažudžiai vakarų civilizatoriai užmaukšlintų jam karūną. Irgi, mat, nuopelnas. „Ėjimo į Europą” pradininkas, tik kojas bučiavo ne Briuseliui, bet Romai.
Tai ką švenčiam?
Pasiilgai sovietinių švenčių?
puikios mintys …
Taip. Šiandieną užaugo nauja, gimusi nepriklausomoje Lietuvoje karta. Dalis šios jaunosios kartos visokių armonaičių, tiaplinų parklupdyta ant kelių prieš juodaodį banditą „black live matter” akcijos metu ir iki šiol niekas nesugebėjo tų jaunuolių pakelti nuo kelių ir paraginti gyventi savo protu ir išmesti iš galvos įpirštą. kažkur užprogramuotą dirbtinį „intelektą”!
Laikas pradėti lietuvišką programavimą (sovietmečiu buvo sunkiau, bet atsilaikėme)
„Laikas pradėti…”
Ilgai miegojai po Landsbergio liūliavimu. Labas rytas…
TAS, V. L., vis kartodavo:
„viskas susitvarkys”
„viskas bus gerai”
„užaugs nauja karta” .
Dar truputį, ir bus paskutinis atodūsis.
Laikas pradėti ar vis dar laikas landsbergius kaltinti ir dejuoti dėl neįgalumo?
Šiandieną užaugo nauja, gimusi nepriklausomoje Lietuvoje karta, bet ji neturi Valstybės vizijos, o Valstybė neturi tikslo. Būtina Konstitucijos pataisa sakanti, kad Valstybė užtikrina lietuvių tautos išlikimą.
Butent , todel palaikau . Ir jokiu stambulo , partnerysciu ir vaivorykstiniu YSIGALEJIMO .
Bene geriausia ka skaiciau apie kovo 11-a.
Puikus straipsnis