Neieškodami semantinės žodžio prasmės, visaverčiu laikykime dorą, garbingą, nesavanaudišką ir empatišką žmogų, sau ir visuomenei taikantį žmogui gerąsias vertes. Aristoteliui didžiausias žmogaus gėris buvo teisingas gyvenimas ir geras elgesys. Vokiečių psichologui Erikui Eriksonui didžiausia žmogaus vertė yra išmintis ir sąžiningumas. JAV psichologui Erikui Fromui svarbiausia žmogui yra orientacija į asmeninį tobulėjimą ir meilę, o ne į materialines vertybes ir statusą.
Kitose šalyse teko sutikti daug žmonių, kuriuos drąsiai pavadinčiau visaverčiais. O ar daug Lietuvos žmonių galėtų taip vadintis? Ar daug Seimo narių, ministrų, viceministrų ir verslininkų, sukaupusių didelius turtus, gali vadintis visaverčiais?
Juk turtingas yra tas, kuris daug visko turi savyje. Pavojingas ne turtas, o prisirišimas prie jo. Ar muitininkai, kalėjimų viršininkai, teisiami teisėjai, ministras, kuriuo nepasitiki Prezidentas, bet pasitiki premjeras ir partijos, kurių pajamos ir atlyginimas už darbą nesiderina, gali vadintis visaverčiais?
Ar partijos, remiančios abejotinos moralės ministrą, yra visavertės? Ar visaverčiai yra tas partijas remiantys žmonės?
Ar valdžios, kurios renkasi ministrus ne pagal kompetenciją, ne pagal gebėjimą spręsti problemas, o pagal ištikimybę partijai – ar jos yra visavertės?
Ar Seimo nariai, už mokesčių mokėtojų pinigus važinėjantys į Zambiją pažiūrėti dramblių ar Australiją kengūrų, yra visaverčiai?
Dešimtmečiais Švietimo ir mokslo ministrais buvo skiriami žmonės, neturintys nieko bendro nei su švietimu, nei su mokslu. Sveikatos apsauga ilgai „rūpinosi“ nieko neišmanantys apie mediciną. Ar arogantiški ministrai, valdininkai, politikai ir verslininkai, spinduliuojantys didybe, yra visaverčiai ir kuria gerovės valstybę?
Juk ne juose didybė, o jie yra didybėje. Didingas tas, kuris yra paprastas. Kuo didingesnis visavertis žmogus, tuo jis nuolankesnis.
Ar valdžia, kuri mokytojus ir gydytojus, kuriems patiki savo vaikų ateitį, vertina blogiau už tuos, kuriems patiki savo namų santechniką, yra visavertė? Ar galime tokios valdžios valdomi jaustis saugiai ir pozityviai žiūrėti į ateitį? Ar normalu, kad lietuvių vaikai, gimę ir užaugę Lietuvoje ir išvykę į kitas šalis, praranda prigimtinę teisę būti Lietuvos piliečiais?
Ar žiniasklaida, kuri neinformuoja žmonių apie mokslininkus, savo darbais garsinančius Lietuvą pasaulyje, kurie universitetuose ir mokslo centruose kas savaitę ką nors atranda, sukuria, ištiria, ko niekas pasaulyje nežinojo, kuriai svarbiau kartoti, kas į kieno vartus įspyrė kamuolį nei padarė atradimą ar sukūrė naują technologiją, kuri lemia mūsų gyvenimo kokybę ir ateitį, yra visavertė?
Nežinodami, kas Lietuvoje vyksta gero, nevilties apimti ir perspektyvų nematantys garuoja iš šalies, tarsi vandenilis iš atmosferos. Kai žiniasklaida neskleidžia pozityvių žinių, ji skleidžia ne kultūrą, bet nusikalstamą veiklą. Ar ji visavertė?
Daug klausimų, o atsakymai įvairiems žmonėms gali būti skirtingi. Man atsakymas yra: Ne! Pozityvus visaverčių žmonių mąstymas gali nuversti kalnus, savanaudiškas nevisaverčių – griauna visuomenę.
Kiekvienas yra savo gyvenimo kalvis. Bet visavertis žmogus pasižymi gerove, yra laimingas, iš tokių asmenybių galime mokytis. Tikėkimės, kad žmogiškojo visavertiškumo idėjos ateis į Lietuvą.
Fizikoje iš chaoso atsiranda tvarka ir grožis. Jis ateis ir pas mus, kada nors galėsime didžiuotis, turėdami daugiau visaverčių žmonių, visavertę žiniasklaidą ir labiau gerbsime savo garbingą nesavanaudišką vyriausybę. Tada liausis iš Lietuvos bėgti žmonės.
Lietuva ir dabar turi daug visaverčių žmonių, tik jų kritinė masė dar per maža. Bet ji išaugs. Ir matant aplink save kitokių žmonių, nereikia bijoti būti vienam. Reikia bijoti būti niekuo, nepaisant kokias pareigas užimtume ar kokiais vardas besipuoštume.
Žemosios algos turi paketurgubėt kad susilygintu su esamomis vakarų ES valstybėmis. Mes esame toje pačioje jų ekonomikoje. Trumpuoju laikų reikia joms bent padvigubėt. Tuomet nereikės jaunimui bėgti „jieškoti” orumo ir pragyvenimo, apsisaugoti nuo vakarietiškų kainų.
Su visa pagarba Aristoteliui noriu priminti, kad dauguma Jo teiginių pasirodė klaidingi. Beje, vergovę Jis laikė normaliu dalyku. Neturime pamiršti, kad JAV CIVILIZACIJOS pamatai -tai buvusių vergų ir indėnų kaulai. .Europiečiai daug „nuveikė” stabdydami Afrikos tautų progresą. Dabartiniai pagalbos milijonai virsta pelnu gelbėtojams- įperšamos pasenę technologijos, pasenę ginklai, o konsultantai gauna milijoninius atlyginimus.
Tai nesusiję su straipsniu.
mūsų kartai sovietai ir per setyniasdešimt metų nesugebėjo išplauti smegenų,tai liberastams naujai kartai pavyko padaryti per trisdešimt metų.Vadinasi liberastai daug talentingesni nei sovietai.
Visiškai pritariu išsakytoms mintims ir vertinimams, bet manau, kad nevisaverčiais asmenimis tampama dėl įgimtos savybės būti pranašesniu prieš kitus bet kokioje gyvenimo srityje, o ypač turtu,
Pritariui profesoriui. Taip, didingas tas, kuris paprastas (ne arogantiškas), doras ( ne vagis ar melagis), garbingas, ne savanaudiškas ir empatiškas žmogus. Ar daug Lietuvoje tokių? Manau kritinę masę sudaro ne tokie žmonės. Priežasčių daug. Bene svarbiausios – dorovės ir dvasingumo nuosmukis, kurį paliko okupacija ir prastas naujosios kartos auklėjimas.
Labai geras straipsnis. Dėkui gerb. Profesoriui, kad gvildena tokias mintis. Jos kaip oras reikalingos Tautai, kuri labai talentinga, darbšti, bet susigūžusi, nes valdžios užguita. Sportas yra gerai, jis ugdo charakterį , tik gaila, kad juo valdžia sumaniai spekuliuoja, užkišdama visus televizijos kanalus sporto transliacijomis ir taip bukindama tautiečius, kur vien euforija ir garsios emocijos. O kur laidos ir išsamūs pokalbiai televizijoje su mokslininkais, jaunaisiais mokslininkais ir švietimo darbuotojais? Atsakymas paprastas: valdžia bijo, kad šie išklos savo bėdas, ir papasakos, kaip ji juos skriaudžia. Bet sportas neišlaiko tautos egzistencijos kokybės- susilaužei koją ir tu jau nebe futbolininkas. O kad sportas tapo komercija- visiems aišku. Kai Lietuva turės tiek Nobelio premijos laureatų, kiek žymių sportininkų, tada užsitikrins ilgalaikį išlikimą žemėlapyje. Tik žinios yra jėga, tik jos stumia tautos gyvenimą į priekį, o ne raumuo. Ta valstybė, kuri puoselėja, padeda visomis išgalėmis ir gerbia mokslininką, mokytoją, gydytoją- yra mąstanti valstybė.
Lietuva neturės Nobelio laureatų. Nėra tam sąlygų.
Vis dar i pasauli vaziuojantis seimunas blogai
Uztektu nuvaziuoti i Maskva?