Šį klausimą kėlė Nicholas Carr dar 2010 metais išleistoje knygoje „What the Internet Is Doing to Our Brains“ (Ką internetas daro mūsų smegenims). Jį kėlė Brett Frischmann šį mėnesį žurnale „Scientific American.“ Matyt jis yra aktualus. Bet ar technologija gali būti išmani?
Norint atsakyti į iškeltą klausimą, reiktų pastebėti, kad gali būti įvairios intelekto rūšys ir jas skirtingai veikia technologijos. Tikėtina, kad mes daromės kvailesni, jeigu nustojame mąstyti ir pasikliaujame technologijomis tvarkant mūsų kasdienį gyvenimą.
Internetas pateikia mums beveik neribotą duomenų kiekį – literatūros, vaizdinės ir kitokios medžiagos, kuri teoriškai turėtų didinti mūsų intelektą ir padėti mums tapti sumanesniais. Bet ar tampame? Atžvilgiu kieno? O gal tik negalvodami sekame kitų rašinėlius?
Mes lengvai patikime, kad padedant skaitmeninėms technologijoms praplečiame savo protą ir tampame protingesniais, tačiau tikrovėje tai yra tik iliuzija, tik optimizuotos siekiant sukelti mažiausią pasipriešinimą pardavimo priemonės.
Kiekvieną kartą, kai kažkam atrodo, kad jie praplečia savo protą savo telefonu, gal jie praplečia akiratį kitų?
Kai jūs pasikliaujate GPS, kas planuoja jūsų maršrutą? Ar GPS daro jus išmanesniu? Google įgija žinių apie jus ir jūsų aplinką, bet nepadidina jūsų proto ar intelekto.
Skaitmeninių technologijų bendrovės apie mus žino labai daug. Jos įgijo daug žinių ir galios, iš skaitmeninių tinklų rinkdamos duomenų lobius. Viskas, ką mes darome internete, kuria duomenis.
Šios bendrovės įgija žinių rinkdamos ir apdorodamos mūsų elgesio duomenis. Jie suteikia joms galią, jos tampa išmanesnės, daugiau sugebančios paveikti mūsų elgesį, mūsų ilgalaikius įsipareigojimus, pavyzdžiui, prekybos tinklams ar bankams. Berklio mokslininkai įvertino, kad 2006 – 2011 metais duomenų augimas sudarė 1 600 eksabaitų (eksabaitas lygus dešimt aštuonioliktame laipsnyje baitų) ir šis skaičius kas trejus metus didėja maždaug keturgubai. Kiekvieną dieną sukuriama tiek duomenų, kad jų patektų 8 kartus užpildyti visas JAV bibliotekas. Todėl gyvename zetabaitų amžiuje (zetabaitas lygus 1000 eksabaitų).
O mes ar tampame išmanesni? Ar praplečiame protą, ar įgyjame daugiau intelekto naudodamiesi tais zetabaitais?
Aš tuo nesu tikras.
Internetas suteikia galimybę greitai gauti norimų žinių nepriklausomai nuo to, kur mes bebūtume. Fausto žodžiais tariant, tai tarsi sielos pardavimas už žinias.
Palikdami nuošalyje tai, ką prarandame (sielą, žmoniškumą ir t. t.), nėra aišku, ar tas žinias gauname.
Fausto sandėrio įvertinimas yra dar sunkesnis, kai intelektinės galimybės tai padaryti daugeliui iš mūsų, atrodo, akivaizdžiai mažėja.
Pritariu profesoriaus J. Grigo pamąstymams ir Valentino komentarui.
Manau, kad profesorius teisus. Visi šie įrenginiai nors ir suteikia tam tikrų žinių ar palengvina jas surasti, bet tuo pačiu mus ir kvailina, ypač, jei šias technologijas naudojame netinkamai arba be saiko, nes atpratina mąstyti, ieškoti. O ką jau kalbėti apie žmoniškumo praradimą, betarpišką bendravimą, nuoširdumą ir pan. dalykus. Jokios technologijos negali atstoti tiesioginio žmonių bendravimo, kuris yra būtinas žmogaus augimui (plačiąja prasme).