Vakar portalas „Lrytas išspausdino informacinę bombą.
Viešai prieinamo pranešimo „faktologinė“ esmė paprasta, kaip trys kapeikos…. Tarptautiniame arbitraže (ICC) Paryžiuje Lietuvai įteiktas 1,1 mlrd. Eurų dydžio ieškinys. Ieškovas – Rusijos investuotojų užsienyje gynimo fondas. Ieškinį parengė viena galingiausių JAV advokatų kontorų „Alston and Bird“. Ji gina verslo milžines, kaip „AMAZON“, google ir pan. Metinis minėtos kontoros advokato atlyginimas – 200-350 tūkst. dolerių. Ieškinio pagrindas – Lietuva 2011 m. neteisėtai nusavino banko SNORAS akcininkų turtą. Toliau, pasinaudoju konstitucinę teisę reikšti nuomonę.
1. Antonovas, susikooperavęs su kinais, norėjo perimti svarbias Švedijos gamyklas, kuriose buvo slaptos, saugotinos technologijos. Raginimą negaišuoti ir „sutvarkyti” investitoriaus Antonovo SNORĄ Lietuva anuomet gavo iš euroatlantinių partnerių. Jei norime Zokniuose NATO oro policijos, tai privalome tokius delikačius partnerių, kad nesakytume šeimininkų, prašymus išgirsti….
2. SNORAS nebuvo skaidrus, pavyzdinis bankas. Deja, tokiais, dabar žinome, ir šiaurės bankai nebuvo. Kita vertus, SNORAS nebuvo bankinėje krizėje, ramiai funkcionavo, turėjo turto, aktyvų, jo akcininkai nepanikavo. Rask didžiulį privatų juridinį asmenį, banką, kuris kažko „nemukliavotų”, nepažeidinėtų įstatymų….
3. Mūsų valstybė pati inicijavo SNORO banko likvidavimą. Formaliai turėjo tam teisę, bet privalėjo išpildyti tam tikras teisines procedūras. Viskas turėjo būti ištęsta laike. Valdžia turėjo raštu suformuluoti bankui pretenziją, į kurią bankas privalo išsamiai atsakyti per keliolika dienų. Stambieji akcininkai tokiu atveju turėjo principinę galimybę atmušti visas šalies valdžios pretenzijas, drastiškai didindami aktyvus ir banko turtą ir šitaip nuimdami visas problemas. Tokia procedūra, numatyta LT įstatymuose ir tarptautinėje praktikoje, buvo pažeista. Mūsų valdžia gautą akcininkų atsakymą į savo pirminę pretenziją privalėjo dar kartą svarstyti ir teikti naują išvadą bei rekomendacijas. Bet kuriuo atveju bankas ir akcininkai turėjo turėti teisinėje valstybėje apeliacijos ir arbitražo teisę. Nieko to nebuvo. Įsiveržė ginkluoti pareigūnai ir mosuodami Kubiliaus-Šimonytės-Vasiliausko „orderiu“ akimirksniu perėmė milijardinį turtą, nušalino valdybą, visus išvaikė. Trivialus didelio turto perėmimas pulkininkų rankomis tarsi kokiame Sudane ar Centrinėje Afrikos Respublikoje….
4. Lietuva, likviduodama banką ir perimdama milijardinį turtą, nesilaikė savo pačios įstatymuose numatytų teisinių procedūrų. Pasielgė labai kvailai ir neatsakingai. Nieko blogo nebūtų įvykę, jei tos procedūros būtų buvę išlaikytos. Būtent teis minėta klaida dabar ir guli uždelsto veikimo bomba. Atėmė privatų milžinišką daugelio užsienio akcininkų turtą brutalia jėga ir viskas.
Nuostoliai atiteko akcininkams ir mokesčių mokėtojams, kadangi didžioji dalis (bet ne visi) indėlių buvo kompensuota iš biudžeto. Valdžia paleido į akis miglą – supraskite, „ruskelių“ vagių ir banditų bankas, prisidirbę savininkai jau pabėgo, bet bus pagauti ir nuteisti, o dabar banką perimame MES- Lietuvos valstybė. Apie tai, kad neišlaikytos procedūros, pažeisti įstatymai ir LR Konstitucija – nei žodžio. Apie nuotolines ir tarptautines banko atėmimo pasekmes niekas tada negalvojo…
5. Dabar už Lietuvos ribų atsirado sutelkta ir galinga interesų grupė, ji pasitelkė itin galingus tarptautinio arbitražo įrankius. Pavargę, užguiti Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos ir Finansų ministerijos klerkai dabar stosis vienas prieš vieną prieš JAV advokatus, kurių metinis honoraras 340 tūkst. dolerių. Čia bus kažkas panašaus, tarsi Rembo su kulkosvaidžiu įsiveržtų į neįgalių kūdikių namus…..Net nepadoru žiūrėti, net pagalvoti apie tai nesinori….
6. Neatmestina versija, kad tą agresyviai kovoti nusiteikusią apvogtų akcininkų grupę sutelkė ir „palaimino” Rusijos spectarnybos. Pakovos dabar su „vakarietiška Lietuva” pačių vakariečių grėsmingais teisiniais ginklais… Juolab, kad Lietuvos valdžia, atimdama banką, klaikiai pripėdavo ir tie sukietėję pėdų įspaudai šiandien matomi visiems.
7. Virš Lietuvos – Damoklo kardas. Jei įsūdys mums tą ieškinį, kauksime VISI. Tiksinčią bombą pačiu durniausiu būdu po mūsų Lietuva pakišo būsima Ekscelencija – anuometinė finansų ministrė I. Šimonytė, kartu su vyriausiu bankininku V. Vasiliausku ir premjeru A. Kubiliumi. Šimonytė – pati kiečiausia „Marijos žemės“ finansininkė nuo Tyzenhauzo laikų.
Bemaž du milijardus skolos savo mylimai Tėvynei Ingrida lygioje vietoje uždirbo kvailai ir brangiai skolindamasi. Panašu, kad dar vieną milijardą skolų Ingridos dėka mums užkraus Paryžiaus arbitražas.
Apie SNORĄ nepasakiau nieko naujo. Viską anuomet nustatė V. Mazuronio vadovaujama laikinoji Seimo komisija, kuri buvo sudaryta SNORO istorijai ištirti. Tą kartą konservatorių balsais komisijos išvada dėl klaidų, perimant SNORO banką, Seime nebuvo patvirtinta. Kompetencijos ir teisingumo Lietuvoje pritrūko. Panašu, kad šie dalykai atsiras Paryžiaus arbitraže. Neduok Dieve.
Kas mokate, kalbėkite dabar Lietuvoje rožinį….
labai jau į vienus vartus, naratyvas Šarikovų stiliuje. Tai gal prisiminkim, kiek kartų ir kokius įpareigojimus šv.Snorui buvo pateikęs (straipsnelyje net nepaminėtas) už bankų priežiūrą Lietuvos bankas, kurio vienas darbuotojas dėl aplaidoko pareigų vykdymo ir asmeninių ryšių su prižiūrimu banku turėjęs pareigūnas net buvo nuteistas ir išteisintas tik AT neviešame procese, ponas FUD egzperte?