Prof. Jonas Grigas. Ar internetas veikia mūsų atmintį?

Internetas yra puikus išradimas, jis milijardams žmonių atvėrė langą į pasaulį. Tačiau ar jis nedaro blogos įtakos žmonėms?

Teksaso universiteto psichologas Adrianas Wardas važinėjo po Ostiną Teksase devynerius metus, kol nustojus veikti telefone „Apple Maps“ negalėjo rasti kelio į draugo namus. Wardo patirtis rodo, kad internetas kenkia mūsų atminčiai. Ši baimė paskatino vieną programinės įrangos firmą įvesti terminą „skaitmeninė amnezija“, apibūdinantį informacijos užmiršimą, kai žinote, kad skaitmeninis įrenginys ją išsaugo. Praėjusiais metais Oksfordo universiteto leidykla paskelbė metų žodį „smegenų puvinys“ – psichinės būsenos pablogėjimą, kurį sukelia internetinio turinio vartojimas. „Yra baisių spėjimų apie skaitmeninę amneziją ir atminties praradimą, kai jos nebenaudojame“, – sako Danielis Schacteris, studijuojantis atmintį Harvardo universitete. Schacteris, apžvelgęs technologijų įtakos atminčiai tyrimus (https://doi.org/10.1017/mem.2021.3 (2022)) teigia, kad internetas ir technologijos įtakoja atminties našumą.

Įvairūs tyrimai piešia sudėtingesnį vaizdą. Kai kurie iš jų teigia, kad internetas ir skaitmeninės technologijos pablogina arba kitaip pakeičia mokymosi ir atminties užduočių atlikimą: pavyzdžiui, žmonės, kurie naudojasi GPS įrenginiais navigacijai, blogiau prisimena maršrutus. Wardas išsiaiškino, kad „Google“ informacija suteikia žmonėms išpūstą savo žinių jausmą.

Dirbtinio intelekto (DI) revoliucija rodo, kad kalbų modeliai, tokie kaip „ChatGPT“, daugumai žmonių tampa kasdienės patirties dalimi. Ir jie gali paveikti mokymąsi ir atmintį giliau nei įprastinė paieška internete.

Žmonės šimtmečius naudojo technologijas, kad pagerintų savo prisiminimus – nuo spausdinimo mašinos iki nuotraukų ir vaizdo kamerų. Tačiau mintis, kad internetas griauna žmogaus atmintį, įsigalėjo po 2011 m. psichologės Betsy Sparrow iš Kolumbijos universiteto Niujorke atlikto tyrimo (Science 333, 776–778, 2011). Ji pranešė, kad sudėtingus klausimus pateikiantys žmonės instinktyviai galvojo apie internetą ir kompiuterius, tarsi niežtėtų ieškoti atsakymų.

Žmonės naudojasi internetu kaip išoriniu atminties banku ir dėl to susilpnina savo atmintį.

Testų metu dalyviai blogiau atsimena smulkmenas, kurias įvedė kompiuteryje, jei žinojo, kad aparatas išsaugos jų užrašus. Jie geriau prisimindavo aplanką, kuriame išsaugojo faktus, nei pačią informaciją. Tyrimas išpopuliarino „Google“ efekto idėją, kad žmonės naudojasi internetu kaip išoriniu atminties banku ir dėl to susilpnina savo atmintį.

Žmonės sumažina informacijos įsiminimo naštą, dalindamiesi ja su kitais. Tačiau kai yra internetas, kam tai įsidėti į galvą, kai kišenėje turiu išmanųjį telefoną ir kartais ieškoti „Google“ yra greičiau nei savo mintyse? – sako Wardas. Tai yra „kognityvinio iškrovimo“ forma, kai žmonės naudoja telefonus, kad sumažintų savo smegenų poreikius.

GPS navigacijos tyrimo (Proc. Hum. Factors Ergon. Soc. Annu. Meet. 54, 1926–1930, 2010) vairavimo treniruoklio dalyviai keliavo maršrutą su GPS pagalba arba be jos. Tada jų buvo paprašyta iš atminties važiuoti tuo pačiu maršrutu. Tie, kurie naudojo GPS, taip pat blogai orientavosi, kaip ir tie, kurie niekada nebuvo keliavę maršrutu. Vėliau atliktas virtualios navigacijos įgūdžių tyrimas parodė, kad daug GPS naudojusių žmonių erdvinė atmintis blogėjo greičiau nei tų, kurie ją naudojo mažiau. Kiti tyrimai patvirtina idėją, kad žmonės pasitiki internetu kaip pakaitine atmintimi, kad painioja ją su sava. Wardo tyrime (Proc. Natl Acad. Sci. USA 118, e2105061118, 2021) jis paprašė žmonių atsakyti į keletą smulkmenų naudojant „Google“ arba savarankiškai. Tie, kurie naudojosi „Google“, vėliau įvertino save kaip labiau pasitikinčius savo atmintimi, nei tie, kurie nesinaudojo paieškos sistema. Tai paskatino juos galvoti, kad internetinės žinios priklausė jiems. Mokslininkai sako, kad šis klaidingas pasitikėjimas paieška, „gali būti viena iš priežasčių, kodėl taip nustembate, jei vėliau ko nors neprisimenate“. Nikolasas Karas knygoje „The Shallows: What the Internet is Doing to Our Brains“ (2010) (Seklumos: Kaip internetas veikia žmogaus smegenis) rašo, kad internetas mažina galimybes susikaupti ir mąstyti. Tai jaučiu ir aš.

Gal todėl mūsų internetinės kartos jaunimas gadina visuomenę, O. Balzako žodžiais tariant, savo vidutiniškumo lėkštybe. Šie visuomenės penketukininkai užplūdo administracijos aparatą, teisėkūrą, Seimą ir prezidentūrą, jie išjuokia mokslą ir menkina viską, ko nesupranta, iškelia save virš visko, pasiskelbdami aukščiausiais visko žinovais, nors yra panašūs į Baltijos bangų baltą putą. Jie šalies politiniame kūne sukuria limfą, nuo kurios jis suglemba.