Prof. Gediminas Navaitis. Užderėjo referendumų

Internete gali daug ką rasti. Pavyzdžiui, tinklalapį „Deutsche Welle“. Jame straipsnis apie rinkimus, kuriame rašoma: „Drauge su rinkimais vyks referendumas. Teikiamas klausimas: ar reikia sumažinti parlamento narių skaičių.“

Komentuojantis šį siūlymą politologas teigia: „Partija pasiūliusį šią idėja gavo gerą kozirį.“

Jam pritaria kitas politikos analitikas, kuris samprotauja: „Sprendimas rengti referendumą drauge su rinkimais sumažins balsuojančių skaičių. Jie nenorės gaišti laiko ir pildyti blankus. Taip sumažės balsų už opoziciją“. Abu ekspertai sutaria – mažesnis parlamentas bus labiau paklusnus.“

Klausimėlis: ‚Apie kokią šalį rašoma šiame straipsnyje?“

Pagalvoję, kad apie Lietuvą apsiriko. Rašoma apie Moldovą, kurį vargu ar yra sektinas pavyzdys mums. Galima tik stebėtis kodėl vienu metu, tarsi pagal to paties dirigento lazdelę oligarchų valdomos partijos susirūpina parlamento mažinimu ir vienodai aiškina šį siekį noru taupyti pinigus.

Šioje Seimo sesijoje aštuonis kartus siūlyta keisti Lietuvos Konstituciją. Teisinis valstybės stabilumas svarbus mums visiems. Referendumų iniciatoriams jis nerūpi. Jie agituoja už „sūrį spąstuose“, kurias iš pirmo žvilgsnio abi jos atrodo patrauklios.

Dėl vienos Konstitucijos pakeitimo idėjos – daugybinės pilietybės visuomenė ir politikai karštai ginčijasi. Bandymas diskutuoti dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo neišvengiamai sukelia pyktį ir prakeiksmus, nes didelė Lietuvos žmonių dalis tiki, jog Seimas yra labai brangus, o dar blogiau – yra visų jų bėdų priežastis. Į šiuos menkiau išsilavinusius ir labiau įpykusius žmones, kuriems jokie argumentai nerūpi, kurie nori kažkam atkeršyti už savo nesėkmes ir kreipiasi referendumo rengėjai…

Savarankiškai mąstančius apie Lietuvos valstybę Seimo narių skaičius mažai domina. Kerštas valdžiai jiems irgi neatrodo patrauklus užsiėmimas.

Vis dėlto pasiūlymas keisti Konstituciją turėtų remtis argumentais ir įrodymais. Todėl juos ir pasvarstykime.

Susirūpinusiems Seimo brangumu tiktų priminti, kad Seimo biudžetas 2018 m. buvo 30 milijonų eurų., Vyriausybės – 14, o Prezidento institucijos – 5,5.

Siūlymų sumažinti išlaidas Vyriausybei ir Prezidentūrai nesigirdi. Susirūpinę Seimo brangumu nekalba apie Seimo narių padėjėjų skaičiaus mažinimą, nors gerai žino, kad tai tik slaptai viešas partijų finansavimo būdas.

Jie nekalba ir apie Seimo kanclerio biuro, stenogramų skyriaus, dokumentų valdymo skyriaus, Seimo TV ir panašių darinių mažinimą. O jei dar prisiminti skubiai įkurtas Seimo pirmininko pavaduotojų pareigybes, kurių kiekviena kainuos per 100 tūkstančių eurų sunku patikėti nuoširdžiu rūpinimusi taupymu.

Bet gal referendumo dėl Seimo narių skaičiaus rengėjams rūpi aukštesnė įstatymų kokybė?

Padarę mintinį eksperimentą – padidinę Seimo narių skaičių dvigubai iki 300 narių arba sumažinę dvigubai iki 70 narių – veikiausiai nutartume, kad didesnis Seimas geriau nei mažesnis atstovaus žmonių interesus ar bent apie juos drąsiau ir daugiau kalbės. Be to didesnis Seimas bus sunkiau kontroliuojamas oligarchų ir jiems patarnaujančių partijų vadų. Pernelyg didelį kai kurių Seimo narių savarankiškumą užuominomis mini ir jų „mažinimo“ entuziastai, kurie mielai kalba apie rietenas bei sutarimo nebuvimą. Taigi vadovaujasi liūdnai Rusijos parlamentą apibūdinančiu posakiu „Dūma – ne vieta debatams“ ir siekia paklusnesnio Seimo.

Tiktų paklausti: „Paklusnesnio kam?“

Atsakymas, deja, numanomas ir patirtis, deja, jau yra. Buvęs Seimas buvo paklusnesnis Uspaskicho „Vikondai“, liberaliajai „MG baltic“, o dabartinis – valstietiškam agrokoncernui.

Kalbant apie Seimo narių skaičiaus mažinimą nutylima ir viena iš Seimo paskirčių – vykdyti parlamentinę kontrolę. Kitaip sakant reikalauti iš valdininkų, iš Vyriausybės paaiškinimų. Seimo nariai tai geriau ar blogiau, bet daro. Lengva atspėti, kad jei bus mažiau kontrolierių, bus smagiau biurokratams mikliai prekiaujantiems poveikiu.

Todėl prieš imant ar neimant referendumo biuletenį, prieš žymint „Taip“ ar „Ne“ tiktų bent keletą minučių pagalvoti ko iš tikro siekia referendumų iniciatoriai.

Autorius yra Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius, mokslų daktaras