Nors trumpam atšalo, Žemės klimatas pastebimai šyla, žiemos tapo šiltesnės ir žmonės nevisiškai supranta kodėl, kaltindami daugiausia iškastinio kuro deginimo įtaką. Tačiau yra ir kosminės jėgos, kurios veikia Žemės klimatą. Panagrinėkime jas.
Saulės sistemos planetos yra tarsi kosminio baleto šokėjai aplink Saulę. Šie šokiai nėra nuspėjami. Žemės orbita laikui bėgant patiria reikšmingų pokyčių, kurie turi įtakos klimatui. Kaip mažas akmenukas gali sukelti bangavimą tvenkinyje, taip ir nedideli Žemės orbitos poslinkiai gali turėti didelės įtakos mūsų pasauliui.
Žemės orbita yra elipsės formos. Dėl jos atstumas tarp Žemės ir Saulės kinta. O serbų mokslininko Milutino Milankovičiaus vardu pavadinti ciklai apibūdina Žemės orbitos posvyrio pokyčius. Yra trys pagrindiniai komponentai: ekscentriškumas, ašinis posvyris ir precesija. Ekscentriškumas turi įtakos Žemės orbitos formai, ašinis posvyris – sezonams, o precesija keičia lygiadienių ir saulėgrįžų laiką. Šie ciklai prisideda prie natūralių klimato pokyčių.
Žemės ašinis posvyris yra kampas tarp jos sukimosi ašies ir orbitos plokštumos. Šis posvyris yra atsakingas už sezonų kaitą. Jis gali svyruti nuo 22,1 iki 24,5 laipsnių ir lemti klimato pokyčius.
Precesija yra laipsniškas Žemės sukimosi ašies orientacijos pokytis. Šis lėtas svyravimas keičia ašies kryptį per 26 000 metų ciklą. Precesija turi įtakos sezonų laikui ir lemia klimato pokyčius. Šis subtilus poslinkis gali turėti reikšmingų pasekmių Žemės klimatui ir aplinkai.
Per visą Žemės istoriją ledynmečiai buvo susiję su planetos orbitos pokyčiais. Manoma, kad šiuos šalčio ir apledėjimo laikotarpius sukelia Žemės ekscentriškumo, ašies posvyrio ir precesijos pokyčiai. Kai padidėja posvyris, ledas gali uždengti didelę planetos dalį.
Žemės orbitos pokyčiai gali turėti didelį poveikį klimatui ir metų laikams. Kai vasarą Žemė yra arčiau Saulės, ji gali būti šiltesnė, o žiemos tampa šaltesnės, kai Žemė yra toliau. Šie svyravimai gali turėti įtakos oro sąlygoms ir vandenyno srovėms.
Saulės ir kitų planetų gravitacinės jėgos formuoja Žemės orbitą. Jos gali sukelti nedidelius orbitos formos ir orientacijos pokyčius. Jupiteris ir Saturnas daro didžiausią įtaką dėl savo didžiulio dydžio ir gravitacinės traukos. Per milijonus metų šios jėgos gali pakeisti kelią, kuriuo Žemė sukasi aplink Saulę.
Nors išorinės jėgos vaidina svarbų vaidmenį formuojant Žemės orbitą, žmogaus veikla taip pat gali turėti įtakos. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir miškų naikinimas įtakoja klimatą. Dabartinis CO2 didėjimas dėl iškastinio kuro deginimo yra precedento neturintis. CO2 vaidmuo sulaikant šilumą ir šildant planetą yra gerai dokumentuotas. Jis yra panašus į papildomo svorio pridėjimą vienai svarstyklės pusei.
Sąveika tarp dangaus kūnų, klimato modelių ir žmogaus veiklos sukuria kintamųjų tinklą, kurį sunku išpainioti. Tyrinėdami praeitį ir naudodami pažangius modelius, mokslininkai prognozuoja Žemės orbitos poveikį klimatui.
Ryšys tarp Žemės orbitos ir klimato yra dinamiška sąveika, kuri formuoja planetos aplinką. Orbitos pokyčiai gali turėti įtakos klimatui, o klimato pokyčiai savo ruožtu gali turėti įtakos planetos orbitai. Ši grįžtamojo ryšio kilpa yra tarsi šokis tarp partnerių, kurių kiekvienas reaguoja į kito judesius. Šios sąveikos supratimas yra labai svarbus norint nuspėti ilgalaikes klimato tendencijas.
Žemės rezonansas su kitomis planetomis gali pakeisti jos orbitą. Orbitinis rezonansas atsiranda, kai du ar daugiau dangaus kūnų periodiškai veikia vienas kitą. Tai tarsi sinchroniškai siūbuojančių švytuoklių rinkinys, kiekvienas paveikiantis kitų judėjimą.
Žemės orbitos ir jos kintamumo supratimas turi svarbių pasekmių visuomenei. Daugelį mūsų gyvenimo aspektų įtakoja klimatas ir oro sąlygos. Suprantant Žemės orbitos dinamiką, galima geriau susidoroti su ateities iššūkiais.
Nepaisant pastangų numatyti Žemės orbitą, jos kitimas yra nenuspėjamas. Sąveika tarp dangaus kūnų, klimato modelių ir žmogaus veiklos sukuria sudėtingą kintamųjų tinklą, kuris nuolat kinta. Nors galima daryti prognozes, nuolat kintanti Žemės orbitos dinamika primena mums apie mūsų planetos ateities nenuspėjamumą.
Apibendrinant galima pasakyti, kad Žemės orbita yra dinamiškesnė ir sudėtingesnė, nei mes suvokiame. Sudėtingas dangaus jėgų šokis, formuojantis mūsų planetos kelią aplink Saulę, primena apie Visatos paslaptis. Kaltindami tik iškastinio kuro deginimą ir ignoruodami kosmines jėgas, ar nešvaistome veltui šimtų milijardų eurų ar dolerių? Tyrinėdami ir suprasdami šiuos reiškinius, įgyjame gilesnį supratimą apie subtilią pusiausvyrą, kuri lemia Žemės klimatą ir palaiko gyvybę Žemėje. Pagal „Weather Fox“.
Esant grėsmingai ir nenuspėjamai padėčiai, geriau apsirikti iš per didelio atsargumo negu iš per mažo. O žmonija apnikta manijos kuo greičiau įsisavinti „be naudos” tūnančius planetos resursus ir rezervus. Labiausiai neatsargumą ir trumparegiškumą liudija žmonių besaikis ir godus pasidauginimas ,per 200 metų nuo 1 iki 8 mlrd.