Anglies kontrolė atmosferoje pareikalaus naujų energijos technologijų, įskaitant atominius reaktorius, kurie neišmeta anglies, bet yra laikomi pavojingais dėl keleto avarijų. Atrodo, kad šiuos pavojus galima gerokai sumažinti.
Komerciniai reaktoriai dešimtmečiais naudoja tą patį kurą: mažas urano dioksido tabletes, supakuotas ilguose cirkonio lydinio cilindruose. Cirkonis leidžia neutronams, atsirandantiems dėl urano branduolių skilimo tabletėse, sklisti tarp cilindrų, įmerktų į vandenį reaktoriaus šerdyje ir palaikyti šilumą kuriančią branduolinę reakciją.
Bėda ta, kad jei cirkonis perkaista, jis reaguoja su vandeniu ir išskiria vandenilį, kuris gali sprogti. Būtent dėl to įvyko du didžiausi pasaulyje reaktorių sprogimai: 1979 metų Trijų Mylių saloje JAV ir 2011 metų Fukušimoje, Japonijoje. (1986 metų Černobylio avarija įvyko dėl blogos reaktoriaus konstrukcijos ir valdymo klaidų).
Reaktorių kūrėjai „Westinghouse Electric Company“ir „Framatome“ kuria saugesnius reaktorius, kurie neperkaistų ir išskirtų labai mažai arba visai neišskirtų vandenilio. Vienuose cirkonio lydinys padengiamas danga reakcijos su vandeniu minimizavimui. Kituose cirkonis ir netgi urano dioksidas pakeičiami kitomis medžiagomis. Šie pakeitimai daromi esančiuose reaktoriuose nedaug juos modifikuojant. Manoma, kad jie bus konkurencingi su kitomis gamtinių dujų, saulės ir vėjo energijos jėgainėmis.
Nors atominės jėgainės beveik užgeso JAV ir palaipsniui uždaromos Vokietijoje ir kitur, Rusija ir Kinija jas agresyviai stato. Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) duomenimis, pasaulyje šiuo metu statomi 64 nauji atominiai reaktoriai.
Rusijos „Rosatom“ kopijuodamas taip pat diegia pasyvius saugumo elementus reaktoriuose, kurie gali nuslopinti perkaitimą net jei išsijungtų elektra ir necirkuliuotų šaldymo skystis. Abejotina, kad šie saugumo elementai būtų įdiegti jau pastatytame Astravo reaktoriuje ir numatomuose statyti kituose.
Reaktorių gamintojai eksperimentuoja su ketvirtosios kartos modeliais, kurie vietoj vandens šilumos pernešimui iš reaktoriaus naudoja skystą natrį arba išlydytą druską, taip panaikindami pavojingo vandenilio išsiskyrimo galimybę. Kinija šiais metais ruošiasi pademonstruoti heliu šaldomą reaktorių.
„Idaho National Laboratory“ kuria mažus, kelių dešimčių megavatų modulinius reaktorius. Panašius kuria ir „Rosatom“. Keletas Vakarų šalių derisi su „NuScale Power“ bendrove dėl dešimties jos modulinių reaktorių. Pagerintas kuras ir maži reaktoriai gali atgaivinti atominę energetiką. Gal ji, saugesnė, vėl ateis ir į Lietuvą?
